Emokykla.lt

Kaip užauginti sveiką ir kūrybingą vaiką gamtoje?

2017-01-30
Kaip užauginti sveiką ir kūrybingą vaiką gamtoje?
Ieva DAPŠAUSKĖ
VšĮ „Tėvystės centras“ ir gamtos darželis „Po smilgom“
Vaikų sveikata priklauso pirmiausia nuo dvasinės ir psichinės atmosferos artimojoje (šeimoje, ugdymo įstaigoje) aplinkoje. Kaip ir suaugusiesiems, taip ir vaikams labai svarbi sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grynas oras. 
Tikriausiai visi tėvai stengiasi, kad jų vaikai nesirgtų, būtų laimingi, tačiau, deja, dažnai mažamečių vaikų tėvai turi rūpesčių dėl vaikų sezoninių ligų, tėvams tuo metu sutrikdomas darbo grafikas.
 
Vaikų sveikata priklauso pirmiausia nuo dvasinės ir psichinės atmosferos artimojoje (šeimoje, ugdymo įstaigoje) aplinkoje. Kaip ir suaugusiesiems, taip pat ir vaikams labai svarbi sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grynas oras. Visi epidemiologai sutinka, kad virusai labiausiai telkiasi uždaroje aplinkoje, o lauke tikimybė pasigauti kokį užkratą žymiai mažėja. Į šiuos išvardintus teigiamus sveikatos ugdymo elementus kitose šalyse gal ir labiau kreipiamas dėmesys, bet ir pas mus vis labiau domimasi sveiku vaikų ugdymu gamtoje.
 
Su nesveikos gyvensenos problema susiduria viso pasaulio visuomenės ir ieško sprendimo būdų. Knygoje „Kaip užauginti gamtos vaiką“ Scott D. Sampson rašo: „Valandų valandas spoksant į ekranus, iš esmės vienintelis kūno judesys būna nykščio sukiojimas, todėl nepaprastai išaugęs lėtinių fizinių ir psichinių vaikų ligų skaičius neturėtų stebinti. Šiandien maždaug 18 proc. šešerių metų ir vyresnių vaikų yra nutukę, serga diabetu, širdies ligomis ir kenčia nuo kitų sveikatos sutrikimų, kurie vis plinta ir dažnėja“.
 
Apie šiandieninę problemą knygos „Kaip užauginti gamtos vaiką“ autorius rašo: „2014 metais maždaug 11-ai proc. Amerikos ketvirtokų-septintokų vaikų nustatytas dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas. 2014 metais Jungtinėse Valstijose beveik šeši milijonai vaikų (vienas iš aštuonerių) ritaliną vartojo daugiausia norėdami pasveikti nuo šios ligos. Vieno JAV chirurgo teigimu, dabartiniai vaikai gali būti pirma moderniųjų laikų karta, kurios gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei jų tėvų“.
 
Šios problemos aktualios ir Lietuvoje, o jų sprendimui galėtų pasitarnauti vaikų ugdymas gamtoje – čia formuojasi meilė gamtai, vaikai savo fizinį aktyvumą gali išreikšti plačioje erdvėje (tai ypač naudinga psichinei sveikatai), kvėpuoja grynu noru.
 
 
Ugdymas gamtoje reikalingas ne siekiant išugdyti ypatingus biologus, bet jaučiančius darną su gamta, kūrybingus piliečius. „XXI-ojo amžiaus gamtos vaikas turės išmokti rasti būtiną pusiausvyrą tarp technologijų ir gamtos“, – teigia jau minėtas Scott D. Sampson. Tai nereiškia, kad gamtoje užauginami vaikai „laukinukai“. Žaidimai gamtoje gali būti ir su labai konkrečia ugdymo, mokymo programa, o taip pat ir vadinamieji spontaniški arba laisvi žaidimai, taip, kaip veikia laki vaikų vaizduotė. Juk dar Albertas Einšteinas sakė: „Žaidimas – aukščiausia mokslinių tyrimų pakopa“.
 
Ugdymo gamtoje išskirtinumas ir naujumas gali eiti greta su neefektyvaus ir atsilikusio mokymo(si) „kalant“ modelio keitimu. Taip pat būtina iš esmės keisti ir higienos normas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Maitinimo lauke klausimas pas mus visai nereglamentuotas, tiesiog tokio paprasčiausiai negali būti. Tuo tarpu kitose šalyse (kad ir skandinavų) tai yra normali praktika. Kasmet ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia atlikti kenkėjų patikrą (ar nėra graužikų) ir pan., o norint gauti higienos pasą, reikia išmatuoti triukšmą (ir paukštelių čiulbėjimo garsumą). Šios problemos galbūt buvo aktualios kažkada, bet šiandien vaikų sveikatai kenkia visai kiti „civilizacijos“ faktoriai, tad į juos ir turi būti atkreipiamas pagrindinis dėmesys.
 
Galima tikėtis, kad pokyčiai jau ateina ir išrinkta naujoji valdžia labiau įsiklausys į tėvų ir visuomeninių organizacijų balsą – vyks svarbios permainos ir ikimokyklinukų sveiko ugdymo srityje. Vilčių suteikia ir konferencija, vykusi Seime praėjusių metų pabaigoje „Sąmoninga tėvystė – šeimos ir valstybės bendradarbiavimas“ (įrašas čia).
 
Tėvai tampa vis sąmoningesni ir vis daugiau dėmesio skiria ikimokyklinukų ugdymui gamtoje, derinant veiklą patalpose ir buvimą bet kokiu oru gamtoje. Tačiau pasitaiko, kad būtent tėvai darželių administracijoms išsako pageidavimą kuo trumpiau vaikus laikyti lauke, kad neva vaikai nesusirgtų. Nors higienos normoje ir yra nurodoma, kad vaikai kasdien 2 kartus šviesiu paros metu turi būti išvedami į lauką, darželių administracijos „įsiklauso“ į tėvų pageidavimą, juk neretai nevesti mažylių į lauką yra žymiai paprasčiau nei vesti.
 
 
Buvęs ilgametis Kūno kultūros akademijos (dabar Sporto universitetas) rektorius prof. Albertas Skurvydas baigiantis praėjusiems metams savo socialinio tinklo Facebook paskyroje parašė labai svarbias mintis apie vaikų ugdymą gamtoje.
 
„Mes labai „nemylime“ savo vaikų, nes juos „įspraudžiame“ į labai gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams ne tokių „grožybių“ reikia – reikia natūralios gamtos: sniego, pūgos, audros, lietaus, upelio, smėlio, akmenų, žolės, medžių, kalnų, saulės, juodai mėlynų debesų, spiginančio šalčio... Pagrindinė problema – vaikai net apie 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose (pvz., net 2–5 metų amžiaus vaikai per savaitę apie 30 valandų praleidžia prie interneto ar telefonų), o jų „genai nuo seno trokšta“ natūralios gamtos. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų pilnaverčiam augimui reikia ir fizinio aktyvumo, ir emocijų, ir protavimo, ir pasaulio pajautimo, ir kitų daugybės patirčių. Ypač svarbu vaikų subrendimui yra vaikų žaidimai natūralioje gamtoje“, – teigia profesorius A. Skurvydas. Į šias mintis turėtų labiau įsiklausyti ir tėveliai, ir ugdymo įstaigos, o taip pat ir valstybės institucijos, kurios atsakingos už švietimą ir sveikatą.