Emokykla.lt

Vaikų darželio kasdienybė be piešimo – neįsivaizduojama

2019-01-02
Susijusios temos: Kūrybingumas
Vaikų darželio kasdienybė be piešimo – neįsivaizduojama
Aurelija VALIUKAITĖ ir Ritutė MILAŠIENĖ
Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“
Vaikų darželio kasdienybės neįmanoma įsivaizduoti be piešimo – daugeliui vaikų tai yra pagrindinis užsiėmimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime 5–6 metų vaikų tapymo ypatumus.
Mokslininkai jau daugiau kaip šimtmetis domisi vaiko piešiniu. L. Louis, analizavęs vaikų komentarus ir elgesį tapymo metu, mano, kad tapymas lavina vaikų simbolinį mąstymą, skatina vaikus kurti istorijas, fantazuoti. Y. June, tyręs vaikų tarpusavio bendravimą tapant, teigia, kad eksperimentavimas dažais vaikus skatina kurti idėjas, įsivaizduoti.
 
Objektų vaizdavimas ir komponavimas
 
Penkiamečiai vaikai ypač domisi supančia aplinka. Paprastai penkiametis žino, ką nupiešė, ir tikisi, kad ir kitiems jo piešinys suprantamas. Penkerių metų vaiko piešinyje jau išryškėja atpažįstami objektai. Vaikai dažniausiai padidina piešinyje jiems svarbius, specifinius dalykus. Pavyzdžiui, Julius rytą ėjo basas rasota žole. Jis buvo sujaudintas šio jausmo ir šį išgyvenimą pavaizdavo piešinyje padidindamas kojų pirštus. Netgi iki 6–7 m. vaikai piešia padidintas objektų dalis, kurios juos domina ir ne visada tos dalys būna proporcingos.
 
5–6 metų vaikų amžiaus tarpsnis yra kūrybingiausias natūralios ir spontaniškos vaiko raidos etapas. Šiuo laikotarpiu pastebimas ypatingas vaiko kūrybingumas ir troškimas kurti, kūriniai pasižymi originaliais, netikėtais grafiniais sprendimais, nešabloniškomis idėjomis.
 
Vaikų piešinių tematika
 
Pasak A. Grabauskienės ir J. Morkytės, kiekvieno vaiko piešinys yra subjektyvus savo norų, svajonių, santykių su aplinka vaizdavimas. Tyrimais nustatyta, kad vaikai piešia ne tik ką pamatė, bet ir ką patyrė, išgirdo, išgyveno ar įsivaizdavo. Vaikai, kurie augina šuniukus, katytes ar triušiukus, visada suras progą vaizdu apie juos „pakalbėti“. Vaikų vaizduotę žadina ir sudėtingi, neįprasti gamtos reiškiniai – audra, perkūnija, saulėlydis, žmogaus ir kosmoso, praeities ir dabarties problemos.
 
Dažniausia tema mūsų ugdytinių tapybos darbuose – įvairios augmenijos vaizdavimas. Vaikai vaizduoja augalus, nes gamtą supranta kaip žmogaus gyvenamąją erdvę, kaip patyrimų ir naujų įspūdžių šaltinį. Labai populiari tema – žmogus. Dažnai vaikai tapo ir gamtos reiškinius. Pastebime, kad vaikams svarbu tapyti jų namus, gyvūnus, artimus žmones.
 
Spalvos
 
Svarbiausias tapybos elementas yra spalva, būtent ja tapyba iš esmės skiriasi nuo piešinio ar grafikos. Kone kiekvienas vaikas intuityviai nustatys, kurios spalvos draugauja, kurios pykstasi, kuri spalva vieniša, tyli, kuri išsiskiria ir skamba kaip styga, suvoks jų kalbą dailės kūrinyje. Spalvomis vaikas reiškia savo išgyvenimus, spontaniškai jas derindamas ugdosi spalvinius pojūčius.
 
Tapybos įtaka vaikų kalbai ir emocijoms
 
Žaidimai ir eksperimentavimas spalvomis skatina vaikus diskutuoti, kurti įvairias istorijas, fantazuoti, netgi vaidinti. Dažų maišymas ir vaikų tarpusavio bendravimas generuoja naujas idėjas, skatina vaizduotę, lavina simbolinį mąstymą ir vizualinę logiką. Piešdamas vaikas tarytum pats dalyvauja piešinyje, dažnai papildydamas jį mimika, garsais, judesiu. Kai kurie vaikai piešia tyliai, kiti pusbalsiu dainuodami, kai kurie aiškina, ką piešia. Tyliai piešiamas piešinys rodo susikaupimą: jį aiškinant reikšmės bus dar svarbesnės. Jei vaikas piešdamas niūniuoja, tai gali reikšti būtinybę pripildyti tylą: daina užpildo vienatvės tuštumą, taip pat tai subtilus būdas atkreipti kitų dėmesį ir net jį išlaikyti.
 
Vaikams tapant darželyje išryškėjo situacijos, kuriose atsiskleidė teigiamos vaikų emocijos: džiaugsmas, susidomėjimas, nuostaba, susijaudinimas, diskusija. Pozityvias emocijas vaikai dažniausiai reiškė, kuomet tapydami bendravo vieni su kitais, eksperimentavo ir žaidė spalvomis, kalbėjo apie tapymo procesą, apžiūrinėjo, gėrėjosi, grožėjosi savo ir kitų tapyba, tapydami dainavo. Išryškėjo ir neutralios vaikų emocijos, kuomet vaikai tapydami bijojo išsitepti, ištepti stalą ar popierių, tapė susikaupę. Neigiamų emocijų taip pat pasitaikė tapybiniame procese, kuomet vaikai trukdė vienas kitam, išsitepė dažais, nepasidalino priemonėmis.
 
Aplinka ir priemonės tapybai
 
Pasvalio lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ sukurta puiki aplinka vaikų tapybiniams gebėjimams ugdytis. Darželyje įrengta kūrybinė laboratorija, kurioje stovi molbertai, stiklo stoveliai tapymui, stalai apdengti plėvele, šviesos stalai, daug įvairių priemonių: voleliai, įvairių formų kempinės, štampukai, paletės, įvairių rūšių teptukai, vatos pagaliukai, plastiko lentelės tapybai ir spaudai, purkštukai, šepetukai, rankogaliai, šluostės įvairūs dažai ir kitos priemonės.
 
5–6 metų ugdytiniai labiausia mėgsta tapyti guašu ir akvareliniais dažais. Tapyti dažniausiai pradeda nuo objekto, kiek rečiau tapo nuo apatinės linijos arba nuo lapo viršaus. Dažniausiai vaikai tapo ant įvairaus formato baltų popieriaus lapo, tačiau taip pat tapome ant spalvoto popieriaus, servetėlių stiklo, lentos, plėvelės, medžio... Spalvas vaikai dažniausiai maišo ant paletės, rečiau piešinyje arba indeliuose.
 
Darželyje esame išbandę įvairias tapymo technikas: tapymas teptukais, voleliais, vatos pagaliukais, purkštukais, šukomis, šepetukais ir pirštukais...
1 pav. Tapymas ant plastikinės lentelės, naudojant teptuką, volelį, objektų tapymas vatos pagaliukais, ir spaudas ant popieriaus (uždėjus popieriaus lapą ant išvoluoto dažais ir ištapyto su vatos pagaliuku vaizdo, lapas dar kartą užvoluojamas ir atkeliamas nuo plastiko lentelės).
2 pav. Akvariumo tapymas naudojant dažus su purkštukais. Nuėmus žuvų trafaretus, žuvys tapomos teptukais, apvedžiojant, brūkšniuojant, taškuojant.
3 pav. Tapymas guašo dažais teptuku ant stiklo stovelių ir plėvelės.
4 pav. Tapymas šepetukais, teptukais ir pirštukais, bendras vaikų kūrybinis darbas ant A1 formato lapo.
5 pav. Tapymas vatos pagaliukais ant spalvoto popieriaus.
Šaltiniai:
Karkockienė, D. (2002). Kūrybos psichologija. VPU leidykla, Vilnius.
Yeatman, J., & Reifel, S. (1989). Peer Influences in Early Childhood Painting.
Louis, L. L. (2005). What children have in mind: A study of early representational development in paint. Studies in Art Education46(4), 339-355.
Monkevičienė, O. (2004). Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.