Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Schemos, kortelės, taisyklės, spalvos – kaip ugdyti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus

2020-01-08
Susijusios temos: Specialieji poreikiai
Schemos, kortelės, taisyklės, spalvos – kaip ugdyti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus
Dovilė Šileikytė
„Švietimo naujienų“ korespondentė
„Ikimokyklinio amžiaus vaikas pats negali savo pasaulyje įsivesti tvarkos – tam esame mes, suaugusieji, tėvai ir pedagogai. 2016 m. susidūrėme su iššūkiu įkurti grupę vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Šiems vaikams svarbiausia – struktūra, vaizdumas. Tai kaip akiniai trumparegiui ar klausos aparatas neprigirdinčiajam.
Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ pedagogės turi sukaupusios nemažai patirties, kaip dirbti su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, kaip tam pritaikyti aplinką ir pan. Palmira Šaulienė yra specialiosios grupės mokytoja, penkerius metus dirba su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, o Zuzana Strakšienė dirba priešmokyklinėje bendrojo ugdymo grupėje, turi 22 metų darbo specialiojoje grupėje patirtį.
Šiame darželyje veikia 20 bendrojo ugdymo grupių ir 1 specialioji priešmokyklinio ugdymo bei 2 specialiojo ugdymo grupės. Su ugdytiniais dirba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos, specialieji pedagogai, logopedai, judesio korekcijos pedagogai, baseino specialistai, socialinis pedagogas, meninio ugdymo mokytoja, psichologas, slaugytojas.
Įstaigoje įrengti baseinas (specialiųjų grupių vaikai jame lankosi du kartus per savaitę), relaksacijos (sensorikos) ir druskų kambariai, kūno kultūros ir meninio ugdymo salės, kineziterapijos ir logopedų kabinetai, masažo ir hidroterapinės vonios kambarys. Relaksacijos kambarys patinka visiems vaikams be išimties, tačiau labiausiai reikalingas turintiems autizmo spektro sutrikimų – jiems ypač reikalinga sensorinė integracija, įvairių pojūčių lavinimas: tam naudojami žaibo rutulys, šviesos užuolaida, begalybės tunelis, šviesos stalas.
 
Kas yra struktūruotas ugdymas?
 
„Ikimokyklinio amžiaus vaikas pats negali savo pasaulyje įsivesti tvarkos – tam esame mes, suaugusieji, tėvai ir pedagogai. 2016 m. susidūrėme su iššūkiu įkurti grupę vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Apie 20 metų buvau dirbusi su specialiųjų poreikių vaikais, bet pradėjus dirbti šioje grupėje, teko viską pradėti iš naujo. Domėjomės, važinėjome po Lietuvą, konsultavomės su kolegomis, bandėme – ir pavyko“, – patirtimi dalijosi P. Šaulienė. Šiems vaikams svarbiausia – struktūra, vaizdumas. Tai kaip akiniai trumparegiui ar klausos aparatas neprigirdinčiajam. Struktūruotas ugdymas – sistema, mokanti organizuoti aplinką, plėtoti atitinkamą veiklą ir padedanti vaikui suprasti, ko iš jo tikimasi, susidedanti iš aplinkos, dienotvarkės, veiklos organizavimo ir vaizdumo.
 
Pirmiausia grupėje buvo struktūrizuota aplinka. Visi daiktai – dėžutės, žaidimai, dėlionės – turi savo vietas, viskas pažymėta simboliais, tai sukuria tvarką ir saugumą, aišku, kas kokioje dėžutėje padėta – ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Grupėje yra palapinė, kurioje vaikai gali pabūti vieni, nusiraminti, individualaus darbo vietos – dabar jų net aštuonios. Aišku, iš pradžių vaikai dirba kartu su pedagogu ar padėjėju, o vėliau mokytojos stengiasi skirti tokias užduotis, kad vaikui reikėtų kuo mažiau pagalbos. Visur yra taisyklės, stalčiukai, darbų seka – viskas sužymėta. Jei reikia darbą nutraukti, naudojamas ženkliukas „pertrauka“. „Mūsų vaikus reikia mokyti žaisti, jie to nemoka. Įrengėme žaidimų vietą, kur pirmiausia mokome žaisti dviese. Stalą padalijame į dvi puses, kurio dabar eilė, vaikai sprendžia naudodami rodykles arba vienas kitam uždėdami kepurę. Žaidžiantys vaikai prie simbolio „žaisti“ atsineša savo nuotraukas, kad būtų aišku, kas su kuo žaidžia, kiti tuo metu netrukdo“, – pasakojo pedagogė.
 
Spalvos, kortelės ir schemos
 
Kiekvienas vaikas turi savo spalvą. Labai paprasta, kai spalvomis sužymėtos vietos prie stalo, kėdės, vaikų nuotraukų rėmeliai prausykloje, rūbinėje. Spintelėse simboliais pažymėta, kur dėti pirštines, kepurę, šaliką, batus. Mokytojui nereikia to kiekvieną kartą kartoti, užtenka vieną kartą parodyti ir paaiškinti. Muzikos salė, kineziterapijos kabinetas – viskas pažymėta simboliais. Iš paveiksliukų sudėliota dienotvarkė – pedagogų žinutė vaikui, ko šią dieną tikėtis, kokios veiklos jo laukia. Bendra grupės dienotvarkė nurodo, ką veiks visi kartu, formuoja bendruomeniškumo jausmą, individualios dienotvarkės, pažymėtos vaikų spalvomis, – tai darbai konkrečiam vaikui pagal jo gebėjimus, individualias savybes. Kad nekiltų sumaištis, yra tvarkaraštis, kuriame nurodoma, kas vyksta per „Ryto ratą“ – atlikus vieną veiklą, jos kortelė nuimama. Tokie tvarkaraščiai yra parengti muzikos ir kūno kultūros užsiėmimams. Kai vaikai su pedagoge kur nors eina iš grupės (į sensorikos ar druskų kambarius, muzikos ar kūno kultūros užsiėmimus), jiems tai kelia nerimą, kad jis sumažėtų, ant durų pakabinamos šių erdvių nuotraukos – tada ugdytiniams aišku ir ramu. Kartu su mažiausiais į muzikos pamokas mokytojos eina su barškučiais, o į kūno kultūros užsiėmimus – su kamuoliukais. Kai vaikai šį periodą „išauga“, daiktinio simbolio nebereikia.
 
Daugiau skaitykite svietimonaujienos.lt
 
 
Šaltiniai: