Emokykla.lt

Ar reikia cenzūruoti vaikams skaitomas pasakas? (Psichologo komentaras)

2013-02-20
Susijusios temos: Psichologija Vaiko kalba
Ar reikia cenzūruoti vaikams skaitomas pasakas? (Psichologo komentaras)
Eglė Kuraitė,
psichologė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė
Pasakose sutinkami velniai, drakonai ar kitos pabaisos dažnai gali padėti mažiems vaikams saugioje aplinkose susidurti ir su jų pačių baimėmis, kompleksais, pykčiu, kurį pasakos herojai gali išreikšti ar nugalėti.
Vaikų kūryba atspindi jų jausmus
 
Vaikų kurtose pasakose gali atsispindėti išgyvenamas nerimas dėl tam tikrų dalykų, baimės, kiti intensyvūs jausmai, konfliktai ar sunkumai. Tiek piešdami, tiek kurdami istorijas vaikai gali pasinaudoti šiuo metodu kaip būdu išreikšti emocijas ir „kalbėti“ jiems svarbiomis temomis.
 
Neskubėkime interpretuoti
 
Tačiau nevertėtų skubėti analizuoti ir interpretuoti tokios medžiagos. Vaikai gali pasakojimuose supinti detales iš labai įvairių sričių ar aplinkų: to, ką nugirdo kitus šnekant, matė per televiziją, susapnavo ar patyrė. Taigi, nežinant, kaip vaikas sukūrė šią pasaką, negalime žinoti, ką ja norima pasakyti.
 
Leiskime fantazuoti
 
Daug svarbiau nei suprasti, ką tiksliai reiškia viena ar kita istorija, yra jas išklausyti, jomis domėtis ir leisti vaikui fantazuoti ir pasakoti daugiau. Jei jis ir išgyvena pasakose atsispindinčius sunkumus, jas kurdamas vaikas tuos sunkumus ir sprendžia.
 
Kada vertėtų susirūpinti?
 
Susirūpinti dėl emocinės vaiko būklės vertėtų, jei jo istorijose nuolat kartojasi tie patys žiaurūs ar keisti motyvai ir pastebimi kiti elgesio ar emociniai simptomai (žiaurus elgesys su žmonėmis ar gyvūnais, nuolat prislėgta nuotaika, bendravimo sunkumai ar kt.).
 
Velnių iš pasakų išmesti nereikia
 
Vaikams skaitomose pasakose, kaip ir aplinkiniame pasaulyje, galima sutikti įvairių veikėjų, situacijų ir jų baigčių: vienos jų – malonios ir džiuginančios, kitos – gąsdinančios ir sukrečiančios. Turbūt būtent todėl mažiems vaikams pasakas skaito suaugusieji ir kartu su jais gali išbūti tas „baisias vietas“ arba, jei labai reikia, nuo jų apsaugoti.
 
Pasakose sutinkami velniai, drakonai ar kitos pabaisos dažnai gali padėti mažiems vaikams saugioje aplinkose susidurti ir su jų pačių baimėmis, kompleksais, pykčiu, kurį pasakos herojai gali išreikšti ar nugalėti.
 
Pasakose vaizduojamos kovos, santykiai tarp veikėjų ir jų nuotykiai dažnai atspindi psichologinę vaikų tikrovę, todėl klausydamiesi net ir šiurpių istorijų, vaikai nesąmoningai atranda aktualių sau temų.
 
Be abejo, pasakos klausymas yra malonus vaikams, nes juk šaliayra globojantis suaugusysis, kuris gali padrąsinti ar nuraminti.
 
Suaugusysis turi gebėti atsakyti į vaiko klausimus
 
Kai kurios pasakos gali neatitikti ugdomų tėvų vertybių, todėl svarbu patiems tėvams atsirinkti, ar tai, kas pasakojama vaikams, yra priimtina ir jiems patiems, ar jie patys supranta pasaką, ar prireikus gali paaiškinti, kodėl vienas herojus elgiasi vienaip ar kitaip.
 
Tai kita svarbi pasaką skaitančio suaugusiojo funkcija – atsakyti į kylančius klausimus, paaiškinti tą painų pasakų, o kartu ir realų pasaulį.
 
Taip pat labai svarbu, pažįstant vaiką, parinkti ir jam tinkamą pasaką ne tik pagal jo amžių, bet ir pagal tai, kokios temos jam dabar aktualios, kiek jis jautrus ar baikštus – jei tam tikros dalies vaikui klausytis nepatinka, galima istoriją kiek sušvelninti, o skaitant kitą kartą, kai vaikas jau pasiruošęs, atskleisti ir „baisumą“.
 
Nereikia pasakų cenzūruoti ir praleisti negražius, nemalonius, piktus dalykus, tik svarbu jas skaityti tinkamu laiku ir padėti vaikui jas suprasti. 
 
Susijusios su tema nuorodos: