Emokykla.lt

Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ pedagogių eksperimentas pranoko lūkesčius

2015-02-02
Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ pedagogių eksperimentas pranoko lūkesčius
Nijolė KOSKIENĖ
nkoskiene@gmail.com
Trys Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ pedagogės – logopedė, muzikos mokytoja ir kūno kultūros pedagogė – nutarė suvienyti pajėgas ir drauge padėti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Pedagogių eksperimentas pranoko lūkesčius – ne tik gerokai pagerėjo ugdymo kokybė, bet ir vaikai apskritai nustojo sirgti.
Neretai vaikui, kurio yra sutrikusi kalba,  būdingi ir motorikos ir ritmo pojūčio sutrikimai, tačiau dažniausiai su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais dirba tik logopedas. Trys Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ pedagogės – logopedė, muzikos mokytoja ir ikimokyklinio ugdymo auklėtoja, turinti kūno kultūros pedagogo kvalifikaciją – nutarė suvienyti pajėgas ir drauge padėti vaikams lengviau ir greičiau įveikti kalbos irkomunikacijos, motorikos ir judėjimo sutrikimus. Taip gimė bendras logopedinės ritmikos (kuomet apjungiamas žodis (garsas), muzika ir judesys) projektas, kurio rezultatai pranoko lūkesčius – ne tik gerokai pagerėjo ugdymo rezultatai, bet ir vaikai nustojo sirgti.
 
Veikimas išvien padėjo pasiekti geresnius rezultatus
 
Eksperimentas prasidėjo 2011 metais, kai Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ logopedė Vaida Barzdžiuvienė drauge su muzikos mokytoja Silvija Ivanoviene sumanė projektą, kuris padėtų greičiau ir veiksmingiau įveikti vaikų kalbos sutrikimus.
 
Suformuota vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupė kartą per savaitę dalyvavo jungtinėje dviejų pedagogių vedamoje veikloje. Sujungus pajėgas  tapo akivaizdu, kad vaikai, turintys kalbos sutrikimų, paprastai stokoja ir ritmo pajautimo įgūdžių. Greitai pastebėta, kad logopedės skiriamas užduotis atlikdami pagal muziką ar mušdami ritmą, vaikai daro pažangą kur kas sparčiau, nei vykdydami šias veiklas atskirai.
 
Netrukus išryškėjo ir kita tendencija – paprastai sutrikusios kalbos vaikai turėjo ir ritmiško judėjimo sunkumų: per kūno kultūros valandėles stebimi nekoordinuoti judesiai ar motorikos sutrikimai dažniausiai buvo būdingi kalbos sutrikimų turintiems vaikams. Tad po metų prie logopedės ir muzikos mokytojos dvejeto prisijungė kūno kultūros specialistė ir auklėtoja Nijolė Krankalienė ir ėmė dirbti kaip viena komanda.
 
Trijų pedagogių partnerystė
 
2012 metais „Gluosnyje“ startavo projektas, skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kalbinių, muzikinių ir motorikos gebėjimų lavinimui. Projektas apėmė ugdymo metodiką, kuri galbūt įgalintų keisti vaikų likimus. „Juk vaiko kalbos sunkumai, bandymas juos nuslėpti sukelia įvairius elgesio pokyčius: nedrąsą, slogią nuotaiką, kitus nemalonius išgyvenimus, norą atsiskirti nuo žmonių“, – sako logopedė Vaida Barzdžiuvienė.
 
Startavus projektui pedagogės atrinko dvidešimt 4–6 metų amžiaus vaikų, turinčių koordinacijos ir kalbos sutrikimų, ir pradėjo kompleksinį ugdymą taikydamos įvairias integruotas veiklas. „Pastebėjau, kad lavinant bendrąją vaiko motoriką, ritmo pojūtį, sparčiai gerėja vaikų pasiekimai“, – pasakoja logopedė Vaida. Trys pedagogės kartu pradėjo kurti bendrus žaidimus, į vieną veiklą gražiai supindamos trijų ugdymo sričių veiklas.
 
2012–2013 mokslo metais nuspręsta jungtinės grupės vaikams taikyti kompleksinio ugdymo metodiką sveikatinimo tikslais  ne du, o tris kartus per savaitę. Paprastai tokiuose užsiėmimuose vaikai atmušinėja kamuolį, atlieka „gyvūnų gimnastiką“, t. y. skambant muzikai mėgdžioja gyvūnų judesius ir garsus, atkartoja logopedės tariamus garsus.
 
Sumažėjo vaikų sergamumas
 
„Tokio ugdymo rezultatai pranoko lūkesčius. Iš pradžių siekėme, kad lavėtų vaikų kalbiniai gebėjimai, koordinacija, tačiau projektui įpusėjus pastebėjome, kad per aštuonis mėnesius net 90 proc. sumažėjo šių vaikų sergamumas, padidėjo lankomumas“, – tikina Rasa Plienienė, lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorė. Žinoma, svarstyta, ar tai nėra atsitiktinumas, tačiau, anot direktorės, šie vaikai daug mažiau sirgo, lyginant su kitų grupių ar kitų darželių vaikais.
 
Nors rezultatai iš tiesų buvo stulbinantys, tačiau projektas buvo baigtas, nes baigėsi ir jam skirtas savivaldybės finansavimas..
 
2014–2015 mokslo metais Šiaulių lopšelis-darželis „Gluosnis“ savo jėgomis tęsia pradėtą projektą, kuris peraugo į „Šeimų, auginančių vaikus, turinčių kalbos, komunikavimo sutrikimų ir specialiųjų poreikių, gyvenimo kokybės gerinimą“. Šį projektą „Gluosnio“ bendruomenė teikė siekdama dalyvauti 2015 metų Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių projektų finansavimo atrankos konkurse.
 
Išvadas teiks Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms
 
Entuziastingos darželio vadovės pastangomis 2014–2015 mokslo metais darželyje pradėjo dirbti socialinis pedagogas, kūno kultūros pedagogas, dailės terapijos specialistas, numatoma turėti ir savo psichologą. „Daugiau dirbsime ne tik su vaikais, bet ir su tėvais“, – sako R. Plienienė.
 
Visa tyrimo medžiaga yra nuosekliai fiksuojama. Ją apibendrinus, atlikus mokslines išvadas, tyrimo rezultatai bus pateikti Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms, Šiaulių savivaldybei. „Bandysime įrodyti, kad ir nedidelis lėšų ir pajėgų perskirstymas gali turėti didžiulės įtakos ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui, bet ir visų vaikų sveikatai“, – tikina R. Plienienė.
 
Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ darbo patirtis buvo pristatyta kolegoms Švedijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, kur svečiuotasi  Comenius projekto partnerystės vizito metu. „Užsieniečiai šiuo logopedinės ritmikos projektu liko sužavėti ir kaip vertingą patirtį ketino perimti daug jo elementų“,–pasakoja R. Plienienė.
 
KOMENTARAS
 
Dr. Laimutė BOBROVA, Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto katedros edukologijos docentė: Sėkmės pagrindas – visuminis požiūris į vaiką
 
Šis ugdymo modelis teikia galimybę specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui gauti kompleksinę pagalbą savoje, pažįstamoje erdvėje,  vaikui nesukeliant streso. Ugdymo procese taikomi vaikui patrauklūs metodai, kurie stiprina jo ugdymosi motyvaciją, skatina smalsumą, plėtoja mąstymo, kūrybingumo gebėjimus, ugdo charakterį ir atitinka vaiko raidos ypatumus.
 
Šiam ugdymo modeliui labai teiktina „gyvūnų gimnastika“, kai skambant muzikai vaikai mėgdžioja gyvūnų judesius ir garsus, atkartodami ir logopedės tariamus garsus. Tokiais edukaciniais momentais vaikai išgyvena nuostabos jausmą su jiems būdingu spontaniškumu, nuoširdumu ir atviromis širdimis „virsta“ įsivaizduojamais gyvūnais.
 
Šiose veiklose daugiausia dėmesio skiriama sveikatos saugojimo ir fiziniams gebėjimams lavinti, kuomet vaikas geba būti aktyvus, judrus, bet prireikus sukaupia dėmesį, geba jausti ir valdyti savo kūną eidamas, šliauždamas, ropodamas, lipdamas, šokinėdamas. Sukuriamos situacijos, pasiūlomi pratimai, skirti atsipalaiduoti (kvėpavimas, mankšta, muzikos klausymasis). Vaikai analizuoja, kaip geriausia atsipalaiduoti, pailsėti. Judesio ir kūno galių tyrinėjimas ugdo vaiko savivoką, išraiška ir saviraiška judesiu padeda pajusti pojūčių, jausmų, minčių ir kūno vientisumą. Vaikas susiformuoja nuostatą, kad būtina daug judėti, būti aktyviam, kad augtų sveikas.
 
Niekas turbūt neprieštaraus, kad muzika daro vaiką laimingesnį, padeda tapti disciplinuotesniam, veikia vaizduotę, jausmus, emocijas, elgesį, padeda išgyventi visą jausmų gamą. Esu įsitikinusi, kad Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ darželio sėkmės pagrindas – visų grandžių pedagogų bendradarbiavimas, siekiant vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, vadovaujantis visuminiu požiūriu į vaiką. 
 
Ištrauka iš logopedinės ritmikos užsiėmimo Šiaulių lopšelyje-darželyje „Gluosnis“
 
Susiję su tema:
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.