Emokykla.lt

Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, ragauju... (2 dalis)

2012-04-11
Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, ragauju... (2 dalis)
Daiva DOČKIENĖ, logopedė
Jei vaiko pasaulis perpildytas triukšmo, nenuostabu, kad savisaugos sumetimais jis stengsis negirdėti jokių garsų.
 
Klausa, arba girdimasis suvokimas
 
Kūdikio klausa
 
Garso suvokimas vystosi dar iki mažylio gimimo. Būsimas kūdikis girdi ištisą mamos kūno garsų simfoniją: nesustodama plaka širdis, gaudžia tekantis kraujagyslėmis kraujas, burbuliuoja žarnynas. Todėl gimus mažyliui nereikia sukurti visiškai tylios aplinkos  – tai nenatūralu ir neįprasta vaikui. Jau pirmąją savo gyvenimo dieną mažylis gali atskirti savo gimtąją kalbą nuo nepažįstamos kalbos: jis žiūri į tą žmogų, kuris kalba gimtąja jo kalba. Naujagimiai reaguoja į garsą ir gąsdinasi garsaus ir netikėto triukšmo. 8 savaičių vaikas pradeda kreipti dėmesį į ilgus garsus, pavyzdžiui, į dulkių siurblio gaudimą.
 
3 mėnesių amžiaus vaiko smegenų dalys, atsakingos už klausą, tampa aktyvesnės. Mažylis išreiškia domėjimąsi  įvairiais garsais. Išgirdęs įdomų garsą, jis pasukagalvą, atlieka aktyvius judesius burna. Mažylis pradės tarti pirmus žodžius tik po kelių mėnesių, tačiau jis jau ruošiasi mokytis kalbėti. Tyrimai rodo, kad garsų, kuriuos skleidžia 3 mėnesių mažylis, skaičius yra didesnis, jei suaugusysis reaguoja į juos ir šneka su kūdikiu. Vaikas pradeda geriau pažinti garsus, kai mato, kokie daiktai juos skleidžia. Gimęs kūdikis jau atpažįsta mamos ir tėčio balsus pagal jų kalbos ypatybes, su kuriomis jis susipažino dar būdamas įsčiose. 3 mėnesių mažylis reaguoja į mamos balsą net nematydamas jos.
 
6 mėnesių jis atpažins balses – gimtosios kalbos pagrindą. Jeigu vaikas girdės kitas kalbas, pažins ir kitus garsus bei intonaciją. Jeigu mama daug ir išraiškingai kalbės su vaiku, kalbos garsai geriau įstrigs jo atmintyje, ir jis greičiau išmoks susieti daiktus su žodžiais. Įdomu, kad mažylio pulsas keičiasi, kai jis klausosi melodingos kalbos.
 
14 mėnesių amžiaus vaikutis jau reaguoja į savo vardą. Gydytojas vaiko klausą paprastai tikrina, kai jis sulaukia  7–9 mėnesių. Būtinai reikia pranešti gydytojui, jeigu atrodo, kad vaikas blogai girdi, nes tai gali turėti didelės įtakos jo gebėjimui mokytis.
 
Triukšmas ir kalba
 
Per didelis triukšmas gali sulėtinti arba pamažu netgi sužlugdyti vaiko kalbos raidą. Vaikai turi išmokti atskirti paskirus garsus, svarbų triukšmą nuo foninio. Tačiau, jei vaiko pasaulis perpildytas triukšmo, nenuostabu, kad savisaugos sumetimais jis stengsis negirdėti jokių garsų.Tyrimai parodė, kad tie vaikai, kurie augo triukšminguose namuose, pradėjo kalbėti daug vėliau už savo bendraamžius, o jų kalbos lavėjimo procesas buvo ilgesnis ir lėtesnis.
 
Tylos ir triukšmo pusiausvyra
 
Pati sveikiausia vaikui aplinka yra rami ir tyli. Ramioje aplinkoje vaikų protas, jausmai ir kūnas ilsisi. Tylos pertrauka reikalinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mat geras, nors ir trumpas poilsis yra įmanomas tik tyloje. Tačiau nereikia panikuoti ir stengtis namuose palaikyti absoliučią tylą. Dulkių siurblio ar skalbimo mašinos garsai nėra tokie pavojingi, lyginant su radiju ar televizoriumi, kurie neretai yra įjungti nuo ryto iki vakaro. Atsargiai reiktų vertinti ir žaislus, skleidžiančius įvairius garsus. Žaislo skleidžiamas garsas negali viršyti 80 decibelų, bet ne visi žaislų gamintojai to paiso.  
 
Neišlavintas girdimasis suvokimas trukdo išmokti skaityti
 
Kartais gabus, normalaus intelekto ir pagal amžių išsivystęs vaikas nesugeba gerai skaityti ir rašyti, daro daug klaidų ir negali susikaupti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažylis yra negabus. Vaikas greitai pavargsta, jam neįdomi siūloma veikla – skaitymas ar rašymas. Tačiau mažyliui galima padėti, išlavinus foneminę jo klausą. Paprastai daugelio vaikų, kuriems nesiseka rašyti ir skaityti, intelektas yra geras, tik nepakankamai išlavinta foneminė klausa – girdimasis suvokimas. Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų foneminė klausa ugdoma darželiuose, ypač priešmokyklinėse grupėse, o namuose augantys vaikai kartais šių įgūdžių stokoja.
 
Užsiėmimai neilgi
 
Lavinti foneminę klausą geriausia pradėti mokant skirti tuos garsus, kuriuos mažylis taisyklingai ištaria. Užsiėmimams kasdien galima skirti nuo 5 iki 10 minučių, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo domėjimąsi. Pasiūlykite vaikui keletą užduočių. Pirmiausia pravartu išmokyti išskirti garsus iš aplinkos garsų, pavyzdžiui, atspėti, kas skambėjo, atskirti garsą „a“ nuo būgno ar dūdos skambėjimo. To vaikus galima mokyti nuo trejų metų.        
Vėliau reikėtų tarti keletą garsų, pavyzdžiui, „a“, „o“, „u“ ir paprašyti, kad vaikas, išgirdęs reikalingą garsą, suplotų rankomis. Kai vaikas išskiria mokomuosius garsus iš daugelio kitų garsų, reikia mokyti juos atpažinti skiemenyje, o vėliau, ypač per užsiėmimus priešmokyklinėse grupėse, – žodžiuose ir sakiniuose. Vaikas turėtų žinoti, kiek žodyje yra skiemenų, kokį garsą girdi jo pradžioje, o kokį – gale.
 
Mokytis – lyg žaisti
 
Mokyti skirti garsus  reikia žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikams sakyti, kad išgirdę garsą „s“, parodytų, kaip bėga vanduo, o išgirdę garsą „ę“, pakėlę rankas į viršų, parodytų, kaip ošia medžiai. Yra įvairių žaidimų, kurie padėtų vaikui pasirengti mokyklai, lavintų jo girdimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, formuotų pradinius skaitymo ir rašymo įgūdžius.
 
Žaidimai ir priemonės, skirti klausos (girdimajam) suvokimui lavinti
 
—Rato žaidimas „Tip, tip“
Vienas vaikas atsigula rato viduryje ant pilvo, padeda veidą ant pagalvės ir užsimerkia. Kitas  vaikas  gulinčiajam tipena pirštais per nugarą ir paplonintu balsu sako „Tip, tip“. Paskui šis vaikas atsisėda į savo vietą, o gulintysis spėja iš trijų kartų, kuris vaikas tai darė.
 
—Gyvūnų koncertas
Kiekvienas vaikas pasirenka, kokį gyvūną jis vaidins, ir skleidžia to gyvūno „balsą“ (mū-mū, kva-kva, miau-miau ir t. t.). Šis koncertas įrašomas į diktofoną. Vaikai klausydami bando išgirsti visus gyvūnų balsus.
1 variantas. Vienas vaikas stovi rato viduryje užrištomis akimis. Kiekvienas vaikas skleidžia savo balsą. Vaikas viduryje turi pagal balsą surasti tam tikrą gyvūną.
2 variantas. Vienas vaikas palieka patalpą. Jam grįžus, du vaikai skleidžia tą patį „balsą“, o vaikas viduryje turi surasti „balsų“ porą.
 
—Garsų atmintis ( „Memory“)
Panaudoti tuščias dėžutes nuo fotojuostų. Reikia turėti porinį jų skaičių, geriausiai – 24. Po dvi dėžutes pripildyti vienodų medžiagų (smėlio, kruopų, žirnių, segtukų ir kt.). Ant dėžučių dugno galima užklijuoti po du vienodos spalvos ir formos ženkliukus, kad prireikus būtų galima pasitikrinti. Žaidžiama kaip įprastinį „Memory“ žaidimą. Kas suras daugiau vienodų porų?
 
—Užsimerk ir įsiklausyk
Būnant lauke užmerkti akis 3 min., o vėliau papasakoti, ką girdėjo.
 
—Koks tai triukšmas?
Viena grupė įrašo į diktofoną įvairių triukšmingų garsų, o kita grupė spėlioja, kas tai gali būti.
 
—Parodyk, kur ploja
Vaikai sėdi ratu, o rato viduryje sėdi vaikas užrištomis akimis. Vienas vaikas iš rato pradeda plodamas artėti prie vaiko viduryje. Šis turi greitai pirštu parodyti, kur ploja. Jei parodo teisingai, plojantysis atsisėda į savo vietą, stojasi kitas. Jei vienam kuriam vaikui pavyksta prieiti prie esančiojo viduryje, jis sėdasi į rato vidurį.
 
—Ką girdėjai?
Vaikai užmerkia akis. Vienas vaikas sukelia visiems žinomą triukšmą, pavyzdžiui, šluoja šluota ar nuleidžia vandenį. Vaikai pasako, ką girdėjo.
 
— „Akla karvė“
Padedama dėžė su įvairiai skambančiais muzikos instrumentais, juos vaikai apžiūri, pavadina.
Pakviečiama vaikų pora, vienas gauna instrumentą, antram užrišamos akys. Vaikas su instrumentu atsistoja kur nors patalpoje ir visiems triukšmaujant bando išgaudamas instrumentu garsą  prisivilioti savo „aklą karvę“. Paskui poros apsikeičia vaidmenimis.
Variantas: žaidimą galima pasunkinti, kai visi vaikai užrištomis akimis ieško savo partnerių.
 
—Šnaresių skyrimas
Visi sėdi ratu. Vienas vaikas užmerkia akis. Jis turi atspėti, kokį šnaresį išgavo kitas vaikas: perplėšė laikraštį, suplojo, spragtelėjo pirštais, treptelėjo, stuktelėjo kaladėlėmis, atitraukė užtrauktuką ir t. t.
 
—Paslėpti žadintuvai
Patalpoje paslepiami tiksintys laikrodžiai. Vaikai turi įsiklausyti ir juos surasti. Taip pat galima žadintuvus prisukti ir nustatyti, kad jie skambėtų, pavyzdžiui, kas minutę. Vaikai turi surasti skambančius žadintuvus.
 
—„Garsų gaudytojai“
Vaikai eina į mišką ar į miestą, turėdami aiškų tikslą: surinkti kuo daugiau garsų. Ką galima išgirsti įvairiose vietose: gatvių sankryžoje; statybų aikštelėje; miške; prie ežero? Triukšmas ir garsai gali būti įrašyti, o grįžus pateikti kaip mįslės ar suvaidinti vaikų. Siūloma prisiminti, kur kiekvienas konkretus  garsas buvo išgirstas?  Galima pasiūlyti nupiešti daiktus, kurie skleidė girdėtus garsus.       
 
—Garsų loto
Reikalingi įvairių triukšmo šaltinių: bėgančio iš čiaupo vandens, traukinio, mašinos, telefono ir kt. paveikslėliai. Garsai, kuriuos skleidžia atitinkami šaltiniai, įrašomi į laikmeną. Vaikai klausosi garsų įrašų ir suranda atitinkamus paveikslėlius.
 
—Laikykitės tylos
Dauguma grupės vaikų sėdi ant grindų užmerktomis akimis. Visi sėdi tyliai, nes turi išgirsti, iš kurios pusės pasigirs garsas. Keli vaikai stovi atokiau patalpoje. Jie turi skambančius instrumentus arba kitus daiktus, su kuriais gali išgauti garsus (pavyzdžiui, raktų ryšulėlį ir kt.). Pagal auklėtojos signalą vienas vaikas pajudina turimą instrumentą arba kitą skambantį daiktą. Sėdintys vaikai turi išgirsti, iš kur sklinda garsas, ir parodyti ranka kryptį.
 
—Išgirsk smeigtuką
Priemonės: smeigtukas, gongas (ar kas nors panašaus).
Ar įmanoma išgirsti krentantį smeigtuką? Vaikai spėlioja. Dauguma sako: „Ne!“ Rodomas smeigtukas. Vaikai užmerkia akis. Gongu duodamas signalas. Kai jis nuskamba, paleidžiamas kristi smeigtukas. Smeigtukui nukritus gongas suskamba antrą kartą. Vaikai atmerkia akis. Auklėtoja klausia: „Ar girdėjote?“
Pastaba. Smeigtuko kritimo garsas gerai girdimas beveik ant kiekvienų grindų. Vis tik reikėtų iš anksto pabandyti atlikti šį pratimą nedalyvaujant vaikams.
 
Šis pratimas tinka temai „Tyla“. Daug ką galime išgirsti, tik kai būna visiškai tylu. Tyla suteikia galimybę atmesti mums įprastą triukšmą ir išgirsti tuos garsus, kurių paprastai negirdime. Tyloje mes girdime tiksint sekundinę rodyklę, girgždant medį, kartais girdime patys save, savo pulsą, skrandžio gurgimą, kvėpavimą ir t. t.
Vaikai skatinami ir namuose įsiklausyti į tylą ir išgirsti tai, ko paprastai negirdime. 
 
—Skambanti lėkštė (ar dubuo)
Kai su mediniu pagaliuku suduodame per metalinę lėkštę, vaikai klausa suvokia skambančios lėkštės garsą. Kai vaikai nebegirdi skambesio, jie turi tyliai atsisėsti ant savo kėdučių, atsistoti, tyliai pastatyti kėdutes prie stalo (užduotis keisti, kad vaikams neatsibostų). Gali užtrukti kelias dienas, kol vaikai išmoks išties tyliai atlikti veiksmą, bet tikrai verta pabandyti.    
 
—Dainuojančios stiklinės
Stiklinės kraštu trinamas pirštas, kol pasigirsta gaudesys. Sustatomos kelios stiklinės ir į jas įpilama skirtingas kiekis vandens. Pirštu trinamas kraštas, kol išgaunamas garsas. Palyginami tuščios ir pripiltos vandens stiklinės garsai.
 
— Varpeli, neskambėk
Vaikai perduoda ratu vienas kitam varpelį, stengdamiesi, kad jis nesuskambėtų.
 
Kur skambėjo?
Vaikai sėdi užmerktomis akimis. Auklėtoja vaikšto po patalpą ir kartkartėmis suduoda per trikampį. Vaikai turi ranka parodyti kryptį, iš kur sklinda garsas.
 
—Tyla
Garsiai skambinama trikampiu. Vaikai turi atsimerkti tada, kai nebegirdi skambėjimo.
 
—Lavinkite vaiko klausos dėmesį
Reikia turėti paveikslėlių, kuriuose nupiešti įvairūs garsus skleidžiantys daiktai.
Išgaukite įvairius garsus su daiktais (šaukštais, monetomis, žadintuvu, telefonu, buteliukais su žirniais ir kt.). Vaikas užsimerkia, nusisuka ar užsideda kaukę, t. y. nemato garso šaltinio, tačiau išgirdęs garsą pasako ar parodo paveikslėlyje, ką girdėjo.
 
—Burnos ir kūno garsai
Kartu su vaiku ištyrinėkite, kokius garsus ir šnaresius gali skleisti mūsų kūnas ar burna:
Plojimas rankomis
Spragsėjimas pirštais
Trynimas delnais
Trepsėjimas kojomis
Žingsniavimas
Kaukšėjimas dantukais
Pliaukšėjimas liežuviu
Šliurpimas valgant
Čepsėjimas
Aimanavimas
Rėkimas
Šnabždėjimas
Žiovavimas
Kosėjimas
Čiaudėjimas
Dainavimas
Švilpimas
Pūtimas
— 
Pavadinkite paveikslėliuose pavaizduotus kūno ar burnos veiksmus, juos imituokite kartu su vaiku, sakydami, ką darote.
—Išbandykite, kokius dar triukšmus galite imituoti kūnu ar burna, žiūrėdami į paveikslėlius: mašinos ūžimą, vėjo šniokštimą, krano lašėjimą, baliono sprogimą, dulkių siurblio ūžimą ir t. t.
—Vienas užsidenkite akis, kitas imituokite kokį nors garsą. Pirmasis turi atspėti veiksmą ar daiktą, pakartoti garsą ar parodyti atitinkamą paveikslėlį.
Sukurkite trumpą pasakojimą remdamiesi paveikslėliais; tegul vaikas vienas arba Jūs kartu su juo pasakojimą „įgarsinkite“.
 
Sėkmės!
 
Daugiau autorės straipsnių: 
 
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K. 
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.