Emokykla.lt

Suomijos švietimo patirtis: kas sudomino, ką pritaikysim

2015-10-21
Susijusios temos: ES informacija
Suomijos švietimo patirtis: kas sudomino, ką pritaikysim
Renata DRULIENĖ, direktorė
Kauno lopšelis-darželis „Girinukas“
Jeigu mokytis, tai tik iš geriausiųjų! Taip nutarė Kauno ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinis būrelis, o Kauno pedagogų kvalifikacijos centras parengė kvalifikacijos tobulinimo programą „Ugdymo turinio individualizavimas, pažangos ir pasiekimų vertinimas: Suomijos patirtis“, kurią pirmosios išbandė Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovės.
Kuo ypatinga Suomijos švietimo sistema, aukštais tarptautinių testų rezultatais atkreipusi viso pasaulio edukologų ir švietimu besirūpinančių politikų dėmesį ir žavinti daugelį šalių? Esminiai pokyčiai Suomijos švietimo sistemoje prasidėjo prieš keturis dešimtmečius, jai tapus svarbiausia ekonominio plano dalimi. „Įvertinę savo nacionalinį turtą supratome, kad neturime ypatingų gamtinių išteklių, kurių dėka šalis galėtų atsigauti. Suomijos vertybė yra patys suomiai, į kurių protus ir stengiamasi investuoti,“ – aiškino Suomijos nacionalinės švietimo tarybos švietimo patarėjas Leo Pahkin, kuris mus lydėjo viso vizito Suomijoje metu. Jis ne kartą pabrėžė švietimo reformos svarbą, didžiuodamasis jos vaisiais, kurių teko ilgai ir kantriai laukti, ir įvardijo penkis esminius švietimo sistemos principus:
  • Bendra ilgalaikė politika. Ministrų, valdančiųjų politinių partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai. Politinių partijų požiūris į švietimą labai panašus, tad planai ir strategijos pasikeitus valdžiai smarkiai nekinta. Taip sudaromos sąlygos tolygiam švietimo sistemos tobulinimui. Pagrindiniai švietimo politikos akcentai: ugdymo turinio decentralizacija (nėra ugdymo planų – tik ugdymo turinio gairės, laisvas ugdymo metodų ir būdų pasirinkimas); dėmesys kiekvienam mokiniui ir jo pasiekimams – nė vienas negali likti dėmesio užribyje; ugdymo diferencijavimas; dėmesys pedagogų kvalifikacijai ir jų rengimo tobulinimas; pagalba mokykloms, susidūrusioms su iššūkiais; aktyvus bendradarbiavimas tarp įvairių švietimo pakopų, siekiant lengvesnės mokinių adaptacijos; bendradarbiavimas su tėvais (populiarinami neformalūs tėvų susirinkimai, pvz., žvejybos, kulinarijos).
  • Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai. Suomijos moksleivių PISA (tarptautinis penkiolikamečių tyrimas) tyrimų rezultatai yra vieni geriausių, kadangi yra orientuojamasi ne tik į tas  žinias ir įgūdžius, kurių reikia šiuolaikinei visuomenei, bet ir į tas, kurių reikės po dešimties metų. Nesikoncentruojama į atskirus mokymosi dalykus, o mokomasi juos integruojant, nuolatos klausiama moksleivių, kas jiems aktualu. Ugdymo turinys atnaujinamas kas 10 metų.
  • Lygybė švietime. Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų. Švietimas pasiekia ir labai atokiose šalies vietose gyvenančius vaikus. Gerai organizuotas specialusis ugdymas. Specialiųjų poreikių turintiems vaikams suteikiama švietimo pagalba, jų problemos spendžiamos tuojau pat kiekvienu individualiu atveju. Pagalba teikiama kuo anksčiau, jau ikimokykliniame amžiuje.
  • Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu. Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, tad švietimo įstaigoms svarbu įsivertinti savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis. Įsivertinti privalo kiekviena mokykla, tačiau pati sprendžia, kokiais duomenimis remsis (pvz.: tėvų, mokinių anketinės apklausos, mokinių testų rezultatais, diskusijų išvadomis).
  • Pasitikėjimo kultūra – pats svarbiausias dalykas. Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu – inovatyvūs mokytojai. „Jei juos nuolatos tikrintume, jie pasijustų nelaisvi ir blogai jaustųsi“, – kalbėjo Leo Pahkin. Nėra jokios inspektavimo sistemos, valstybinių egzaminų. Galutinį mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimą atlieka jų mokytojai pagal atitinkamą metodiką. Mokyklos inspektoriai yra patys mokiniai! Taip pat jų tėvai, nes jie domisi, kas vyksta mokykloje. Skatinama diskusija tarp mokyklos ir šeimos. Specialios išorinio vertinimo sistemos nėra. Jeigu kurios nors mokyklos rezultatas žemesnis, jai suteikiama metodinė, finansinė pagalba.
„Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė. Didžiausia konkurencija yra stojant į teisę, ekonomiką, mediciną, o mokytojo profesija – ketvirta pagal populiarumą. Tad universitetai gali atsirinkti pačius pažangiausius stojančiuosius. Aukštas mokytojo profesijos statusas visuomenėje suteikia suomių vaikams galimybę būti mokomiems pačių geriausių šalies specialistų. Mokytojai didžiuojasi savo profesija“, – džiaugėsi ne tik Leo Pahkin, bet ir LUMO daugiafunkcio centro direktorius. Padarėme išvadą – mokytojams patinka būti tuo, kuo jie tapo!
 
Dėmesys vaikui, pagarba jo individualumui
 
Padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko – svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas. Lankantis darželių grupėse susidarė bendras įspūdis: ramybė, pasitikėjimas, jokios įtampos, puikios  sąlygos kūrybai, praktiniams užsiėmimams, šiltam bendravimui. Čia gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos.
 
Ugdymas vyksta mažose 3–5 vaikų grupelėse. Dėmesio centre – vaikas, o auklėtoja – ugdymosi pagalbininkė. Darželio grupėse darbuojasi trys pedagogai, lopšelio grupėse vienam pedagogui priskiriami keturi vaikai. Tačiau grupėse nėra auklėtojų padėjėjų, o meno pedagogų, neformaliojo ugdymo  mokytojų funkcijas atlieka tie patys pedagogai.
 
Penkiuose aplankytuose Suomijos darželiuose buvo akcentuojamas individualus vaiko ugdymosi ir priežiūros planas. Jį rengia pedagogai, tėvai, medicinos darbuotojai. Du mėnesius pedagogai ir vaiko tėvai bendradarbiauja, siekdami išsiaiškinti vaiko pasiekimus įvairiose srityse, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, šeimos tradicijas ir nuostatas, nerimą keliančius požymius ir kt. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko pažanga – individuali, todėl nebandoma pasiekimų standartizuoti. Svarbu laiku pastebėti vaikui iškilusius sunkumus ir kuo greičiau suteikti specialistų pagalbą. Ar 7-erių metų vaikas jau yra pasirengęs mokyklai, nusprendžia jo pedagogai.
 
Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas – vaiko mokymosi motyvacija. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais, dalijasi informacija apie kiekvieno vaiko gebėjimus, įgūdžius, analizuoja pasiekimų aplanke sukauptą medžiagą, aptaria adaptaciją ir būdus, palengvinančius vaiko patiriamą stresą, pereinant iš vienos švietimo pakopos į kitą.
 
Iš įvairių pašnekovų girdėjome, kad gerus mokinių pasiekimus Suomijoje laiduoja ir ugdymo metodai, kuriuos taiko pedagogai. Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.
 
Suomiai – viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Šalyje esama daugybė bibliotekų. Tai atsispindi  ir darželių ugdomojoje veikloje – pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį. Darželių aplinkoje gausu knygų: knygų lentynos įrengtos koridoriuose, rūbinėse, grupių patalpose – mažos bibliotekėlės.
               Biblioteka daugiafunkciame centre
 
Viešint darželiuose ne kartą įsitikinome, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams. Taigi, nesibaiminama, kad vaikai sušlaps, susirgs, išsimurzins, nesistebima, kad žaidimai su lietaus vandeniu, tekančiu iš lietvamzdžių – mėgstama vaikų veikla. O ką jau kalbėti apie išvykas į mišką! Nei lietus, nei vėjas, nei šaltas oras nesutrukdo kruopščiai suplanuotų žygių, kuriems kiekvieną kartą keliami skirtingi uždaviniai.
 
„Kiekviena veikla, darbas ar atliekamas veiksmas turi būti naudingas konkrečiam vaikui. Taip pat didelį dėmesį skiriame sveikatos stiprinimui: bent vieną valandą per dieną vaikai praleidžia lauke; jie skatinami gerti daug pieno ir kefyro, valgyti grūdinių košių, šviežių vaisių, uogų ir daržovių, savarankiškai rinktis valgymo laiką, mokomi atsipalaiduoti, nejausti įtampos ir nerimo“, – pasakojo Helsinkio Pelimanni vaikų darželio direktorė Soile Oleander. Visiškai nesirūpinama įstaigos idealia tvarka (ar viskas sudėliota į lentynėles ir pan.). Svarbu, kad dėmesio centre būtų vaikas, o pedagogai jaustųsi gerai.
                Į lauką bet kokiu oru!                                                   Veikla mažose vaikų grupelėse
 
Dėmesys įstaigų projektavimui ir aplinkai
 
Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais. Šiuo metu pradėta vykdyti vyriausybės programa ikimokyklinių įstaigų įrengimui ir aprūpinimui. Manoma, kad ugdymo aplinka taip pat turi reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams.
 
Suomijoje svarstomi tie patys, kaip ir šiuo metu Lietuvoje, klausimai: kokia turėtų būti ateities mokykla / darželis; ką daryti su senais švietimo įstaigų pastatais, jeigu mokomasi visai kitokiais metodais, kai nebelieka sėdėjimo klasėje priešais lentą ir mokytoją; kuo pakeisti koridorių ir klasių / grupių sistemą.
 
Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai. Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y. transformuojamos, pertvarkomos erdvės, labai mažai skiriančiųjų sienų. Mokymasis vyksta namuose, bibliotekose, internete... Tad linkstama galvoti apie mokyklą kaip tinklą (metro metafora), šalia kurios yra biblioteka, baseinas ir pan. „Mokykla – ne pastatas ar vieta, bet paslauga. Taigi svarbu, kad aplinka nedominuotų prieš žmonių idėjas,“ – sako Reino Tapaninen, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos vyriausiasis architektas.
 
Stebint darželių erdves sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai. Ugdymui išnaudotos visos erdvės, pradedant lubomis, baigiant grindimis. Pagal ryte suplanuotą pedagogų veiklą vaikai grupelėmis keliauja iš vienos erdvės į kitą. Visas darželis atviras visiems. Akcentuojamas paprastumas ir praktiškumas. Sienos, baldai, durys nukabinėtos nuotraukomis, įvairia informacija, skirta ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei pedagogams. Dažniausiai tėvų lankomose vietose stovi skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai, planšetės su tos dienos nuotraukomis. Pedagogai nuolat fotografuoja vaikų veiklą, fiksuoja vaiko ugdymosi momentus, o nuotraukas su trumpais komentarais panaudoja vaikų pasiekimų vertinimui.
 
Lauko aplinkoje dominuoja bendra erdvė, nėra suskirstymo į grupių aikšteles. Pagrindinė vaikų veikla lauke – tyrinėjimai, žaidimai su smėliu ir vandeniu, judrūs žaidimai.
          Erdvės didinamos arba mažinamos stumdomų pertvarų pagalba
 
Natūralumas ir paprastumas
 
Kažkada vienas žymus rašytojas yra pasakęs: „Paprastumas yra didžiausia gudrybė“. Gal tai dar viena paslaptis, skatinanti visus atidžiai įsižiūrėti į Suomijos švietimo sistemą. Paprastumas visame kame: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t. Jokios vaidybos, kaukių, perdėto dėmesio. „Suomijoje nacionalinis ugdymo turinys yra tarsi gairės, tačiau pedagogai turi laisvę rinktis ir dirbti savitai. Jie žino, kokių rezultatų iš jų tikimasi, o kaip juos pasieks, priklauso nuo paties pedagogo kūrybingumo, kritinio mąstymo ir originalių idėjų“, – patirtimi dalijosi Leo Pahkin. Pasitikėjimo kultūra Suomijoje leidžia dirbti, ugdyti, bendrauti paprastai, bet neprastai.
        Audinys ant sienos transformuojasi į                       Įstaigos savaitinis veiklos planas
         jaukią palapinę vaikų žaidimams.
        
Pedagogų sveikatos tausojimas
 
Kėdės ant ratukų kiekvienoje darželio patalpoje (net ir sanitarinėse patalpose), baldai, pritaikyti tinkantys suaugusiesiems, kompiuterizuotos darbo vietos, darbuotojų poilsio ir susibūrimo kambariai, supamos kėdės, daug minkštų baldų, magnetinių lentų užrašams ir planavimui – visa tai pedagogų patogumui ir sveikatos saugojimui. Kvalifikacinės programos dalyvių susidomėjimą sukėlė stalelis su laipteliais ir rankena. Paklausus, kam jis naudojamas, darželio direktorė Soile Oleander paaiškino: „Tai labai patogus daiktas tiek pedagogams, tiek vaikams. Vaikai laipteliais pasilipę ant staliuko laikosi už rankenos, o pedagogui rengiant vaiką nereikia lenktis. Mes saugojame savo darbuotojus ir mums svarbi jų sveikata“.
 
Kalbant apie stalus, kuriuos matėme darželiuose, būtų galima pasakyti, kad jie pritaikyti suaugusiesiems, bet subalansuoti vaikams. Visiems gerai: vaikai sėdėdami prie tokių stalų ant reguliuojamo aukščio kėdžių gali nuolatos palaikyti akių kontaktą su pedagogu, tuo tarpu pedagogui nereikia žemai lenktis, bendraujant su vaiku.
                            Pedagogų „pagalbininkai“ rengiant vaikus
 
Laukia pokyčiai
 
Nežiūrint didelių pasiekimų švietimo srityje, Suomijoje ir toliau galvojama apie švietimo reformavimą, ugdymo turinio atnaujinimą. Pripažįstama, kad mokinių būsena blogėja, daug kas yra pasenę. Reikia ugdyti visai kitus įgūdžius, nes didėja analitinių ir bendravimo įgūdžių poreikis, o įgūdžiai, kurių mokoma, vis labiau automatizuojami arba jau nėra reikalingi. Tiesa, jų lengviau išmokyti, lengviau juos patikrinti, tačiau jie nebereikalingi. Todėl dėmesys skiriamas ne ugdymo turinio dalykams, o bendrosioms kompetencijoms: žinioms, įgūdžiams, vertybėms, požiūriams, valiai. Asmenybės ir piliečio ugdymo pagrindas – ne dalykai, bet kompetencijos.
 
Pabaigai
 
Patirtinis mokymasis, diferenciacija, pagalba mokiniui, bendruomeniškumas, mokymasis mokytis, nuodugnusis, integruotas mokymas taikomas ir Lietuvos mokyklose, tačiau žvelgiant į Suomijos patirtį akivaizdu, kad turime ko pasimokyti.
 
Kelionės dalyvės, apibendrinusios kvalifikacinėje programoje patirtus įspūdžius, įgautą patirtį, ketina imtis pokyčių  savose įstaigose. Planuojama taikyti Suomijos švietimo elementus: racionalų erdvių panaudojimą; vaikų sveikatos stiprinimą (grūdinimas, buvimas lauke kiekvieną dieną, dienos ritmo ir valgiaraščių sudarymo ypatumai); skaitymo kultūros puoselėjimą; vaiko nuomonės dominavimą ugdymo procese; inovatyvumo skatinimą, darbuotojų potencialo didinimą bei sveikatos saugojimą; betarpišką bendradarbiavimą su tėvais, vertinant vaikų pažangą ir pasiekimus, bei kuriant individualų vaiko ugdymosi planą ir kt.  Viskas, kas materialu,  gali būti  anksčiau ar vėliau įgyvendinta. Daugiau pastangų reikalauja  darbas su žmonėmis, kiečiant jų požiūrį į vaiko poreikius, vertybes.
 
Tačiau svarbiausia – tikėti, kad puoselėjant atvirumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo kultūrą ir pritaikius Suomijos švietimo modelio elementus bei  principus, Lietuvos švietimo sistema gerokai patobulėtų.