Emokykla.lt

Apie „indoktrinuotą kalbėjimą“ ir kuriamus iššūkius

2014-05-08
Apie „indoktrinuotą kalbėjimą“ ir kuriamus iššūkius
Henrikas VAICEKAUSKAS
Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorius
Svarbiausias iššūkis mums – įžvelgti vaikuose glūdinčias galias, paskatinti jas skleistis. Visi vaikai turi galimybę tapti geriausi tam tikroje veikloje, todėl turime pamatyti ne tai, kas jie yra, o kuo jie gali tapti.
Gyvename iššūkių kupiname pasaulyje. Neretai mes patys juos ir kuriame. Perskaitęs Sauliaus Jurkevičiaus straipsnį pamaniau, kad įvardijamas dar vienas iššūkis – kaip neugdyti „inkščiančios, dejuojančios ir verkšlenančios kartos“. Teisi dr. Austėja Landsbergienė, kuri apie šį straipsnį sako, kad „nors daug kas iš pirmo žvilgsnio atrodo teisinga – vis dėlto nepritariu jo išsakytoms mintims“.
 
Sauliaus Jurkevičiaus įžvalgos apie „nuolaidžiavimą mokinių savivalei ir tėvų aiškinimui, kaip reikia mokyti…“ visų pirma reiškia tai, jog savo mokinius matome tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokie jie galėtų tapti. Neretai manydami, kad mes geriau žinome, kokie yra mūsų mokiniai ar jų tėvai, ką ir kaip jie turėtų daryti, įtraukiame juos į savo supratimo, patirties ir mąstymo „lauką“. Galbūt todėl, kad žinome, kaip turi būti? O gal dėl to, kad pirmiausia galvojame apie save?
 
Teigdami, jog „tingėjimą bandoma pateisinti neįdomiomis pamokomis, piktybišką nesimokymą – neįdomiomis programomis…“, klijuojame vaikams tinginio etiketę. Kas atsitinka? Iš mokinių atimame drąsą augti. Pagalvokime, kaip jaustumėmės, jei mūsų komandos treneris nuolat mums sakytų: „esi piktybiškai tingus“.
 
Visi vaikai turi galimybę tapti geriausi tam tikroje veikloje, todėl turime pamatyti ne tai, kas jie yra, o kuo jie gali tapti. Tai ne pranašystės, o vaikų padrąsinimas ir paskatinimas kilti aukštyn tam, kad išsipildytų jų svajonės. Tuomet ir patys augame.
 
Svarbiausias iššūkis mums – įžvelgti vaikuose glūdinčias galias, paskatinti jas skleistis. Ką tai reiškia? Kiekvienas vaikas yra smalsus ir turi tam tikrų gebėjimų. Kiekvienas vaikas yra apdovanotas talentais. Nesu sutikęs darželio auklėtojos, kuri būtų pasakiusi „štai mano grupėje yra vaikas, kuris niekuo nesidomi, nenori žaisti...“
 
Kaip sužadinti vaikų norą kilti aukštyn? Yra vienintelis būdas – kitaip organizuoti mokymąsi, o ne, kaip teigia Saulius Jurkevičius, pradėti „reikalauti iš mokinių prideramo mokymosi“.
 
Ką reiškia kitaip organizuoti mokymąsi? Popiežius Pranciškus yra labai taikliai pasakęs „Mokant reikia turėti omenyje du dalykus: saugumą ir pavojų. Negalima apsiriboti tik saugumu ir pavojumi. Reikalinga proporcija. Ne pusiausvyra, o proporcija. Mokant nuolatinė pusiausvyra neįmanoma. Žmogus imasi veikti, kai pastebi, kad jam kažko trūksta, nes jeigu jam nieko netrūksta, jis nieko nesiima“. Kaip reikėtų mokyti? Visada viena koja reikia remtis į saugų pamatą, kitaip sakant, reikia atsižvelgti į tai, ką mokinys jau išmoko, leisti jam jaustis saugiam, būti saugumo zonoje. Kita koja reikia žengti į pavojaus zoną, tačiau tie žingsniai turi būti proporcingi saugumo zonai, žmogaus individualybei, socialinei aplinkai. Taip po truputį pavojaus zona virs saugumo zona. Tokia mokymo proceso esmė. Be pavojaus žengti į priekį neįmanoma, tačiau mokyti vien pavojaus zonoje – irgi ne išeitis“.
 
Turime leisti vaikui žengti į pavojaus zoną, paverčiant ją saugumo zona. Kitas aspektas – svarbu suprasti, kad net taikydami įvairiausius vertinimo būdus, negalime numatyti vaiko galimybių. Vaikai visada gali daugiau. Tik turime tai pastebėti.
 
Mes mokiniams reikalingi, kad pamatytume juose glūdintį potencialą, talentus, galias, gebėjimus, kad įžvelgtume, kuo jie dar gali tapti, ką gali pasiekti.
 
Svarbus nuolatinis mokytojo dialogas su mokiniais. Klausdami „Ką tu manai?“, įgyjame ir dalijamės supratimu, atrandame naujas prasmes. Dialogas padeda išsipildyti vaikų svajonėms, dialogas augina mus pačius. Dar kartą priminsiu popiežių Pranciškų, kuris Vatikane apsilankiusiems japonų gimnazistams sakė: „Mokykitės dialoguoti. Dialoguodami augam“.
 
Tai yra tikrojo mokymosi esmė, o ne vien tik siekis sustiprinti mokinių drausmę ir sugrąžinti mokytojo autoritetą. Šie dalykai neabejotinai yra svarbūs, tačiau jie išplaukia iš mokymosi, grindžiamo pasitikėjimu, dialogu, įsiklausymu, padrąsinimu. Kartais net nepajuntame, kad kitus kaltindami „indoktrinuotu kalbėjimu“, mes patys tampame tokio kalbėjimo įkaitais. Tuomet ir kuriame iššūkius, kurie iš esmės reikalingi tik mums patiems.
 
Apibendrinsiu keliais sakiniais:
  • svarbiausias 5 žodžių sakinys: „Įžvelkime vaikuose glūdinčius talentus (galias)!“
  • svarbiausias 4 žodžių sakinys: „Sužadinkime vaikų norą kilti!“
  • svarbiausias 3 žodžių sakinys: „Ką Tu manai?“
  • svarbiausias 2 žodžių sakinys: „Mes kartu!“