Emokykla.lt

Lietuvos švietimo pagalbos asociacija: iššūkis ir galimybės

2014-04-23
Lietuvos švietimo pagalbos asociacija: iššūkis ir galimybės
Saulė ŠERĖNIENĖ,
Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė
Manęs iš tiesų labai dažnai klausia, kas yra ta Švietimo pagalbos asociacija, kam ji sukurta, kam apskritai reikia tokios veiklos. Materialioje visuomenėje visų pirma keliamas klausimas – o kas gi man iš to, kokia nauda pasiekia mane. Deja, nuvilsiu, naudos, jei neįskaičiuosime moralinio pasitenkinimo mėgstamu darbu ir tikrai vertingų socialinių ryšių kūrimo, tikrai nedaug.
Svarbu rasti bendramintį
 
Kuomet vieną 2013 m. rudens dieną peržvelgusi DELFI portalą radau straipsnį apie charizmatišką Vilniaus socialinį pedagogą Tomą Morkūną, tikrai nemąsčiau apie tokio tipo veiklą. Tiesiog parašiau kaip kolegė kolegai klausdama, kaip jam pasisekė pasiekti tokį socialinio pedagogo sėkmingos veiklos pripažinimą dirbant profesinio ugdymo mokykloje. Gavusi atsakymą supratau, kad su šiuo specialistu nuveikti galima tikrai daug. Tada bendraujant elektroniniais laiškais ir gimė idėjos, vizijos, tolesnės veiklos perspektyva.
 
Tinklalapio sukūrimas
 
Pirmiausia pradėjome mąstyti apie konsultacinio portalo socialiniams pedagogams kūrimą. Idėja greitai tapo įgyvendinta – atsirado tinklalapis  www.socped.lt . Iš asmeninių lėšų nupirkome socped.lt domeną, tapome vieninteliai, pritraukę į šį informacinį portalą konsultuoti ir Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų specialistus, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos, mokslininkus, kurie sutiko konsultuoti.
 
Tikslas buvo vienas – sukurti tai, ko tikrai reikia socialiniams pedagogams – visos informacijos ir pagalbos vienoje vietoje. Pamažu idėja įgavo tęstinumą: atsirado skubios konsultacijos telefono numeris, praktinis specialistų forumas, renginių anonsai ir, be abejo, projektinė veikla. Tinklalapis greitai tapo žinomas ir naudojamas. Jo lankomumo rodikliai stebino net mus pačius. Per 3,5 mėnesio sulaukėme per 10 000 lankytojų.  
 
Pagalbos telefono specialistams steigimas
 
Toks pat veiksmingas buvo ir pagalbos telefono specialistams steigimas – per 5 mėnesius sulaukiau 159 skambučių tiek iš įstaigų vadovų, tiek iš švietimo pagalbos specialistų įvairiausiais klausimais, o reklamos, reikia pripažinti, buvo tikrai labai minimaliai. Tiesiog nebespėjome tuo pasirūpinti, tik užsiminėme mūsų seminaruose apie tokias galimybes. Vadinasi, žmonės ieško, randa ir naudojasi. Seimo narys K. Kuzminskas deda daug pastangų, kad būtų sukurta atskira pagalbos telefono linija būtent šiems specialistams konsultuoti, nes kol kas tiesiog naudojamės mobiliuoju ryšiu, kuris dėl visiškai žemiškų situacijų ne visuomet yra kokybiškas.
 
Reikia eiti, nebijoti ir daryti
 
Visos valdininkų durys atsidarė be jokių rūpesčių, buvome priimti su susidomėjimu, palaikymu. Galbūt ir įžvelgėme, kad valdininkų akys išdavė netikėtumą, tačiau jis nebuvo priešiškas. Labai gražūs ryšiai užsimezgė su Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vadove Edita Žiobiene ir vaiko teisių specialistais, nuoširdžiai ir šiltai buvome priimti socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos Vaidos Giraitytės, paprastai ir su entuziazmu mus konsultavo Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, mielai pataręs mums svarbiais dalykiniais klausimais, ir specialistai. Profesionaliai ir jausdami stiprų palaikymą dirbame su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vedėjomis, pavaduotojomis, mielai pataria ir centro direktorė. Mintis peršasi tik viena – tiesiog reikia eiti, nebijoti ir daryti.
 
Sulaukiau daugybės skambučių iš kitų asociacijų vadovų, valdybos narių, kurie klausia, kaip mums tai pavyksta, kaip mūsų „nenugesina“, kad pasiekiame ministrų kabinetus. Atsakymas vienas – mes norime, kad mūsų vaikams būtų geriau; kad specialistai, kurių įstaigose yra po vieną du, jaustųsi saugūs. Vadinasi, sustoti nebėra prasmės.
 
Asociacijos idėja virto realybe
 
Be abejo, matydami, kad idėjų tikrai daug, kad specialistai, patikėję, jog mes įgyvendiname tai, ką esame sumanę, kad turime aiškią viziją, kaip turi atrodyti švietimo pagalba vaikui, ką galime padaryti specialistų labui, atsirado nemenkas būrys jų, kurie norėjo jungtis į bendrą veiklą. Suvokėme, kad dalykinis duetas Morkūnas ir Šerėnienė tapo iš dalies išsemtas arba jau ribotas, kad reikia arba plėstis ir įsipareigoti padėti kitiems, arba likti ties interaktyviuoju portalu ir dirbti tik šia linkme. Tada lygiai taip, kaip ir su konsultaciniu tinklalapiu, gimė asociacijos idėja. Reikia pripažinti, pradžia buvo nedrąsi.
 
Abu su T. Morkūnu esame Socialinių pedagogų asociacijos nariai, matėme, kad veikla stringa, kad nėra visavertės kokybės ir viena ar dvi konferencijos per metus – nėra tai, ką mes norėjome sukurti. Buvo dvejonių, buvo kūrybinių kolizijų, ar mokėsime, ar sugebėsime. Daug įkvėpimo davė mūsų kolegos, kurie labai palaikė ir sakė: jūs tik darykite, mes prisijungsime, padėsime. Apsisprendėme. Šiandien galiu labai tvirtai pasakyti, kad buvo verta – per 5 mėnesius asociacija vienija daugiau nei 50 narių. Ir nors kartais nuaidi pavydo ar konkurencijos šešėlio sklaidomas dūmas sakant mums, kad, na, dabar taip, paskui išsikvėpsite, – mes tvirtai žinome, kad būna visokių periodų.
 
Turiu pakankamai darbo su vadovais, konferencijų ir seminarų organizavimo patirties, šalia yra tvirti patarėjai: Vilniaus ir Kauno savivaldybių švietimo skyrių specialistai. Daug dirbu su akademinėmis bendruomenėmis, todėl nėra sudėtinga vykdyti tyrimus, apklausas, nes tuojau pat sulaukiame palaikymo ir pagalbos.
 
Asociacijos veikla
 
Asociacija savo veiklą pradėjo atlikus nacionalinį socialinio pedagogo pareigybės aprašo atitikties tyrimą, kuriame labai noriai dalyvavo per 500 Lietuvos socialinių pedagogų ir vadovų. Tyrimas buvo pristatytas 2014 m. kovo 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, į kurią buvo pakviesti dalyvauti švietimo skyrių socialinius pedagogus kuruojantys specialistai, Lietuvos socialinių pedagogų metodinių būrelių pirmininkai, ir mokyklų, turinčių sėkmingą pagalbos vaikui patirtį, vadovai.
 
Siekėme, kad būtų pradėta kalbėti apie socialinio pedagogo pareigybės trūkumus, kad būtų išsakyti socialinių pedagogų rūpesčiai tuo lygmeniu, kai jau yra įmanoma kažką pakeisti, kad specialistui būtų gera. Toliau kartu su Vilniaus „Žiburio“ pradine mokykla sukūrėme edukacinių idėjų inkubatorių švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais, o balandžio pabaigoje visus pakviesime į Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklą-daugiafunkcį centrą, į tarptautinę konferenciją „Švietimo veiksnių pasitelkimas užtikrinant vaiko gerovę“.
 
Per šiuos veiklos mėnesius parengėme 12 bendradarbiavimo sutarčių su ugdymo įstaigomis, PPT dėl bendrų projektinių veiklų, parengėme mokomąjį vadovėlį socialiniams pedagogams. Be abejo, būtų netikslu sakyti, kad nesusiduriame su sunkumais. Yra kritikuojančių, yra teigiančių, kad ieškome garbės, yra manančių, kad tai tam tikras viešųjų ryšių triukas, savireklama. Negaliu ir nenoriu visų įtikinti, kad tikslai yra labai garbingi, tik kiekvieną veiklą siekiant įgyvendinti kokybiškai, turime susitaikyti su tuo, kad atsiras ją kritikuojančiųjų. Bet visiems, kas turi idėjų, minčių sakau: darykite tai, ką iš tiesų mėgstate daryti, nebijokite sunkumų, nes kiekvienas jų atveria tam tikras galimybes. Kaip rašoma Šventajame Rašte: „Belskite, ir bus jums atidaryta“. 
 
Šaltiniai: