Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Žaidžiame kalbą

2020-06-11
Susijusios temos: Šeima Vaiko kalba Vaiko ugdymas
Žaidžiame kalbą
Vilė Černiuvienė
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja
Kol su vaikais dar galima žaisti, išnaudokime visas įmanomas galimybes ir skatinkime domėtis žodžių įvairove, plėtokime rišliąją kalbą. 
Kalbos raida, jos mokymo ir tobulinimo būdai – visada aktuali tema. Naudodamiesi informacinėmis technologijomis vaikai mažiau kalba(si), jų kalba paprastesnė ir konkretesnė. Kaip juos išmokyti literatūrinės kalbos? Kaip plėsti rišliąją kalbą ir, jau augesnius, paskatinti skaityti, o galbūt ir rašyti tekstus, straipsnius, knygas?
                                  
Vienas iš nedaugelio aspektų, susijęs su kalbos raida – be jokios abejonės – bendravimas. Tėveliams dažniausiai rūpi tik elementarūs klausimai, tenkinant vaiko poreikius: „Valgei?“, „Žaidei?“, „Kaip sekėsi?“
 
Stebint pastarojo meto tendecijas – dialogas tarp tėvų ir vaikų dažniausiai konkretus, aiškus ir lakoniškas. Todėl drįstu sakyti, kad gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, jog nelabai adekvačiai skambėtų dainingas posmas arba ketureilis domintis kaip jūsų atžalai sekėsi praleisti dieną, tačiau, patikėkite, tai būtų tikrai geras pasirinkimas. Išdainuota situacija ar sprendimas, sukurtas žaismingas ar sarkastiškas eilėraštukas arba tiesiog žaidimas žodžiais, taptų smagia ir vertinga kalbos pamokėle, o dar geriau – prasmingu įpročiu. Pavyzdžiui:
 
Laukas, saulė ar dangus.
Kelias, pieva ir lietus.
Suolas, stalas ir kėdė.
Žodis, ratas ir raidė.
Traukinys ar lagaminas,
Draugas, tėtis ar kaimynas.
Kriaušė, obuolys, arbūzas.
Kamuolys ir vartai – guzas.
 
Nuolat akcentuoju, kad: vaikštinėdami – kalbėkitės; vakare – skaitykite, dainuokite; keliaudami – stebėkite, aptarkite; poilsiaudami – tyrinėkite ir atraskite. Tėveliams ir vaikams tai tiesiog privalu. Turi skambėti čiauškėjimas, kalbos, klausimai; domėjimasis viskuo, kas matoma ar nematoma. Tai turi vykti nuolat – paprastomis savaitės dienomis, savaitgaliais, kelionėse, šaltais žiemos vakarais.
 
Viena iš paprasčiausių išeičių – klausti (Kas tai?):
Jeigu lyja – tai lietus
Jeigu šviečia – saulė.
Jeigu auga – augalai
Jeigu kalba – žmonės.
Jei tvartely – gyvuliai
Džiunglėse – beždžionės.
 
Kalbos turtinimas – vienas iš svarbiausių pamatų ateičiai, kai vaikai jau rašys rašinėlius, rašinius pagal temas, pasakojimus, laiškus.
 
Žaidžiame kalbą ir apibendriname. Atspėti bando vaikas:
Ridenu aš... kamuoliuką.
Suka lizdą medyje... paukščiukas.
Su daug lapų ir raidžių... knyga.
Graužia dar kažkas kauliuką. (Šuo)
Pievoje mekena me. (Avis)
Užsimerkiu – ką girdžiu? (Atsižvelgiant į situaciją – laikrodžio tiksėjimas, įjungtas televizorius, vėjas, lietus, griaustinis, lapų šnarėjimas, paukščių čiulbėjimas, pravažiuojantys automobiliai ir t. t.)
 
Domėtis ir įgusti kūrybiškai taikyti kalbos ugdymą – būdų yra įvairiausių. Tačiau vienas iš smagesnių – dainavimas. Galima dainuoti išmoktą dainelę, o dar smagiau – kurti esamuoju laiku, juk apdainuoti galima viską ką matai ar jauti:
Oi, išaušo šiandien rytas.
O mankšta dar nedaryta.
Ir nevalgyta dar košė
Kas ją valgyt pasiruošęs?
Kas ją virė? Ką įdėjo?
Ir išvirus kaip išėjo?
 
Padainavimas kasdien – vienas iš smagesnių užsiėmimų vaikams, ypač paįvairinamas linksmomis detalėmis – imitavimu, vaizdavimu, mėgdžiojimu. Taip žaidžiant (bent kartais) vaikas įpras į kasdienę situaciją pažvelgti kūrybingai, prisidės muzikinis lavinimas, vartos daugiau ir įvairesnių žodžių, įpras pritaikyti tam tikrus imitavimo judesius, pradės vaidinti situacijas pagražindami individualios kūrybos dainavimu.
Skanią košę verdu aš
Paragaus ją ir supras.
Kad virėja neprasta
Pienas, cukrus ir druska.
Dar uogienės aviečių
Paragaut visus kviečiu.
 
Kasdienis procesas. Jo metu vaikas gali žaisti įprastai, o juk gali ir smagiai – kūrybiškai lavinant visas kompetencijas.
Nieko naujo neatrasime, bet kitas požiūris, laikui bėgant tikrai duos puikių rezultatų ir išmokys vaiką net ir sunkesnėse gyvenimiškose situacijose nesutrikti ir greičiau rasti išeitį (imituodamas, apdainuodamas ir pasakodamas kasdienes situacijas, mažylis mokysis pozityvaus požiūrio, plės pasaulėžiūrą, išsiaiškins įvairius reiškinius ir kylančius klausimus, neaiškius žodžius).
 
Lyja sau smarkus lietus,
Pažiūrėkim, kas čia bus.
Dunda ar toli griaustinis?
Žybsi žaibas nuolatos,
Bet toli jau gal šviesėja
Lauksim škvalo pabaigos.
 
Įprastas dainavimas, niuniavimas ar žodžių derinimas, smagių apkalbėjimų ieškojimas įvairiose situacijose, vaikams yra smagus žaidimas, kuris vėliau tampa prasmingu įpročiu. Ūgtelėję, bendravimą dažniausiai apriboja žinutėmis socialiniuose tinkluose, trumpais susitarimais telefone, informacijos apsikeitimu „gmailuose“ ar socialiniuose tinkluose, tai daro įtaką vėliau – mokantis ar studijuojant, kai reikia rašyti įvairius kūrybinius darbus. Todėl, kol su jais dar galima žaisti, išnaudokime visas įmanomas galimybes ir skatinkime domėtis žodžių įvairove, plėtokime rišliąją kalbą.