Emokykla.lt

Vaiko palankaus požiūrio į skaitymą formavimas Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje

2017-11-05
Vaiko palankaus požiūrio į skaitymą formavimas Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje
Regimantas KAIKARIS, priešmokyklinio ugdymo pedagogas
Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijа
Skaitymo skatinimo koncepcijoje (2008) atskleista šalies analizė parodė, kad daugiau skaito tie mokiniai, kuriems vaikystėje dažnai buvo skaitoma balsu, kurių namuose yra daugiau knygų, kurių tėvai patys skaito. Tą patį rodo ir tyrimai, atlikti Vakarų Europoje: kuo daugiau šeimoje vaikui buvo skaitoma balsu, tuo daugiau jis skaito užaugęs.
Peržiūrėjus mokslininkų (Tamošiūnas, 2005; Byrne, Coventry, 2009; Olson, Keenan, Samuelsson, 2014; Bergen, Zuijen 2015 ir kt.) atliktus tyrimus, pastebima, kad tėvų rodomas skaitymo pavyzdys prisideda prie vaikų geresnių rezultatų skaitymo ir rašymo srityje. Pasak R. Gedutienės (2003), S. M. Heath, D. V. Bishop, K. E. Bloor ir kt. (2014), R. Beinorienės, V. Gražienės (2016), skaitymo įgūdžiai formuojami nuo kūdikystės, kuomet vaiką supa palanki, turtinga kalbinė aplinka, rodomas suaugusiųjų skaitymo pavyzdys, vaiką supa daug įvairių simbolių: skaičiai, raidės, figūros ir pan.
 
Remiantis LR švietimo įstatymo (2011) 8 straipsnio 1 dalimi, priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą, kurioje numatoma suteikti besimokančiam asmeniui elementaraus raštingumo pagrindus. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) pažymima, kad kiekvienas ugdytinis yra socialios visuomenės narys, todėl svarbu ugdyti vaiko komunikacinę kompetenciją, kurią priešmokykliniame amžiuje sudaro kalbos suvokimas ir kalbėjimas bei skaitymo ir rašymo pradmenys.
 
Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos priešmokyklinėje grupėje kiekvieną mokslo metų penktadienį yra organizuojami „Penktadienio pasakėlių“ rytmečiai. Jų metu tėvai skaito įvairiausias pasakas ir jas aptaria su ugdytiniais. Tėvai savo dalyvavimu rodo teigiamą skaitymo pavyzdį savo ir kitiems grupės vaikams, prisideda prie ankstyvojo raštingumo ugdymo ir palankaus skaitymo įvaizdžio formavimo.
 
Svarbu tai, kad tėvai vaikams stengiasi parinkti kuo įdomesnes ir turtingesnes (vertybiniu požiūriu) pasakas, kurios vaikams leidžia ne tik susipažinti su praeitimi, pasisemti patirties, puoselėti pamatines žmonijos vertybes, pajusti empatiją herojui, jo išgyvenimams, bet ir plečia pasaulio suvokimo ribas, kalbos žodyną.
 
R. Gedutienė (2010), remdamasi įvairių šalių tyrėjais (Aidinis, Nunes, 2001; McBride-Chang, Kail, 2002; Spencer, Hanley, 2003; Nag, 2007 ir kt.) ir jų atliktais tyrimais, atskleidžia, kad žodyno turtingumas ir žodžių supratimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių numatyti vaikų skaitymo, o vėliau ir rašymo sėkmę. Platus gimtosios kalbos žodynas sudaro palankias sąlygas vaikui adekvačiai komunikuoti su kitais asmenimis, teisingai suprasti pateiktą žodinę informaciją. Vienas iš esminių, kokybiškų skaitymo įgūdžių yra teksto suvokimas, todėl po kiekvienos perskaitytos tėvų pasakos vyksta aptarimas, kurio metu stengiamasi išsiaiškinti, ar ugdytiniai teisingai suprato skaitytą pasaką.
 
D. Jakavonytė ir D. Kiliuvienė (2008) pažymi, kad skaitymo įgūdžiai susiformuoja vaikystėje, todėl didžiausia atsakomybė tenka šeimai ir su vaiku dirbantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nuo kurių tiesioginės įtakos priklauso, ar kokybiško skaitymo įgūdžiai bus laiku ir kryptingai suformuoti, ar į tai bus deramai neatsižvelgta. Taigi, tėvų bendradarbiavimas, dalyvavimas ugdymo procese – šiuo atveju pasakų skaitymas – prisideda prie harmoningo vaikų ugdymosi, plečia gimtosios kalbos lobyną, skatina domėtis knygomis, lavina fantaziją, ugdo rišliosios kalbos pagrindus, formuoja teigiamą požiūrį į spausdintinę literatūrą, motyvuoja pačius vaikus mėginti skaityti.
 
Pasak A. Augustinienės (2013), skaitymas laikomas sudėtinga psichine kognityvine veikla, kuomet dirba įvairūs žmogaus procesai: akies-rankos koordinacija, atmintis, dėmesys, mąstymas, vaizduotė. Atkreipdama dėmesį į vaiko kalbos lavinimui ir skaitymui svarbius aspektus, N. Bražienė (2015) siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų girdimojo suvokimo ir girdimosios atminties lavinimui, regimojo suvokimo ir regimosios atminties lavinimui, erdvės suvokimo lavinimui, motorinės koordinacijos ugdymui, motorinės ekspresijos ugdymui, buitinių apibendrinamųjų sąvokų formavimui, verbalinių asociacijų, suvokiant daiktus įvairiais jutimais, ryšių plėtimui. Siekiant, kad vaikas įvaldytų savo gimtąją kalbą, daugiausiai dėmesio reikia skirti kalbinės klausos gebėjimams, t. y. lavinti foneminį supratimą, gausinti kalbos žodyną ir ugdyti rišliąją kalbą.
 
Svarbu, kad tėvai ir pedagogai pastebėtų ir paskatintų kiekvieną vaiko mėginimą skaityti ar rašyti, išklausytų vaiko minčių, idėjų, leistu pirštu vedžioti (sekti) skaitomą tekstą, pasaką, sudarytų sąlygas patiems vaikams kurti pasakas arba pasakoti pagal paveikslėlius.
Šaltiniai:
  1. Augustinienė A. (2013). Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taikant edukacines technologijas: mokomoji knyga. Kaunas.
  2. Beinorienė R., Gražienė V. (2016). Nuostabus ženklų ir prasmių pasaulis: patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Vilnius: ugdymo plėtotės centras.
  3. Bražienė N. (2015). Kai kurie priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo aspektai. Tema „Ruduo“. Prieiga internetu: https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/kai-kurie-priesmokyklinio-amziaus-vaiku-kalbos-ugdymo-aspektai-tema-ruduo/20403.
  4. Gedutienė R. (2003). Ankstyvojo raštingumo sampratos pokyčiai: teoriniai aspektai. Specialusis ugdymas, Nr. 1 (8), p. 6-14.
  5. Gedutienė R. (2010). Fonologinio supratimo koncepcija pedagoginėje psichologijoje. Psichologija, Nr. 41, p. 7-17.
  6. Heath, S. M., Bishop, D. V., Bloor, K. E., Boyle, G. L., Fletcher, J., Hogben, J. H., & Yeong, S. H. (2014). A spotlight on preschool: The influence of family factors on children’s early literacy skills. PloS One, Nr. 9(4). Prieiga internetu: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0095255.
  7. Jakavonytė D., Kiliuvienė D. (2008) Perskaitytų knygų aptarimas – vienas iš pradinių klasių mokinių komunikavimo kompetencijos ugdymo būdų. Žmogus ir žodis, Nr. 1,  p. 138-144.
  8. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011). Vilnius.
  9. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa (2014). Vilnius.
  10. Skaitymo skatinimo koncepcija (2008). Vilnius.