Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Pagarbos ir meilės žemei link

2020-08-10
Susijusios temos: Edukacija Vaiko ugdymas
Pagarbos ir meilės žemei link
Violeta Bisikirskienė
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė,
Vilniaus lopšelio-darželio „Vaidilutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui
Atrodo, žengėme dar tiek nedaug žingsnelių pagarbos ir meilės žemei link, bet kiek daug ji mums dovanų įteikė – gamtos grožį, žalią aplinką, gerumą ir ramybės jausmą širdyje. 
Kiekviena vasara apsupa mūsų darželį žolynų gausa. Kiekviena vasara mums – tarsi nauja kelionė į gamtos namus, kuriuose vaikų kasmet laukia smagus patirtinis mokymasis.
 
Būdamos su vaikais lauke, dažnai pamąstome, kad esame labai turtingos: darželio aplinkoje didelė gamtinė augalų, medžių bei krūmų įvairovė. Yra pavėsinga kaštonų giraitė, miško kadagių, nuostabių, išlakiais kamienais ir laja teritoriją pridengusių klevų, šermukšnių, rudenį spindinčių kaitria oranžine spalva.
Tokių medžių kaimynystėje lauko edukacinės erdvės įvairiais metų laikais – ne tik puiki vieta žaidimams, aktyvioms pramogoms, bet ir kasdienė laboratorija aplinkos bandymams ir tyrinėjimams.
Vaikai nuo pavasario susipažįsta su medžių įvairove, lapija, tyrinėja šaknis, žievę, medžių sėklas ir vaisius. Kai mūsų kieme stypteli tradiciniai „Etno“ darželio augalai: grikiai, rapsai, linai – vaikai sužino, kuo javai naudingi žmogui. Ne vienas, apskritai, pirmą kartą juos pamato. O jau, kai linai dangaus mėliu skaisčiai pražysta – abejingų nelieka nė vieno.
 
 
Šiemet „Etno“ darželį dar papildė ir šie žolynai: šalavijas, pipirmėtė, medetka, bazilikas, petražolė, serentis. Kvapnūs, gardūs – ir pauostyti, ir į burną įsidėjus pakramtyti. Tikrąjį gamtos skonį ir aromatą pajausti. O pajautus – augalą įsidėmėti ir kitiems parodyti.
Eidami su pedagogėmis į žaidimų aikšteles, vaikai visada žvilgteli į „Etno“ darželį. Kas pasikeitė? Kokių augalų išdygo? Kokių žiedelių sukrovė, kokių sėklų subrandino? Kuo panašūs ir kuo skiriasi? Kokie jų žiedai, koks kvapas? Juk taip smagu paliesti išaugusį augalėlį, palyginti su šalia esančiu. Štai – gražiai išaugę ir subrendę linai – praėjusiais metais įkvėpė pedagoges sukurti edukacinį projektą „Lino pasaka“, kurį organizavo vyresnioji mokytoja Zita Žvinklienė.
Mažieji stebėjo, kaip linai rūpestingai ir meiliai raunami, glostomi, rišami ir statomi į gubas. Darbuodamiesi išmoko linų rovimo dainų, stebėjo mokomąją-pažintinę veiklą apie linus.
 
Bandymų ir tyrinėjimų galimybes skatina ir žaidimų aikštelėse esančios edukacinės lysvės, ten vaikai augina pamėgtus augalus – kas mėtas, kas moliūgus, kas cukinijas ar braškes.
Į lauko tiriamąsias veiklas šiemet gražiai įsiliejo ir „Saulutės“, „Riešutėlio“ bei „Varpelio“ grupės, nusprendusios dalyvauti ikimokyklinio ugdymo įstaigų respublikiniame gamtosaugos projekte „Mažieji sodeliai“ (iniciatorė vyresnioji mokytoja Rita Pilypaitienė). Vaikai ir pedagogės sukūrė tris „Mažuosius sodelius“, skirtus žolininkės Eugenija Šinkūnaitės ir Mokyklų bendruomenių metus paminėti. Sodeliuose pasodinti ir gražiai prižiūrimi tokie tradiciniai darželių augalai kaip: mėta, gvaizdūnė, jurginas, žioveinis, nasturtė ir kiti. Buvo stebimas augalų augimas įvairiu metų laiku, fotografuojamas, aptariamas su vaikais.
 
Patrauklų ir žalią darželio lauko erdvių pasaulį sėkmingai papildė ir vaikų bei tėvelių labai pamėgti „Gerumo“ akmenėliai. Jau antrus metus vaikai tyrinėja akmenėlių įvairovę darželyje, juos renka, spalvina, užrašo gražų palinkėjimą ir komponuoja aikštelėse bei lysvėje po virtuvės langais. Akmenys skleidžia iš aplinkos sukauptą teigiamą energiją, kuri gydo, ramina. Trumpam ant akmenėlio prisėdus ar tiesiog jį rankoje palaikius, galima pailsėti, pamiršti rūpesčius. Spalvoti gerumo akmenėliai skatina mus šypsotis, palinkėti gėrio. Pradėjusios daugiau dėmesio skirti lauko veikloms, pastebėjome ir tai, kad tarp mylinčių gamtą pedagogų, užsimezga graži partnerystė – dalinamasi sėklomis, augalais, noriai vykstama į seminarus, konferencijas aplinkosaugos klausimais. Įdomi tampa kiekvieno pedagogo patirtis, prasmingu – buvimas su vaikais lauke. Daugybė tyrimų rodo, jog žmonės, empatiški gamtai, jaučiasi laimingesni, labiau myli save ir kitus, yra psichologiškai atsparesni.
 
Atrodo, žengėme dar tiek nedaug žingsnelių pagarbos ir meilės žemei link, bet kiek daug ji mums dovanų įteikė – gamtos grožį, žalią aplinką, gerumą ir ramybės jausmą širdyje.
Didelė padėka toms pedagogėms, kurios į visa tai atsigręžia, yra atviros naujovėms, o naujų idėjų, patirties bei įkvėpimo semiasi gamtoje. Raminama, atpalaiduojanti, gydanti ir suteikianti džiaugsmo – tokia yra mūsų žemelė. Už tai turime būti dėkingi, už tai privalome žemę gerbti ir to mokyti mūsų mažuosius.