Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Skaitovų konkursas „O mylimas mano krašte!“ Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žilvitis“

2020-03-09
Susijusios temos: Šeima Kūrybingumas Vaiko kalba
Skaitovų konkursas „O mylimas mano krašte!“ Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žilvitis“
Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Gustienė
Mokytojos metodininkės Laimutė Sockienė, Sigita Kundrotienė
Netiesa, kad poezija vaikams nesuprantama, neįdomi. Tik informacijos amžiuje poetinio žodžio vaidmuo yra nepelnytai pamirštas. Tad neatimkime vaikams galimybės jau ikimokykliniame amžiuje prisiglausti prie poezijos, pažinti literatūrinę dvasią. Literatūrinis žodis lavina vaiko mąstymą, turtina žodyną, plečia kultūrinį akiratį, padeda pažinti save ir supančią aplinką. 
Ugdymas, pasitelkiant žaidimus su meno elementais, sudaro galimybę formuoti vaikui kultūros vertybių pasaulį, nes menas universali žmogaus ugdymo priemonė. Ankstyvas vaiko sąlytis su menu teigiamai veikia ne tik vaiko meninius, bet ir pažintinius, socialinius bei komunikacinius gebėjimus. Kūrybinis aktyvios meninės veiklos pobūdis skatina vaiko asmenybės tobulėjimą, žadina vaiko emocijas, vaizduotę ir kūrybingumą, padeda turtinti gyvenimo patirtį.
 
Dabartiniu metu vis dažniau išgirstame mintis, kad eilėraščių mokymasis mintinai yra bevertis, nenaudingas. Tačiau negalime atmesti tos naudos, kurią gali suteikti eilėraščio mokymasis mintinai. Skaitant poeziją garsiai, vystosi ritmo pojūtis, turtinamas žodynas, plečiasi supratimas apie supantį pasaulį, eilėraščių mokymasis mintinai skatina vaikų atminties vystymąsi, poezija padeda vaikams pažinti vienas kitą bei atsiskleisti. Poezija lavina vaikų vaizduotę, plečia jų akiratį, papildo žodžių atsargas ir gerina jų tarimą.
 
Svarbu gebėti paversti eilių mokymąsi patraukliu procesu. Paverskime eilėraščio mokymąsi vaikui pramoga, įtraukime tėvus, senelius, vyresniuosius brolius, seseris. Ir visas šis procesas apims daugelį vaiko ugdymo(si) sričių: savivokos ir savigarbos, emocijų suvokimo ir raiškos, savireguliacijos ir savikontrolės, bendravimo ir bendradarbiavimo su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, meninės raiškos, estetinio suvokimo. Mokantis eilėraščio mintinai sustiprės vaiko pasitikėjimas savimi, jis ugdys gebėjimą įveikti kliūtis ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, tai padės vaikui išmokti būti greta ir kartu su kitais, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, įgyti lyderio savybių; praturtės jo vaizduotė ir emocinis pasaulis.
 
Norime pasidalinti patirtimi, kaip paskatinti vaikus mokytis poezijos mintinai.
Kai artėja pusiaužiemis, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ ima visi krutėti, judėti, mat ruošiamės skaitovų konkursui. Šiemet šis sujudimas buvo dar didesnis, nes nutarėme, kad mažuosius skaitovus deklamuoti eilėraščius mokins ne padagogai, o jų tėveliai, seneliai ar kiti vyresnieji šeimos nariai. Tėveliai šį sumanymą priėmė atsakingai ir su džiaugsmu. O kaip kitaip? Juk eiles, pasak pačių vaikų, dovanojame Lietuvai! Pasitarę su vaikais, skaitovų konkursui skyrėme skambų pavadinimą – ,,O mylimas mano krašte!“. Sumanėme, kad pirmiausia skaitovų vakarus surengsime darželio grupėse, kad deklamavimo mene galėtų pasipraktikuoti kiekvienas vaikas. Tėveliai ne tik mokė vaikus eilėraščių apie Lietuvą, bet ir prisidėjo prie skaitovų vakaro organizavimo grupėse: siūlė idėjas vakaro vedimui, parūpino vaikams dovanėles. Kai kuriose grupėse tėveliai sumanė visus vaikus apdovanoti skaitovų konkurso dalyvių diplomais ir paruošė žaismingus, spalvotus diplomėlius.
 
Į skaitovų vakaro renginį grupėse visi rinkosi gerai nusiteikę. Mums rūpėjo ne „patys geriausieji“, o kiekvienas, todėl atstovus į įstaigoje vyksiantį skaitovų konkursą tėveliai ir kiti šeimos nariai išrinko slaptu balsavimu, o pagyrimus ir apdovanojimus gavo visi vaikai. Į įstaigos skaitovų konkursą iš kiekvienos grupės buvo išrinkti 2–3 skaitovai ir renginį organizavome ilgai nedelsdami. Kaip ir kiekvienais metais, į garbingą vertinimo komisiją pakvietėme darželio direktorę Ingą, pavaduotoją ugdymui Ramunę, logopedę Eglę ir mokytoją kūno kultūrai Dalią. Tradiciškai prie komisijos prisidėjo ir viešnia iš Viršuliškių pagrindinės mokyklos, direktoriaus pavaduotoja pradiniam ugdymui Daiva Adomaitienė.
 
Nors komisiją vadiname vertinimo komisija, tačiau jos nariai sako, kad ateina ne vertinti, o pasidžiaugti, pasigrožėti jaunaisiais talentais. Smagu stebėti, kad į mažuosius skaitovus nukreiptos linksmos, padrąsinančios įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų akys, juos uždega ir įkvepia. Organizatoriai nutarė, kad konkursą būtų labai pravartu praturtinti dainomis. Tad subūrėme pedagogų ir vaikų ansambliuką ir padainavome keletą gražių dainų apie Lietuvą. Skaitovų konkurse dalyvavo visų grupių atstovai – nuo mažiausiųjų ankstyvojo amžiaus iki priešmokyklinių grupių skaitovų. Iš vaikų lūpų skambėjo gražiausios, klasika tapusios, B. Braždžionio, A. Matučio, A. Puišytės ir kitų poetų eilės. Kai renginio pabaigoje konkurso organizatoriai paklausė dalyvių kaip jie jaučiasi, visi skaitovai choru šaukė „gerai!“, o komisijos nariai su humoru sakė, kad „blogai“, mat, pasak jų, niekaip nesugalvoja, kaip išrinkti geriausius, nes visi puikūs. Tad ir šįkart visus konkurso dalyvius apdovanojome diplomais ir atminimo dovanėlėmis. Paskui visi drauge įsiamžinome fotonuotraukose, kuriomis papuošime mūsų įstaigos stendą „Čia ir dabar“. Skaitovų konkurso laureatai ir toliau tęs savo karjerą, išmoktas eiles deklamavo Vasario 16-sios ir Kovo 11-osios šventėse.
 
Netiesa, kad poezija vaikams nesuprantama, neįdomi. Tik informacijos amžiuje poetinio žodžio vaidmuo yra nepelnytai pamirštas. Tad neatimkime vaikams galimybės jau ikimokykliniame amžiuje prisiglausti prie poezijos, pažinti literatūrinę dvasią. Literatūrinis žodis lavina vaiko mąstymą, turtina žodyną, plečia kultūrinį akiratį, padeda pažinti save ir supančią aplinką.