Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Tyrinėdamas ir kurdamas saugau gamtą

2020-09-07
Susijusios temos: Kūrybingumas Vaiko ugdymas
Tyrinėdamas ir kurdamas saugau gamtą
Viktorija Zavackienė
Vilniaus lopšelio-darželio „Sadutė“ ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja
Jelena Vildžiūnienė
direktorės pavaduotoja ugdymui
Šiuo projektu siekiama ugdyti aplinkosauginį vaikų mąstymą, skatinti suvokti aplinkos saugojimo svarbą, suvokti, kad kiekvienas žmogus, net ir mažas vaikas, savo veiksmais gali ir turi įvairiais būdais prisidėti prie gamtos išsaugojimo. 
Augdamas vaikas stebi pasaulį, mokosi iš savo patirties, iš suaugusiųjų, iš bendraamžių. Socialinių sąveikų ir sukauptos patirties dėka vaikas konstruoja asmenines žinias ir žinojimą. Suaugusiojo vaidmuo ir supančios aplinkos poveikis šiuo etapu – ypač svarbus.
Lavinant vaikų gamtamokslinį, aplinkosauginį mąstymą pedagogui svarbu sukurti tinkamą aplinką, savo pavyzdžiu parodyti, kaip, tausojant aplinką, naudojant turimus išteklius, galima mažinti vartotojiškumą, iš antrinių žaliavų sukurti įvairių ugdomųjų priemonių, tokiu būdu kūrybingai praturtinant aplinką bei saugant ją.
 
Vaikai, matydami kaip gali panaudoti išmesti skirtus daiktus, ugdosi kūrybiškumą, suvokia daugkartinės daiktų paskirties bei naudojimo galimybes, o svarbiausia – išmoksta rūpintis aplinka, tausoti gamtos išteklius bei atsakingai elgtis. Be to, formuojamas pozityvus požiūris į atliekų perdirbimą ir senų daiktų naudojimą bei pritaikymą kitais tikslais, o tai skatina teigiamas vaikų emocijas bei kūrybinio atradimo nuostabą.
Todėl kilo mintis imtis aplinkosaugos projekto „Tyrinėdamas ir kurdamas saugau gamtą“. Šiuo projektu siekiama ugdyti aplinkosauginį vaikų mąstymą, skatinti suvokti aplinkos saugojimo svarbą, suvokti, kad kiekvienas žmogus, net ir mažas vaikas, savo veiksmais gali ir turi įvairiais būdais prisidėti prie gamtos išsaugojimo: tyrinėti gamtos elementus sukurtoje grupės gamtos pažinimo erdvėje; iš atliekų (popieriaus ritinėlių, siūlų, vienkartinių indų, kartono dėžių ir pan.) gaminti edukacines priemones; tyrinėti pasaulį sukurtomis priemonėmis ir pan.
 
Kuriant grupės aplinką, nuspręsta praturtinti ją vaizdine priemone „Lašelio kelionė“. Ši priemonė padeda vaikams suvokti gamtoje vykstančio proceso – vandens apytakos rato – cikliškumą. Kartu su vaikais sukūrėme burbulo tipo mąstymo žemėlapį „Vanduo“ bei medžio tipo mąstymo žemėlapį „Gyvūnai“. Šių priemonių dėka lavėja pažinimo gebėjimai, vaikai suvokia vandens svarbą visiems gyviems organizmams, lavina gyvūnų klasifikavimo įgūdžius ir kt. Taigi, sukurtos priemonės padėjo lavinti kognityvinius vaikų gebėjimus, praplėtė akiratį, padėjo suvokti gamtos ir žmogaus ryšį, žmogaus poveikį gamtai bei gamtos poveikį žmogui.
Gamtos ir aplinkos tyrinėjimo erdvė grupėje papildyta naujomis gamtinėmis priemonėmis bei „atliekomis“ (ledų pagaliukai, servetėlės ir pan.), jas naudodami, vaikai savarankiškai gali „sujungti“ skirtingas priemones, atlikti eksperimentų ir bandymų, suvokti ekosistemą ir ekologijos svarbą.
Aplinkosauginis ugdymas, be abejo, neįmanomas be tiesioginės sąveikos su gamta, su lauke esančiais dirgikliais. Praturtinant lauko aplinką, svarbu skatinti vaikus pastebėti gamtos kitimo ir lauko aplinkos elementų. Tam tikslui puikiai tinka „Dailės pleneras“ – elementari priemonė, išlankstyta iš senos kartoninės dėžės, primenanti primityvų molbertą. Būdami lauke, mažieji įvairiomis priemonėmis – guašu, dažais, šlapiu smėliu, augalais, žolėmis ir panašiai – gali išreikšti emocijas, kūrybiškai pavaizduoti pastebėtus gamtos pokyčius. Lauko aplinkoje esančios gamtos dovanos – gilės, akmenukai, kaštonai, lapeliai ir pan. – puikiai pakeičia šaškių figūras „Mąstymo žaidimų erdvėje“, pagamintoje iš senos kartoninės dėžės, išbraižytos šachmatų lentos kvadratėliais.
Gaminti, virti bei kitaip eksperimentuoti su gamtine medžiaga, vaikai gali lauko „Virtuvėlėje“, sukonstruotoje iš kartoninių dėžių.
 
Kuriant bei turtinant grupės aplinką naujomis, pačių pagamintomis priemonėmis, planuojant STEAM (integralus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) veiklas, sukūrėme priemonių gamtos mokslų tyrinėjimui ir pažinimui:
 „Naminis mikroskopas“ – priemonė, skirta pažinti gamtos objektus. Vaikai susipažįsta, tyrinėja įvairius gamtos objektus – lapelius, šakeles, akmenukus, smėlį ir panašiai, pačių pagamintu mikroskopu, iš vienkartinio indelio ir plėvelės.
„Pažink gamtą ir skaičiuok“ – priemonė, skirta ugdyti gamtos pažinimą ir matematinius gebėjimus. Vaikai susipažįsta su paveikslėliuose matomomis gamtoje randamomis priemonėmis. Suskaičiuoja, kiek jų yra paveikslėlyje, tiek priemonių įdeda. Priemonė pagaminta iš senų kartoninių dangtelių, iš gamtinės medžiagos (kankorėžių, kaštonų, gilių, akmenukų).
„Mūsų gimtadieniai“ – priemonė, skirta mokytis metų laikų, mėnesių, savaitės ir mėnesio dienų pavadinimus. Stebėdami, bendraudami, prisegdami segtuką gimimo dienos rytą, vaikai mokosi suvokti ir atskirti metų laikus, mėnesius, savaitės ir mėnesio dienas.
„Augalų kubas“ – priemonė, skirta pažinti augalus ir lavinti vaizduotę. Vaikai susipažįsta su skirtingų augalų rūšimis, kubą gali pritaikyti įvairių žaidimų metu. Priemonė pagaminta iš senos kartoninės dėžės ir džiovintų augalų.
 
Naudodami senas dėžes, sukūrėme priemonių, padedančių vaikams suvokti įvairių technologijų, prietaisų ar jų elementų naudojimą bei paskirtį kasdieniame gyvenime ar įvairiose gyvenimo srityse, suprasti skirtingų prietaisų veikimo būdą, suvokti kai kuriuos fizikinius dėsnius. Konstruodami ir kurdami individualų dizainą, taikydami įvairias medžiagas, vaikai praktiškai taiko inžinerijos žinias.
Kurdami bei taikydami tokias priemones, mažieji ima suprasti, kaip ir kodėl daiktai veikia. Šiam tikslui, mums puikiai pasitarnavo senos kartoninės dėžės ir kiti elementai (magnetukai, gipsinis tvarstis ir kt.), iš jų sukonstravome „Skraidantį drugelį“ – priemonę, skirtą suvokti magnetinės traukos dėsnius; „Akmenslydį“ – priemonę, skirtą susipažinti su sporto žaidimu kitu formatu, kuriant minimizuotą aikštės prototipą; „Raidžių futboliuką“ – priemonę, primenančią sporto aikštyną bei skatinančią vaikus ne tik plėtoti komandinį žaidimą, bet ir pažinti raides, lavinti skaitymo įgūdžius.
Grupės edukacinėse erdvėse atsirado daugiau kartu su vaikais pagamintų priemonių: „Linksmieji žmogeliukai“ – iš popierinių rankšluosčių ritinėlių ir siūlų sukurti žmogeliukai; „Boružėlių sunkvežimiukai“ ir „Obuoliukai“.
 
Lavindamos gamtamokslinius vaikų gebėjimus, grupės aplinką praturtinome spalvotojo meno ugdomosiomis priemonėmis iš atliekų.
Spalvų pažinimui galima naudoti įvairių technikų bei metodų. Tačiau vaikus labai įtraukia pačių, ir pagelbėjant pedagogui, sukurtos priemonės. Bendromis pastangomis kuriamos edukacinės priemonės, atlieka multifunkcionalias funkcijas, jos skirtos: pažinti spalvas ir tapatinti; skaičiuoti; lavinti smulkiąją motoriką; nusiraminti; lavinti įvairius pojūčius; vaizduotę ir kūrybiškumą bei kt.
Dabar grupės aplinka turtingesnė tokiomis priemonėmis: „Spalvoti maišeliai“, „Spalvoti ritinėliai“, „Spalvoti kamšteliai“, „Spalvoti kamuoliukai“, „Sensomotoriniai balionai“, „Pažink spalvas ir skaičiuok“.
 
Eksperimentuodami spalvomis ir skirtingomis medžiagomis, sukūrėme priemonę – basakojų tako ekvivalentą – „Sensomotoriniai kilimėliai“. Šią priemonę gaminome iš įvairių medžiagų – akmenukų, kankorėžių, sagų ir priklijavome prie kartono pagrindo. Tokie kilimėliai ne tik skatina vaikus pažinti spalvas, bet ir atlieka puikią masažavimo funkciją kojų pėdoms, skatina sveikatinimo veiklų įvairovę.
Senų plastikinių butelių gyvavimo laiką taip pat galima pailginti. Mes sukūrėme „Sensomotorinį buteliuką“, užpildę jį skirtingomis spalvotomis smulkmenomis. Spalvotą „Pasakų namelį“ kartu su vaikais pritaikėme menamo žaidimo veikloje. Ši priemonė prisideda lavinant vaikų vaizduotę bei bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Žaisdami namelyje mažieji lavina vaizduotę, gaminasi žaidimui reikalingus personažus, daiktus, tokiu būdu bendrauja ir bendradarbiauja.
 
Mokytis matematikos – labai įdomu, ypač jei skatina smagios, pačių pagamintos priemonės. O dar smagiau – kompleksinis požiūris į pažinimą, t. y. prasmingas antrinių žaliavų naudojimas, gaminant smagias edukacines priemones, skirtas mokytis matematikos. Tam tikslui, iš antrinių žaliavų pagamintos priemonės, skirtos pamėgti skaičiavimą, lavinti smulkiąją motoriką ir suvokti skaičių seką: „Skaičiukų vikšrelis“, „Suskaičiuok boružėles“.
Matematinė priemonė „Glitnieji skaičiukai“ ypač patiko vaikams, nes ne tik pažinti skaičius tiko, bet tapo puikia atsipalaidavimo priemone. Žaisdami, pirštais vedžiodami želė esančią maišelyje, mažieji susipažįsta su skaičiais, stebi spalvotos masės išsiliejimą, judėjimą piršto kryptimi. Tokia veikla atpalaiduoja, ramina. Matematinį suvokimą ugdyti pagamintos šios priemonės: „Matematikos nameliai“ – vaikai suskaičiuoja ir priklijuoja lapelius prie atitinkamo skaičiaus namelio; „Linksmosios figūrėlės“ – mažieji susipažįsta su geometrinėmis figūromis, jų savybėmis; „Pica“ – žaisdami vaikai mokosi skaičiuoti, pažinti skaičius, sudėti; „Apšviesk skaičiuką“ – žaisdami ugdytiniai pasitelkia vaizduotę, ieško skaičiukų, mokosi juos pažinti; „Sudėk“ – žaisdami vaikai mokosi matematinės sudėties veiksmų; „Surask skaičių kaimyną“ – priemonė pagaminta iš ledų pagaliukų, skirta ugdyti matematikos įgūdžius (mažieji suranda trūkstamą skaičių ant ledų pagaliuko ir įsega).
 
Šio projekto metu, iš skirtingų atliekų ir gamtinių medžiagų pagamintos priemonės pratutina vaikų veiklas lauko ir grupės aplinkoje. Vaikų minčių refleksija atspindi gamtos ir aplinkos tausojimo ir puoselėjimo žinias bei asmeninės atsakomybės jausmo suvokimą. Vaikai, dalyvaudami šių priemonių gaminimo procese, dabar patys bando kurti priemones iš antrinių žaliavų.