Emokykla.lt

Nuomonė: kaip turi atrodyti tobulas darželis vaikui

2014-10-30
Susijusios temos: Ugdymo įstaigos
Nuomonė: kaip turi atrodyti tobulas darželis vaikui
Dovilė JANKAUSKIENĖ, psichologė, dailės terapeutė
www.DELFI.lt
Vaikų darželiai buvo sukurti tėvams, kad jie galėtų grįžti į darbą fabrikuose. Koks galėtų būti darželis skirtas VAIKUI – mintimis dalijasi darželio „Saulužės vaikai“ psichologė, dailės terapeutė DOVILĖ JANKAUSKIENĖ. Kiek jūsų vaiko darželis atitinka šiuos kriterijus? Vaikų darželis reikalingas suaugusiems, o ko reikia vaikui?
Kai vaisius pakankamai gerai subręsta, jis nukrenta ant žemės ir jo sėklos gali sudygti, pradėti savo gyvenimą. Jei vaisius per anksti nuplėšiamas nuo medžio, jo sėklos gali nesudygti. Taip ir žmogus, jeigu vaikystėje yra per anksti „išmetamas“ į pasaulį, kuriame dar nesugeba būti savarankiškas ir įsižeminęs, visą laiką tikisi, kad kas nors išspęs jo problemas, formuojasi depresiškas, priklausomas charakteris.
 
Vaikas, pirmą septynmetį gavęs pakankamai sveikos meilės, priėmimą, supratimą, leidimą eiti savo tempu (brandinti savo sėklas) tikrai gerai „įsišaknys“ gyvenime. Tėvai ir darželis čia gali labai daug. Daugelis vaikų priežiūros institucijų suteikia tėvams vaiko priežiūros paslaugą. Šios institucijos dirba atsižvelgdamos į tėvų darbo laiką, į tėvų poreikius, o paskui žiūri į vaiką. Vaikų darželis reikalingas suaugusiems, o ko reikia vaikui?
 
Vaiko diena darželyje truktų 6 valandas
 
Darželis, skirtas vaikui, dirbtų nuo 10 iki 16 val. Darželyje vaikas būtų 6 valandas. Dabar daugelis vaikų būna 10 -12 valandų. Tai tikrai yra sunku, nes dauguma suaugusiųjų nedirba tiek laiko. Visus vaikus atvestų vienu laiku – 10 valandą. Vaikas ateitų išsimiegojęs, papusryčiavęs, be rytinio bėgimo ir streso. Taip rinktis yra smagu, saugu. Vaikai palaiko vienas kitą, nėra užsitęsusio pastovaus išsiskyrimo jausmo, nenutraukiamas ryto ratas, nes kažkas atėjo ir negali savo liūdesio įveikti. Rytas tampa džiugiu draugų susitikimu.
 
Dienos metu vaikai daug žaidžia lauke. Pietauja ir eina pailsėti. Po pietų miego ir pavakarių – 16 valandą ateina visų tėveliai ir visi kartu atsisveikina iki rytojaus. Nė vienas vaikas nelaukia, kada jo ateis, nebijo likti paskutinis, nepatiria jausmo „o vis dėl to mane pamiršo„.
 
Auklėtojos būtų nepervargusios, nepersitempusios, turėtų laiko kurti vaikų aplinką, žaislus, vesti darbo dienoraštį, pailsėti, pasikrauti naujų idėjų, bendrauti su kitais žmonėmis, mokytis ar eiti pasikalbėti su savo kuratoriumi.
 
Sergantis vaikas liktų namuose, ne tik kad neužkrėstų kitų, bet ir dėl to, kad jam reikia ramios namų aplinkos pasveikti. Liga yra organizmo imuniteto treneris ir tam reikia laiko. Vaikai, kurie patiria mažiau streso, serga rečiau. 
 
Darželyje daugiausia būtų nebaigtų žaislų
 
Vaiko aplinkoje svarbu sukurti erdvę tyrinėjimui ir laisvam žaidimui. Standartinės ryškių spalvų aikštelės, kaip ir Lego kaladėlės, gali atrodyti patraukliai, tačiau tai tikrai ne tai, ko reikia vaikui. Vaikai yra labai supratingi, greitai perpranta sistemas ir užstringa jose. Daugelis tėvų pastebėjo, kad Lego labai patrauklus, bet vaikai greitai viską sudėlioja pagal instrukciją ir nebežino ką su tuo daryti, atsiranda poreikis naujai Lego kolekcijai. Taip susiformuoja kaupimas, o ne žaidimas. O akmenukus ar pagaliukus sudėlioti yra daug sudėtingiau ir rezultatas vis kitoks, o kur dar frustracijos įveika, kai ištinka nesėkmė, suvokimas, kad reikia kūrybiškai ieškoti išeities ir pasitenkinimo jausmas, kai pavyksta kažką nepakartojamo sukurti.
 
Darželyje, skirtame vaikui, būtų daug nebaigtų žaislų: įvairių formų kaladėlių, pagaliukų, įvairaus ilgio ir pločio juostų ir juostelių, virvučių, medžiagų skiaučių, lėlės būtų rankų darbo. Gyvūnai būtų panašūs į gyvūnus, o ne ryškiaspalviai žmogiškų veidų zuikiai, meškučiai ir pan. Lauke būtų erdvė judėti, vieta pasislėpti, lipti, suptis, ropoti, kasti smėlį ar minkyti molį. Čia labai puikų įdirbį yra padarę lauko darželiai.
 
Auklėtojos neturėtų numylėtinių ir atstumtųjų
 
Darželyje, skirtame vaikui, žmonės turėtų būti įsižeminę realistai, pasitikintys savimi ir pasauliu. Pagal transakcinę analizę, žmogus turi tris ego būsenas: vaiko, tėvo ir suaugusiojo. Vaiko būsena gali būti kaprizingo vaiko ir spontaniško vaiko, tėvo - kritikuojanti ir besirūpinanti. Vaiko ir tėvo ego būsenos mums formuojasi paprastai, priklausomai nuo aplinkos, kurioje esame, o suaugusiojo ego būsenos reikia mokytis.
 
Tokiu būdu auklėtoja yra labai geras pavyzdys auginti savyje suaugusiojo ego būseną. Auklėtoja viską pastebi ir vaikui tai pasako, pvz.: „tu įmerkei pirštinę į balą ir dabar tavo pirštinė šlapia. Reikės eiti į vidų, padžiauti pirštinę ir ieškoti sausos. Dabar tu žinai, kad pirštinės nereikia kišti į balą“. Auklėtoja nesakytų: „Kiek tau reikės kartoti, ar aš tau nesakiau, kas iš tavęs išeis, ką čia dabar pridirbai, tu visada taip, nuvarysi mane į kapus ir t.t.“. Šiuo atveju auklėtoja kalba iš kritikuojančio tėvo ego būsenos. Auklėtojos vengtų ir tokių pareiškimų: „Vargšeli mano, sušlapai rankytes, oi oi, dabar dar sušalsi ir susirgsi“ – besirūpinančio tėvo ego būsena.
 
Auklėtoja neturėtų numylėtinių ir atstumtųjų. Jeigu jai kaip žmogui kyla kažkokių jausmų, kurio nors vaiko atžvilgiu, ji dirba su savimi ir išsiaiškina tų jausmų priežastį. Vaikai būtų skatinami mandagiai elgtis, kiekvieną rytą pasisveikindami paduotų ranką, būtų prašoma žiūrėti į akis. Prie stalo būtų dėkojama už maistą, kai draugas užsigauna, jis paguodžiamas, jei kas nors ką nors užgavo, mokoma atsiprašyti. Jei vaikui sunku atsiprašyti, auklėtoja atsiprašo už vaiką, vaikas stovi šalia.
 
Auklėtoja niekada vaikų akivaizdoje nemuštų nei musės – jokio gyvo padarėlio neskriaustų, vengtų be reikalo ir augalus skinti. Vaikai dar neatskiria savęs nuo kitų aplinkos objektų, jei auklėtoja užmuša musę, vaikui gali atrodyti, kad ir su juo taip pat pasielgs. Kitas svarbus dalykas, kad jei man kas nepatinka, aš tą padarą pašalinu iš savo aplinkos, toks požiūris yra labai žalingas vaikui, nes kyla grėsmė, kad kai aš nepatiksiu ir mane taip pašalins arba vaikas tarsi gauna leidimą, spręsti problemas smurtu. 
 
Darželyje vyktų tik prasmingos veiklos
 
Darželyje, skirtame vaikui, visos veiklos (muzika, molis, piešimas, tapyba, vilna, teatras ir kt.) organizuojamos atkreipiant dėmesį į vaiko amžių ir raidos ypatumus. Veiklos visada susiję su tuo, kas vyksta pasaulyje, už lango, taip įprasminama kasdieninė patirtis. Pvz., piešiame lietų, kai už lango lyja ir tai ko mums reikia lauke, kai lyja lietus.
 
Veiklos būtinai būtų prasmingos, vengiama beprasmio tik motorikos lavinimo. Prasmingos veiklos (tvarkymasis, pyrago kepimas, dovanos draugui ruošimas, naudingų daiktų kūrimas ir pan.) didina vaiko realybės suvokimą.
 
Kadangi vaikas auga pasaulyje, kuriame nėra iliuzijų, realybės jausmas - stiprus pasitikėjimo savimi ir pasauliu pagrindas. Iliuzijos, atitrūkimas nuo realybės - pagrindinė depresijos priežastis. Gebėjimas būti realiame pasaulyje, stovėti tvirtai ant žemės leidžia kurti, mylėti, pasitikėti ir išvengti tuštumos bei beprasmybės jausmo.
 
Šventės be triukšmo, pasirodymų ir chaoso
 
Darželyje, skirtame vaikui, svarbus dienos, savaitės, metų ritmas, kasdieniai ritualai. Kasdieniniai ritualai suteikia saugumo, aiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinka jausmą. Tai, kad gyvenimas vyksta pagal ritualus ir turi savo ritmą, padeda įveikti stresą, suteikia žinojimą, kad viskas išsprendžiama ir vėl grįžta į savo vėžes. Darželyje, skirtame vaikui, švenčių metu nebūtų triukšmo, chaoso, beprasmio dūkimo, gausių vaišių.
 
Šventės – tai metų ir asmeninio ritmo kulminaciniai virsmai. Šie virsmai žymi pokyčius asmeniniame gyvenime. Taip formuojasi saugus besikeičiančio pasaulio priėmimas, pokyčiai turi prasmę ir žmogus išmoksta gyventi pastoviame kitime, išlieka kūrybiškas ir pasitikintis.
 
O kaip galvojate Jūs?
 
Apie autorę
Dovilė JANKAUSKIENĖ, VšĮ „Saulužės vaikai" ir „Menų terapijos centras“ psichologė, dailės terapeutė. Išsilavinimas – sveikatos edukologija, pedagoginė psichologija. Studijavo kūno psichoterapijos pagrindų programoje (2 metai), penkerių metų podiplominių studijų Geštalto mokymo programoje. Lietuvos dailės terapijos asociacijos LDTTA narė, pastoviai dalyvauja dailės terapijos mokymuose.
Šaltiniai: