Emokykla.lt

Vaikai kūrė rudeninių lapų istorijas

2014-10-29
Vaikai kūrė rudeninių lapų istorijas
Ramunė FILIPENKOVIENĖ, priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Vilniaus lopšelis-darželis „Puriena“
Vaikai kūrė darbelius naudodamiesi rudens lapais. Iš lauko parsineštus medžių lapus pasidėjo ant popieriaus ir apipurškė dažais. Nuėmę lapus, gautame lapo kontūre vaikai piešė ir pasakojo savo istorijas.
 
Aleksandras:
- Mano lapas dainuoja, dainuoja ir dainuoja.
 
Ieva:
- Čia mano sesė. Ji šoka, nes labai gražiai apsirengusi.
 
Nikas:
- Mano lapas linksmas, jis nori su manim dainuoti ir žaisti lauke. Auklėtoja, kai nueis šita tūčia [debesis], eisim į lauką.
Auklėtoja nesupratusi klausia:
- Neišgirdau, prašom pakartok, kaip?
Nikas:
- Kai nueis šita tūčia, eisim į lauką.
Ir nuėjęs prie lango rodo į debesį.
 
Meda:
- Auksaplaukė mergaitė į maišą pakliuvo, pas nepažįstamą žmogų, ir ją neša namo. Ją Marius išgelbėjo, kai atrišo maišą. Nes čia buvo du raišteliai. Auksaplaukė buvo su bateliais, su A raidėmis.
 
Indrė:  
- Klevo lapas laukia savo draugės Klevo Lapės. Jos abi eis į aikštelę žaisti. Dar lauks naujos draugės lapės iš namų. Jos žais aikštelėje. Paklaus, koks jos vardas ir ką ji mėgsta veikti, nes joms tai labai įdomu. Visos mėgsta būti aikštelėje, žaisti slėpynes, gaudynes. Kai pažaidė, nuėjo mergaitė, pasakė savo vardą, bet dar nežinau. Ir dar aš sukūriau eilėraštį:
Sraigė – mažas gyvūnėlis,
Susirietęs kamuolėlis.
Turi ilgus ji ūsus
Ir išgąsdina vaikus.
 
Deirūnė:
- Kartą klevo lapai išėjo savo draugės ieškoti. Ją rado blogoje oloje. Ji miegojo tol, kol bus vasara. Ir kai ateis ruduo, ji vėl miegos. Vasarą ji nemiega, žaidžia su savo drauge.
 
Dovas:
- Lapas eina į parduotuvę nusipirkti ledų. Kai suvalgė ledus, ėjo suptis. Ir užsikabino už medžio šakos, nukrito. Tada ėjo suptis, tada ėjo į parduotuvę pirkti valgyti, pasivaikščioti.
 
Goda:  
- Kartą gyveno mergaitė, ji turėjo tėtį ir mamą. Kai jie numirė, ji turėjo sesę. Dar ji turėjo kačiuką ir šuniuką. Kai ji išėjo į miestą, tada išgąsdino visus. Bet ji juk buvo tik paprastas lapas. Žmonės labai išsigando, nes manė, kad tai ne lapas, o tikras toks žmogus.
 
Kotryna:
- Tai mano mama. Ji buvo sode ir priskynė gėlių. Nuėjo namo ir apsirengė gražiai, tada ėjo pas mane į gimtadienio šventę. Man ketveri metai.
 
Rugilė:  
- Lapas... nežinau, ką jis veikia. Jis atrodo raudonai visai šiaip sau...
 
Julius:
- Lapas vaikšto po miestą. Po to jis sutiko mergaitę lapę. Jie susidraugavo ir abudu nuėjo į berniuko namus. Jie ten žaidė. Mama sakė: „Eikit miegoti.“ O jie vis tiek abu ten išdykavo. Kai atsikėlė, pavalgė, nusiprausė ir ėjo į lauką pasisupti. 
Tada vėl žaidė, valgė, pažaidė ir vėl pamiegojo. Ir viskas.
 
Marius:
- Tai yra lapas. Jis turi plaukus. Pradėjau piešti tipo geltonai, žaliai, raudonai. Man tai patiko. Jis turi akis ir mato visus geriausius vaikus. Jie užsibūna ant pagalio ir pradeda pūti, ruduoti. Po sniegu lapai labai pasibūna ir pasidaro mėlyni. Tai tokia jų istorija. 
 
 
 
 
Daugiau Ramunės Filipenkovienės užrašytų vaikų minčių: