Emokykla.lt

Naudinga ugdymo patirtis: projektas „Dažų pasaulyje“

2012-06-13
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Naudinga ugdymo patirtis: projektas „Dažų pasaulyje“
Regina SERVUT, priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Visagino lopšelis-darželis „Auksinis gaidelis“ (Vaikystės pedagogikos centras)
Pedagogas renkasi tokius, kurie geriausiai padeda pasiekti ugdymo tikslus bei uždavinius. Projektų  metodas padeda vaikams jausti atsakomybę, jie mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi jų savarankiškas mąstymas, vaikai pripranta dirbti komandoje, o tai ypač svarbu priešmokyklinukams, būsimiesiems pirmokams.
Priešmokyklinio ugdymo grupėje dirbu 7-ius metus. Praėjusiais mokslo metais vienas iš prioritetų mūsų grupėje buvo meninė kompetencija. Kodėl ji aktuali? Todėl, kad pastebėjome, kad vaikai turi menkus šios srities įgūdžius.
 
Stebėjimas, pokalbiai su ikimokyklinukais parodė, kad vaikai piešdami paprastai naudoja tik pieštukus arba flomasterius. Kreideles ar dažus jie pasirenka tik auklėtojai pasiūlius. Pasidomėjus, kodėl taip yra, atsakymas buvo paprastas – taip lengviau piešti, patinka blizgantys flomasteriai. Paaiškėjo, kad namuose vaikai irgi dažniausiai naudoja pieštukus arba flomasterius. Beje, vienas vaikas atsakė, kad namuose jis nepiešia, nes neturi reikalingų priemonių, jis žaidžia tik su kompiuteriu.
 
Metų pradžioje buvo ištirti vaikų meninės kompetencijos įgūdžiai ir gebėjimai. Išvados parodė: 6 vaikai turi gerus, 7 vaikai – pakankamai susiformavusius, 8 vaikai – silpnus įgūdžius, jie piešė keverzones, nesuprantamus objektus. Tokių priešmokyklinukų piešinius galima buvo prilyginti 3-4 metų amžiaus vaikų darbams. Su tyrimais ir išvadomis per susirinkimą buvo supažindinti tėvai. Vieningai nusprendėme, kad tai yra problema ir reikia imtis priemonių. Todėl pabandėme padėtį keisti, remdamiesi projektų metodu, skatinat vaikus meninėje veikloje naudoti kuo įvairesnes piešimo priemones. Kartu su vaikais nusprendėme projektą pavadinti „Dažų pasaulyje“.
 
Projekto tikslai:
  • plėsti vaikų supratimą apie meninę kompetenciją;
  • supažindinti vaikus su įvairiais išraiškos metodais ir būdais, meninėmis priemonėmis;
  • ugdyti pasitikėjimą savimi.
Projekto uždaviniai:
  • plėtoti vaikų žinias apie dažų savybes;
  • formuoti vaikų įgūdžius, pasitelkiant įvairias piešimo priemones;
  • skatinti ir plėtoti vaikų saviraišką;
  • skatinti vaikų veiklumą, kūrybiškumą;
  • supažindinti bendruomenę su vaikų saviraiška, kūryba;
  • sudominti ir įtraukti į projektą tėvus.
Meninė veikla padeda vaikams išreikšti save, taip jie bando savo jėgas ir tobulina gebėjimus. Ji suteikia mažiesiems džiaugsmo ir plečia jų supratimą apie supantį pasaulį. Todėl kartu su vaikais projektui sukūrėme specialų idėjų banką.
 
MŪSŲ ŽINGSNIAI
 
Nr.
IDĖJA
TIKSLAS
1.
Vaikų interviu: „Ar patinka tau piešti“?
Sužinoti vaikų nuomonę, ar reikia mokytis piešti.
2.
Tėvų apklausa: „Ar meninė veikla turi įtakos vaikų ugdymui“?
Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie meninę veiklą.
3.
Paruošiamasis darbas.
Prisiminti praktinius meninės veiklos aspektus: kaip reikia tinkamai naudoti tapymo teptukus ir juos prižiūrėti, kaip sumaišyti dažus, kad gautum reikalingus atspalvius, kokios spalvos yra šiltos, kokios – šaltos ir t. t.
4.
Pasaka „Stebuklingas teptukas“
Paaiškinti vaikams, kaip galima tašką paversti gražiu, stebuklingu piešiniu, ugdyti jų fantaziją.
5.
Žaidimas-kelionė: „Kaip išmokti piešti“?
Supažindinti vaikus su įvairiais piešimo būdais, metodais ir priemonėmis.
6.
Eilėraščiai: „Kaip aš išmokau piešti“ (S. Baruzdin), „Рiešinys“ (S. Мichalkov), „Geri dažai“ (L. Кuzmin), „Spalvota knyga“ (S. Мaršak).
Ugdyti kalbą, aktyvinti žodyną, lavinti dėmesį, atmintį.
7.
Išvyką į Visagino miesto kūrybos namus.
Supažindinti vaikus su miesto kūrybos namų veikla, skatinti juos domėtis menine veikla.
8.
Konsultacija tėvams: „Vaikų piešinių psichologiniai ypatumai“.
Remiantis psichologo rekomendacijomis, paaiškinti tėvams, kokią įtaką turi piešimas vaiko ugdymui.
9.
Nuotraukų paroda „Grožis aplink mus“.
Supažindinti įstaigos bendruomenę su įvairios meninės veiklos rūšimis.
10.
Parodų „Svečiuose pas pieštuką ir teptuką“, „Stebuklingas pasivertimas“ organizavimas.
Supažindinti įstaigos bendruomenę su vaikų kūryba, padėti vaikams patiems apipavidalinti ir pristatyti savo darbus.
11.
Projekto „Dažų pasaulyje“ pristatymas.
Supažindinti su projekto rezultatais tėvus ir įstaigos pedagogus.
12.
Rekomendacijos „Kaip padėti vaikams ugdyti meninę kompetenciją“ pristatymas.
Pasiūlyti tėvams ir pedagogams rekomendacijas, kaip padėti ir paskatinti vaikus domėtis menine kompetencija.
13.
Paroda „Мes – menininkai“. 
Supažindinti miesto bendruomenę su vaikų kūryba.
 
Tuomet pabandėme realiai įgyvendinti idėjų banką. Pirmiausiai atlikome vaikų interviu. Vaikams buvo užduoti tokie klausimai:
  1. Ar tau patinka piešti?
  2. Kuo tau patinka piešti?
  3. Ar namuose tėvai padeda tau piešti arba piešia kartu su tavimi?
  4. Ar, tavo nuomone, reikia mokytis piešti?
  5. Kodėl vaikai turėtų mokytis piešti?
            
1. Ar tau patinka piešti?
  
Dauguma vaikų, t. y. 78 proc., pažymėjo, kad jiems patinka piešti. Penktadalis arba 22 proc. atsakė, kad jiems tai nepatinka.
 
2. Kuo tau patinka piešti?
 
 
Pasirodė, kad dauguma vaikų grupėje piešdami naudoja flomasterius. Taip pat yra nemažai vaikų, kuriems patinka piešti pieštukais ir vitražiniais dažais. Nedidelė dalis vaikų piešia naudodami kreideles. Tik labai mažas procentas jų naudoja akvarelinius dažus. O meninėje veikloje visas piešimo priemones pasitelkia tik 5 proc. vaikų.
 
3. Tėvai namuose piešė arba padėjo piešti vaikams
 
Kaip matome, dauguma vaikų namuose piešė savarankiškai, be tėvų pagalbos. Taip atsakė daugiau nei pusė arba 55 proc. vaikų. Tik 28 proc. vaikų tėvai padeda namuose piešti. 17 proc. pažymėjo, kad retai sulaukia tokios pagalbos.
 
Visi vaikai vieningai sutarė, kad mokytis piešti reikia. Pasidomėjus kodėl, vaikai pateikė kelis argumentus:
  • kad mokykloje lengviau būtų atlikti užduotį;
  • kada vaikai piešia – jie lavina įgūdžius;
  • kad lavintųsi ranka.
Išvados     
 
Analizuodami vaikų atsakymus, matome, kad 22 proc. vaikų grupėje nemėgsta piešti, o dauguma vaikų tai darydami naudoja flomasterius ir pieštukus. Kita vertus, džiugina tai, kad vaikučiai supranta, jog reikia mokytis piešti ir motyvuoja savo nuomonę. Taip pat atsakymai parodė, kad yra nemaža dalis tėvų, kurie beveik nekreipia dėmesio į tokį vaikų užsiėmimą kaip piešimas.   
 
Todėl padarėme išvadą, kad pedagogas turi įtikinti tėvus, jog meninė veikla turi įtakos vaikų ugdymui, lygiai kaip ir skaitymas, skaičiavimas ar rašymas. Todėl tėvams buvo paruošta speciali anketa.
 
Anketa: „Ar meninė veikla daro įtaką vaikų ugdymui?“
  1. Ar pastebėjote, kad Jūsų vaikas domisi piešimu namuose?
  2. Kokias piešimo priemones Jūsų vaikas dažniausiai naudoja, pasirenka?
  3. Ar  Jūs dažnai piešiate kartu su savo vaikais?
  4. Ar lankote kartu su vaikais meno parodas?
  5. Ar manote, kad meninė veikla turi įtakos vaikų ugdymui?
 
 1. Ar pastebėjote, kad  namuose vaikas domisi piešimu?
 
 
Dauguma tėvų pažymėjo, kad vaikams patinka piešti, tik maža dalis atsakė neigiamai arba nežinojo, ar jų vaikus domina piešimas.
 
2. Kokias piešimo priemones Jūsų vaikas dažniausiai naudoja, pasirenka?
 
 
Remiantis tėvų nuomone, vaikai piešdami namuose dažniausiai naudoja flomasterius – taip atsakė daugiau nei 73 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė, t. y. 53 proc., vaikų, jų tėvų nuomone, naudoja pieštukus, o 33 proc. – dažus. Taip pat beveik 7 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad vaikai namuose piešia parkeriais ir kitomis piešimo priemonėmis.
 
      3. Ar dažnai Jūs piešiate kartu su savo vaikais?
 
 
  Iš diagramos matome, kad dauguma tėvų retai piešia kartu su vaikais namuose ir tik 13 proc. jų skiria dėmesį šiai bendrai veiklai.
 
4. Ar lankote kartu su vaikais meno parodas?
 
Dauguma tėvų atsakė, kad parodų kartu su vaikais nelanko. Tik maža dalis tėvų pažymėjo, kad daro tai retai, o nuolat tai darančių tėvų visiškai neatsirado.
    
5. Ar meninė vaikla turi įtakos vaikų ugdymui?
 
 Dauguma tėvų mano, kad meninė veikla turi įtakos vaiko raidai.
 
Išvados
 
Didžioji dalis tėvų pastebi, kad vaikai namuose piešia. Taip pat tėvai atkreipia dėmesį į tai, kokias piešimo priemones dažniausiai renkasi vaikai, t. y. flomasterius ir pieštukus. Kita vertus, nors jie ir pripažįsta, kad meninė veikla turi įtakos vaiko raidai, tačiau namuose kartu su mažaisiais patys piešia retai, nedažnai kartu lanko meno parodas. 
 
Rengdami projektą, pastebėjome, kad vaikai nori išmokti piešti, bet dažniausiai nežino, nuo ko pradėti. Todėl sugalvojome ir pasiūlėme jiems daug įvairių netradicinių, kūrybinių veiklos būdų: guašas, monotipija, magnetiniai piešiniai, vitražiniai paveikslėliai, piešiniai iš klijų, ornamentai, portretai, peizažai, gratažas, natiurmortai, suskilinėjusio vaško efektas, trafaretai, piešiniai su druska, piešiniai su putų efektu, piešiniai ant šlapio popieriaus, atspaudai ir t. t.
 
Vėliau buvo organizuota kūrybinių darbelių paroda „Мes – menininkai“, kuri pristatyta ne tik ugdymo įstaigos, bet ir miesto bendruomenei. Žingsnelis po žingsnelio buvo įgyvendintas idėjų bankas. Susirinkime pristatėme tėveliams parengtą projektą (diagramas, darbelius, nuotraukas). Buvo labai malonu skaityti vienos mamos atsiliepimą, kuriame ji teigė, kad jos vaikas pradėjo piešti namuose ir darė tai su dideliu noru, naudodamas įvairias priemones, nors anksčiau tokia veikla neužsiimdavo.
 
Nuo mažens kiekvienas vaikas ieško būdų išreikšti save ir dažnai tam renkasi dailę. Vieni vaikai yra mažiau, kiti daugiau kūrybiški, tačiau nėra nė vieno visiškai nekūrybingo. Meninė kompetenciją turi ugdomąją vertę ir yra nepaprastai svarbi vaiko intelekto raidai.                               
 
Mūsų nuomone, vaikus reikia labai anksti supažindinti su menu, kad vėliau į jį gilintųsi savarankiškai. Pastebėta, kad ankstyvas vaiko sąlytis su menu teigiamai veikia ne tik jo meninius, bet ir pažintinius, komunikacinius bei socialinius gebėjimus. Todėl vaikai kuo anksčiau turi būti mokomi suvokti piešimo prasmę, terminus, sąvoką „meninė veikla“.
 
Meniniai projektai suteikia vaikui galimybę visapusiškai pajusti meno pasaulį, pačiam aktyviai veikiant, ieškant ir atrandant, sprendžiant problemas, numatant. Viena meninės veiklos sritis praturtina kitą, sukuria visapusišką meninį suvokimą, stiprina saviraišką vaizdu, žodžiu ir garsu. Kuriant projektą pastebėjome, kad reikėtų skatinti ne tik vaikų, bet ir tėvų, pedagogų susidomėjimą menine veikla.
 
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams
  • Daugiau dėmesio skirti meniniam ugdymui ir plėsti vaikų supratimą apie meninę kompetenciją;
  • Suaugusieji turėtų priimti vaiką tokį, koks jis yra, skatinti jo aktyvumą, kūrybiškumą, padrąsinti savarankiškai rinktis saviraiškos priemones;
  • Puoselėti vaiko individualumą, skatinantį savitos saviraiškos ir kūrybos poreikį;
  • Skatinti spontanišką kūrybą, palaikyti norą kurti;
  • Skatinti ieškoti, tyrinėti, eksperimentuoti, drąsiai išbandyti medžiagų galimybes, žaisti jomis;
  • Plėtoti vaikų žinias apie dažų savybes;
  • Svarbu, kad turimomis priemonėmis vaikai galėtų pasinaudoti bet kada, kai tik jiems kyla noras;
  • Svarbu, kad nebūtų ribojama kūrybos trukmė ir laikas;
  • Ugdant kūrybingumą, atsižvelgti į vaikų amžių ir įgūdžius;
  • Skirti dėmesio vaiko kūrybos darbeliams;
  • Papuošti vaikų darbeliais namus ar grupės patalpas; 
  • Būtina drauge su vaiku džiaugtis jo darbu;
  • Skatinkite vaiką komentuoti savo piešinius;
  • Padėkite vaikui suvokti, kad jo meninė kūryba yra unikali, nepakartojama, savita;
  • Skatinkite vaiką įvertinti savo ir kitų vaikų kūrybinius ieškojimus;
  • Tinkamai vertinkite sukurtus darbus bei įdėtas pastangas, kad vaikus tai įkvėptų naujiems sumanymams;
  • Nekritikuokite vaikų darbelių;
  • Tėvai ir pedagogai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, dalintis nuomonėmis ir būti partneriais;
  • Supažindinkite bendruomenę su vaikų saviraiška, kūryba.
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.
Šaltiniai:
  1. Egmonto projektas vaikų darželiams. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams. – Vilnius,1997
  2. Nuostabūs darbeliai ir patarimai vaikams. Monika Detering. Vilnius, Lektūra, 1999Ė
  3. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2004
  4. Большая энциклопедия развивающих игр и поделок для детей от 3 до 6. Минск, Попурри, 2005;
  5. Изобразительное искусство и труд. Антанина Грабаускене. Каунас. Лейдикла „Šviesa“, 1995;
  6. Как научиться рисовать. Москва. „РОСМЭН“, 2000;
  7. Рисование. Первый учебник вашего малыша. Г. И. Шалаева. Москва, „ЭКСМО“, 2007;