Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Pilietiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje

2015-04-30
Susijusios temos: Pedagogika Šeima Vaiko ugdymas
Pilietiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Ingrida STANKEVIČIENĖ,
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros vedėja
Lyg ir jaučiame, kad visuomenė serga, kad nemažai žmonių abejingi tam, kas vyksta kasdieniame gyvenime name, kieme, mieste... Kodėl susiklostė tokia padėtis, kai savo nuomonę referendumuose, rinkimuose daug aktyviau reiškia pagyvenę piliečiai, o jaunimas „balsuoja“ kojomis į kitas šalis ir nebando keisti esamos padėties? Kaip gimsta pilietiškumas? Kaip jį ugdo šeima?
Valstybės piliečiu tampama tik gimus
 
Įvairios pilietinio ugdymo plėtojimo ir tobulinimo galimybės aktyviai svarstomos dažniausiai tik mokyklos lygmeniu: pradinėse klasėse yra integruotas pilietinis ugdymas, vėliau įtraukiamas ir mokymo turinio dalykas „Pilietinis ugdymas“. Ikimokyklinis ugdymas pilietinių vertybių aspektu aptariamas retai. Dažniau kalbama apie tautiškumo principą ikimokykliniame ugdyme, nors vaikas gimsta ir iš karto tampa valstybės, kurioje gimė, piliečiu. Jo pilietiškumas, kaip žmogaus asmenybės savastis, pradeda formuotis nuo pat jo atėjimo į šį pasaulį. Tikriausiai todėl susikaupė daug aktualių pilietiškumo ugdymo ikimokykliniame amžiuje supratimo ir įgyvendinimo klausimų.
 
Pabandykime į vaiko ugdymą ankstyvojoje vaikystėje pažvelgti pilietiškumo ugdymo aspektu. Panagrinėkime šiuo aspektu kai kurias šiandien aktualias sėkmingam vaiko ugdymui ankstyvojoje vaikystėje sąlygas, pasidomėkime, kaip kolegos, kitų Europos valstybių ankstyvosios vaikystės pedagogai, atranda pilietiškumo ugdymo galimybes ir sprendžia kylančias problemas.
 
Bendraujant su įvairių Europos šalių pedagogais atsirado galimybė susipažinti, kaip pilietiškumas ugdomas vaikų darželiuose, kur tautų ir kultūrų įvairovė dažnai didesnė nei mūsų darželiuose. Įdomu, kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse išlaikomas santykis tarp tautiškumo ir pilietiškumo ugdymo, kokių sunkumų kyla, kaip jie įveikiami.
 
1 patyrimas. Vaiko aplinka: santykiai ir taisyklės
 
Tik gimęs vaikas patenka į socialinę aplinką, kurioje žmonės gyvena pagal sutartas taisykles, įstatymus, tradicijas ir papročius. Augdamas vaikas iš vienos bendruomenės – šeimos, kurioje yra vienokios gyvenimo taisyklės, ateina į vaikų darželį, kur jis turi išmokti gyventi pagal kitas taisykles. Pavyzdžiui: elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi; būk drąsus; būk rūpestingas, saugok save ir kitus, gerbk kito nuomonę, net jei ji kitokia nei tavo... 
 
Taisyklės įgyja pilietiškumo ugdymo priemonės funkciją. Į mano klausimą, ar paskutinė taisyklė ne per daug sudėtinga penkiamečiams, darželio grupės pedagogė atsakė, kad taisyklė suprantama ir išmokstama taikyti ne iš karto. Vaikai palengva mokosi bendro gyvenimo taisyklių, mokosi drauge su tėveliais, padėdami vieni kitiems, kartkarčiais drauge aptardami, kaip jiems sekasi. Svarbu ne tik aptarinėti taisyklę su vaikais ar tėveliais, bet ir sudaryti sąlygas vaikams patirti, kokios būna pasekmės, jei jos arba laikomasi, arba nepaisoma. Pamažu, per patirtį vaikai įgyja supratimą, kad taisyklės reikalingos ir gatvėje, ir grupėje, ir žaidžiant, ir prižiūrint gėlytes... Todėl itin svarbu, kokiomis taisyklėmis grindžiamas gyvenimas ir veikla darželyje ir šeimoje... (plačiau skaityti)
 
2 patyrimas. Daugiakultūriškumas vaikų darželio grupėje
 
Visuomenei tampant vis labiau daugiakultūre, į vaikų darželio grupę susirenka įvairių tautybių skirtingų kultūrų šeimų vaikai, kalbantys skirtingomis kalbomis. Kaip užtikrinti sėkmingą visų vaikų ugdymą ankstyvojoje vaikystėje daugiakultūrėje aplinkoje, šiandien rūpi daugumai Lietuvos vaikų darželių pedagogų. Kalbėdamasi su pedagogais iš Belgijos, Portugalijos klausdavau, ar išskiriant pilietiškumą kaip svarbų vaiko ugdymo siekinį, nenuogąstaujama dėl tautiškumo nuvertėjimo. Kaip ugdomas vaiko tautiškumas vaikų darželyje, koks tautiškumo ir pilietiškumo ugdymo santykis? Pedagogai vienareikšmiškai teigė, kad šios dvi ugdymo sritys tiesiog papildo viena kitą.
 
Vaiko ugdymas prasideda jo šeimoje gimtąja kalba remiantis šeimos kultūra ir tradicijomis. Vaikas ir jo šeima praturtina bet kurios demokratinės valstybės pilietinę visuomenę savo asmeninėmis kultūrinėmis ir tautinėmis vertybėmis. Kuriant pedagoginį procesą itin svarbu orientuotis į galimybes, o ne į problemas. Patariama sudėtingoje situacijoje ieškoti išeičių, o ne problemų ir kuriant vaikų ugdymui palankias sąlygas daugiakultūrėje vaikų grupėje remtis jomis.
 
Pavyzdžiui, vieno Belgijos darželio grupėje yra 26 vaikai nuo 4 iki 5 metų amžiaus. Grupę lanko įvairių tautybių vaikai: mergaitė portugalė, du indai, ukrainietis, rusė. Grupėje yra ne tik įvairių tautų, kultūrų, bet ir rasių vaikų. Grupės pedagogė, paklausta, kaip sekasi užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą tokioje įvairovėje, atsakė, jog yra daug veiklų, temų pašnekesiams ir ugdomi tie įgūdžiai ir vertybės, kurie itin svarbūs šiandienos gyvenimui: pažinti save tarp kitų, bendrauti su kitokiais vaikais, atrasti savo ir kitų vaikų panašumus ir skirtumus, atrasti vieniems kitų stiprybes, įdomybes, ginčytis ir tartis, drauge su kitais siekti visiems svarbių dalykų. Kad kiekvienas vaikas jaustųsi savas grupėje ir saugus, nepaisant to, ar jis kalba, ar nekalba valstybine kalba, auklėtoja užsirašo ir pasistengia išmokti svarbiausius žodžius ir frazes ta kalba, kuri vaikams yra gimtoji, ir kurių gali prireikti tam tikru atveju.
 
Tam, kad vaikas gerai jaustųsi grupėje, rūpinasi ir tėvai, ir pedagogai. Dažnai tėvai patys mokosi kalbos drauge su vaikais. Auklėtoja juokauja, kad vaikams sekasi geriau nei tėvams. Šiame procese labai svarbu yra geranoriškumas, tarpusavio pagarba, tolerancija ir šilti pedagogų ir šeimos santykiai, supratimas ir palaikymas. Pedagogės nuomone, vaikų darželio bendruomenės kūrimas pilietinių vertybių pagrindu yra svarbi prielaida pilietinės visuomenės raidai.
 
3 patyrimas. Šeimų įvairovės tyrinėjimas
 
Pasakodama apie ugdymo turinį auklėtoja išskyrė pagrindines veiklos temas, kurios plėtojamos drauge su vaikais ir šeimomis savaitę ar net mėnesį. Rudenį būtinai skiriama nemažai laiko susipažinti su vaikais ir jų šeimomis. Tema „Mano šeima“ nagrinėjama su vaikais  kalbantis, šeimai lankantis darželio bendruomenėje, vaikų šeimų nuotraukų žiūrėjimas, aptarimas: ką nuotraukoje šeimos nariai veikia, kokia jų nuotaika, kada šeima būna linksma, kada susirūpinusi, kokius valgius mėgsta gaminti ir pan.
 
Vaikai pasidaro „šeimos dėžutes“. Tai dažniausiai būna vaikų įvairiai dekoruotos kartono dėžutės. Jose kaupiami įvairūs reikšmingi dalykėliai apie savo šeimą. Kilus savaiminiam poreikiui ar pasiūlius auklėtojai vaikai jais domisi, juos apžiūrinėja, aptarinėja. Vaikai ragauja skirtingų šeimų mėgstamus tradicinius valgius, klausosi tautinių dainų, kitų kalbų skambesio, žaidžia įvairių tautų žaidimus. Žemėlapyje vaikai parodo, iš kur jie atvyko, kur gyvena jų seneliai, pažymi tą vietą joje priklijuodami savo šeimos narių nuotraukas. Kalbasi apie tai, koks ten oras, kokie gyvūnai gyvena, kas panašu, kas skiriasi…
 
Tokiose veiklose vaikai įgyja pasitikėjimą savimi, suvokia skirtumus ir panašumus, jų vertę, džiaugiasi savo šeima ir kitais. Šeimų įvairovės tyrinėjimas per įvairias veiklas, pasidalijimas savo patyrimais ir atradimais padeda vaikams ugdytis savo kaip asmens ir tautos atstovo išskirtinumo ir bendrumo su kitais jausmą. Pedagogės nuomone, tai ugdo ne tik vaikų, bet ir jų šeimų pasitikėjimą savimi ir kitais, bendruomeniškumo jausmą ir pilietiškumą.
 
4 patyrimas. Rūpinimasis aplinka
 
Kita itin aktuali ikimokyklinio ugdymo turinio tema, svarbi pilietinės visuomenės ugdymui –- rūpinimasis ta gamtine ir socialine aplinka, kurioje gyvename. Vaikui nuo pat mažens sudaromos palankios sąlygos ugdytis gyvenimo nuostatą, kuri svarbi mūsų tautos ir visos žmonijos išlikimui, išgyvenimui. Įvairiose vaikų veiklose ekologiniam gyvenimo pažinti auklėtoja turi daug galimybių: pavyzdžiui, aptariant daugkartinį daiktų panaudojimą, taupymą, buitinių atliekų rūšiavimą, jų antrinį panaudojimą.
 
Pedagogės nuomone, ankstyvoji vaikystė – tai pats geriausias laikas ugdytis gyvenimo nuostatą tausoti ir branginti gamtą, jos išteklius. Sirgs gamta – sirgs ir žmogus, neliks gamtos - neliks žmogaus. Ekologinio ugdymo priemonės gali būti  padarytos iš įvairaus dydžio, spalvų, formų pakuočių. Jos turi būti saugios ir švarios, jų turėtų būti pakankamai daug, kad įkvėptų vaikus kūrybinei veiklai. Vaikai gali jas surūšiuoti pagal formą, dydį, spalvą, aptarti, kaip jas galima būtų panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, iš dėžių galima pastatyti namą, pilį, miestą; iš plastikinių butelių – laivą, plaustą, iš mažų plastikinių buteliukų ar kamštelių – sunerti užuolaidą… Vaikai tariasi, kur eksponuos savo kūrybos darbus.
 
Pedagogė prisiminė atvejį, kai grupės berniukas pasiūlė surengti parodą ligoninėje, kur dirbo jo tėtis. Šį pasiūlymą labai rimtai aptarė grupės vaikai ir tėvai. Tai, pasak pedagogės, pilietiškumo ugdymo(si) patirtis: bendrų sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas, bendradarbiavimas, savo vertės, galių keisti ir pakeisti aplinką jautimas, gero kitiems darymas...
 
5 patyrimas. Dalijimasis su kitais
 
Vaikų pilietiškumui ugdytis itin svarbu suvokimas, kad gyvenime reikia dalytis su kitais. Sutarus drauge su tėveliais vaikams pasiūloma pagalvoti, su kokiu žaislu jie namuose nebežaidžia, kuris jiems jau nebereikalingas. Tėveliams leidus, vaikai atsineša savo žaislus ir drauge nusprendžia, kam juos atiduos. Kalbamasi apie tai, kad jiems nereikalingi daiktai galbūt yra reikalingi kitiems žmonėms. Visi sutariame, kad yra svarbu dalytis, aiškinamės, kaip jausis vaikai, kuriems perduosime surinktus žaislus, ir kaip jaučiamės mes patys galėdami dalytis. Kiekvienas vaikas  rašo laišką tam nepažįstamam vaikui, kuriam atiduoda žaislus. Kartais galima pasikviesti tos organizacijos, kuriai perduodami vaikų surinkti žaislai, atstovą. Vaikams padėkojama už gerą darbą dalijantis su kitais. Vaikai mokosi patys pasirinkti, nuspręsti ir patirti tokio sprendimo ar pasirinkimo rezultatą.
 
Apibendrinant galima pasakyti, kad pilietiškumo ugdymas nėra pasirengimas gyvenimui – tai pats gyvenimas (4). Vaikų ugdytojui prasminga nuolat ieškoti galimybių, kaip kurti vaikams ir drauge su vaikais aplinką, įgalinančią juos atrasti tiesas, svarbias jų dabarties ir ateities gyvenimui demokratinės valstybės pilietinėje visuomenėje.
Šaltiniai:
  1. Conversations on Early Childhood Teacher Education: Voices from the Working Forum for Teachers Educators. Printed in U.S. 2009.
  2. A Handbook for Preschool Teachers. Hazel S. Adams. 2009.
  3. Inclusive Early Childhood Education: Development, Resources, and Practice, By Penny Deiner. 2012.
  4. Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė. Lyginamoji pilietiškumo sampratos analizė. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.2012.
  5. Thinking About Giving (Apie dalijimąsi su kitais) http://www.educationworld.com/a_earlychildhood/activity/activity12_022.shtml   
  6. Kindergarten Classroom Guidelines (Idėjos veiklai vaikų darželio grupėje) http://www.ehow.com/info_12040693_kindergarten-classroom-guidelines.html#ixzz2yrpgJ0XP
  7. Nuotraukos iš: https://www.google.lt/search?q=civic+preschool+education+photos&client
Susiję su tema:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.