Emokykla.lt

Išmanieji vartotojai minta ne tik morkomis ir salotomis

2014-11-07
Išmanieji vartotojai minta ne tik morkomis ir salotomis
Eglė Maliukevičiūtė
Projekto „Sveikatiada“ koordinatorė
Pastaruoju metu pasaulis tarsi išprotėjo dėl sveikos mitybos ir sporto, o supermamos šiurpina medikus maitindamos savo vaikus pagal vegetarizmo, veganizmo ar žaliavalgystės principus. Specialistai vienbalsiai teigia, kad tėvai paprasčiausiai pasimeta informacijos sraute, nesugeba atsirinkti to, kas išties naudinga vaikams, todėl griebiasi kraštutinių priemonių.
Kad apie sveiką mitybą ir maisto produktus sklando galybė mitų, sutinka ir Tadas Beržonskas, šeštus metus Lietuvos mokyklose vykstančios socialinės iniciatyvos „Sveikatiada“ vadovas. Šio jauno ir energija trykštančio žmogaus vadovaujamas projektas susilaukė milžiniško pasisekimo – nuo 2008 metų įvairiuose „Sveikatiados“ renginiuose ir veiklose sudalyvavo per 100 000 moksleivių iš bemaž 500 mokyklų visoje Lietuvoje, o prie naujų veiklų prisijungti norinčių mokyklų skaičius nuolat sparčiai auga.
 
Kur glūdi T. Beržonsko sėkmės paslaptis ir kaip ugdoma nauja karta, kuri geba atsirinkti patikimą informaciją apie mitybą ir moka savarankiškai puoselėti sveikos gyvensenos įpročius, kalbamės šiame interviu.
 
Ką apie sveiką mitybą žinojote prieš prisijungdamas prie projekto?
Prisipažinsiu, kad prieš „Sveikatiadai“ atsirandant mano gyvenime, maitinausi kaip visi – valgiau ką noriu, kada noriu ir kiek noriu. Aišku, buvau girdėjęs apie mitybos piramidę, sveikos mitybos principus, tačiau nepasakyčiau, kad jais griežtai vadovaudavausi kasdien.
    
Kaip jūsų asmeninį gyvenimą, įpročius, požiūrius pakeitė vadovavimas „Sveikatiadai“? 
Svarbiausia yra tai, kad gavau daug žinių apie mitybą ir maistą iš specialistų – projekto partnerių – Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Šiuolaikiniam žmogui yra išties lengva pasimesti informacijos sraute, tad ypač svarbu sugebėti atsirinkti patikimą informaciją apie tokį svarbų dalyką kaip mityba.
Dar norėčiau pasidžiaugti, kad išsiugdžiau įprotį pusryčiauti. Iki tol nei mokykloje, nei studijų metais iš ryto negalėdavau net pažvelgti į maistą. Prisijungęs prie „Sveikatiados“ projekto supratau, kad pusryčiai yra ne tik naudingi organizmui, bet ir suteikia jėgų bei energijos, todėl aktyviai raginu kolegas nepamiršti papusryčiauti.
 
Kaip vertinate dabartinių moksleivių požiūrį į mitybą?
Negalėčiau vertinti vienareikšmiškai. Susitikimų su mokiniais metu pastebėjau, kad jiems įdomu sužinoti, kaip reikia sveikai maitintis, kokie yra sveikos gyvensenos principai. „Sveikatiados“ veiklos yra pasikartojančios, kad moksleiviai geriau įsisavintų gautas žinias, įtvirtintų jas išsiugdydami sveikos mitybos ir judėjimo įpročius.
 
Kokius mitus apie mitybą tenka išgirsti bendraujant su mokiniais ir mokytojais?
Visuomenėje vyraujantys stereotipai yra labai gajūs. Kur benuvažiuotume, visur iš mokytojų ir mokinių lūpų išgirstame tą patį: reikia valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, nes tai sveika, o štai mėsos bei makaronų reikia vengti, nes tai nesveika. Mokyklose vis dar palaikomi mitai, kuriuos prisimenu iš savo vaikystės, pavyzdžiui, kad jei nevalgysi sriubos, tai neužaugsi, o jei valgysi per daug saldumynų, liksi be dantų.
Džiugu, jog diskusijų metu su moksleiviais ir mokytojais prieiname bendros išvados, kad nėra nei sveikų, nei nesveikų maisto produktų. Svarbiausia valgyti reguliariai, su saiku ir mokėti racionaliai derinti maisto produktus.
„Sveikatiados“ organizuojamose veiklose specialistai, remdamiesi moksliniais faktais, moksleiviams paaiškina, kuo žuvis yra geriau už šokoladą, kokia yra pusryčių ir įvairių mankštų nauda, supažindina su maisto produktų ir sporto rūšių įvairove. Taip paneigiamas dar vienas mitas, kad sveika gyvensena – vien tik obuoliai, morkos, salotos ir bėgiojimas.  
 
Kaip manote, kodėl moksleiviams yra naudinga bendrauti su specialistais? Kodėl jiems nepakanka mokytojų pateikiamų žinių?
Moksleiviai mokytojus mato kasdien, prie jų įpranta ir dažnai jų pateikiamas žinias nuvertina. Tuo tarpu į bet kurį svečią moksleiviai žiūri visai kitomis akimis ir daug atidžiau klauso. O jei svečias yra ką tik studijas baigęs jaunas specialistas, kalbantis apie tai, ką gerai išmano, pavyzdžiui, sveiką mitybą, jis tampa didžiausiu autoritetu. Specialistų ir mokinių susitikimai naudingi tuo, kad informaciją apie sveiką gyvenimo būdą moksleiviai išgirsta iš patikimo šaltinio. Be to, moksleiviai geriau įsisavina žinias, nes gali klausti ir diskutuoti, į jų nuomonę įsiklausoma, o tai ne visada pavyksta taikant įprastinius mokymo metodus.
 
Regis, kad žinių apie sveiką mitybą moksleiviams pakanka, tačiau situacija keičiasi sunkiai. Kokias didžiausias problemas įžvelgiate mokyklose, mokinių ir mokytojų, tėvų santykiuose, kurie atsiliepia mokinių sveikos mitybos įgūdžiuose?
Svarbu suprasti, kad tiek mitybos, tiek sveikos gyvensenos įpročių ugdymas yra ilgas ir lėtas procesas, o rezultatai matomi tik po kurio laiko. Be to, šis procesas turėtų būti nuolatinis ir nepertraukiamas.
Didžiausias iššūkis, mano nuomone, yra moksleivių, tėvų ir mokytojų požiūris į sveiką mitybą. Situacija pradės keistis, kai atsiras motyvacija, kurią stengiasi paskatinti ir „Sveikatiados“ veiklos, pažvelgti į mitybą kitaip. Norėtųsi, kad šeimoje ir mokyklos bendruomenėje vyktų nuolatinė diskusija apie sveiką gyvenseną, o moksleiviams atsirastų natūralus noras domėtis sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Tėvai ir mokytojai turėtų palaikyti šį susidomėjimą, padėti ieškoti patikimos informacijos ir kartu mokytis priimti racionalius sprendimus. Man atrodo, kad tai geriausias būdas pakeisti mokinių mitybos įgūdžius į teigiamą pusę.
 
Dėkojame už pokalbį.
Šaltiniai:
Daugiau informacijos apie projektą suteiks:
Eglė Maliukevičiūtė
Projekto „Sveikatiada“ koordinatorė
Tel. nr. +370 6725 7080
El. paštas egle@sveikatiada.lt