Emokykla.lt

Mąstymo žemėlapių taikymas ugdant ikimokyklinukų kalbą

2018-12-28
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Mąstymo žemėlapių taikymas ugdant ikimokyklinukų kalbą
Jolanta DANILEVIČIENĖ ir Ramutė ŽEMAITIENĖ
Vilniaus lopšelis-darželis „Žemyna“
Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ pedagogai, dirbantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išbandė vaikų mąstymo gebėjimus ugdančią priemonę – mąstymo žemėlapius.
Rašymas – procesas, kuris leidžia vaikui regimaisiais ženklais – raidėmis ir žodžiais – išreikšti tai, ką jis stebi, jaučia, girdi, mato. Vaiko rašymas visiškai egocentriškas, tai konkretaus vaiko saviraiška. Ir rašymo, ir skaitymo keliu kiekvienas vaikas eina individualiai. Rašyme svarbiausia yra vaikas, jo patirties užkodavimas simboliais (piešiniais, raidėmis, žodžiais). Kurdami mąstymo žemėlapius, vaikai natūraliai grafiniais vaizdais, sutartiniais ženklais, raidėmis, žodžiais, piešiniais perduoda savo mintis, jausmus, žinojimą, patirtį.
 
 
Naudojant mąstymo žemėlapius ugdymo procese, ikimokyklinio ugdymo grupėse atsirado daugiau pačių vaikų rašytinės, simbolinės kalbos pavyzdžių, neįprastų piešinių, kuriuos reikia paaiškinti draugams ir auklėtojai. Iškabinti vaikų akių lygyje jie natūraliai atkreipia vaikų dėmesį į įvairius rašto simbolius.
 
 
Mąstymo žemėlapį renkamės pagal tai, kokio mąstymo proceso ugdomojoje veikloje reikia, pvz.: atpažinti, apibūdinti, palyginti, grupuoti, sudaryti seką, kurti analogijas, išskaidyti visumą į dalis ar rasti priežasčių ir pasekmių ryšius.
 
 
Apskritimo žemėlapis moko vaikus dalintis informacija bei gilina supratimą, kad jie visada gali sužinoti daugiau.
 
 
 
Skliaustų žemėlapis skirtas išskaidyti visumą į dalis, parodyti struktūrą, komponentus. Vaikų vardų (gali būti ir kiti žodžiai) išskaidymas į atskiras raides padeda vaikams jas žaismingai įsiminti, nupiešiant tos raidės paveikslėlį bei išskiriant vardo garsus.
 
 
Medžio žemėlapis skirtas klasifikuoti, grupuoti, paskirstyti idėjų, žmonių, daiktų grupes. Šis žemėlapis gali būti panaudotas, kai norime išskirti garso vietą žodyje.
 
 
Rišliosios kalbos ugdymui naudojame sekos žemėlapį, kurio dėka vaikai ne tik greičiau įsimena įvairius kūrinius: pasakas, legendas, eilėraščius, daineles, bet ir ugdosi gebėjimą nuosekliai  pasakoti pagal pačių vaikų sudarytą (nupieštą, pavaizduotą, atrinktą) seką. Pasitelkus sekos žemėlapius vaikai skatinami išgirstas pasakas, legendas ar eilėraščius atvaizduoti tam tikra seka, išskiriant pagrindinius įvykius bei komentuojant juos.
 
 
Sekos žemėlapiai gali būti naudojami augalo, gyvūno, žmogaus gyvenimo ciklui vaizdžiai parodyti bei procesų, pokyčių etapams vaizduoti. Matydami ar kurdami šiuos žemėlapius, vaikai greičiau suvokia mąstymo procesą – seką, o tai skatina rišliau ir nuosekliau  kalbėti.
 
 
ČIA KALNELIAI IR MIŠKAI
                  ŽAIDŽIA PIEVOJE VAIKAI.
                                        NUO AUŠROS LIG SUTEMOS
                                                            VĖJAS KLAUSO JŲ DAINOS.
                                                                                  SUPAS JŪROJE LAIVAI,
                                                                                                       EŽERĖLIŲ KASPINAI.
                                                                                                                       ČIA TĖVELIS IR MAMA
                                                                                                                                ČIA ŠALELĖ LIETUVA.
 
Dauguma pedagogų sutiks, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams sunkiau sekasi apibūdinti daiktus, objektus, jų žodynas dar nepakankamai praturtintas būdvardžiais, kalboje vyrauja daiktavardžiai ir veiksmažodžiai. Burbulo žemėlapiai skirti apibūdinti daiktą, atmosferą, žmogų, veikėją. Apibūdinant būtina naudoti būdvardžius ar jų frazes, pažyminius.
 
 
 
Šitą burbulo žemėlapį priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai kūrė po susitikimo su bitininku. Susitikimo metu vaikai visais pojūčiais išbandė medaus savybes, išgirdo daug naujos informacijos apie bites ir medų.
 
Pasaulio pažinimas pasitelkus visus pojūčius skatina vaikus kalboje naudoti būdvardžius, vaikų kalboje atsiranda rečiau vartojamų žodžių. Žodyno kokybei labai svarbus ryšys tarp žodžio ir vaizdo. Kuo daugiau sensorinių sistemų dalyvauja aplinkos pažinimo procese, tuo sparčiau gausėja žodynas.
 
 
Pabaigai – keletas įžvalgų, kurios padės kurti teigiamą pedagogo ir vaiko sąveiką, vedant vaiką raštingumo keliu:
  • Tyrimai rodo, kad ankstyvas rašytinės kalbos išmokimas lemia vaiko mąstymo raidą bei subrendimą mokyklai.
  • Rašytinę kalbą vaikas geriausiai perpranta tokioje aplinkoje, kurioje gausu įvairių rašytinių simbolių – raidžių, žodžių, sakinių.
  • Kurdami mąstymo žemėlapius vaikai turi galimybę veikti kartu, o tai taip pat skatina vaiko kalbos raidą.
  • Nenusiminkite, jei vaikas klysta skaitydamas ar rašydamas. Tik klysdamas ir taisydamasis jis išmoks sąmoningo, taisyklingo žodžių skaitymo ir rašymo. Turėkite daug kantrybės ir jokiu būdu nepriekaištaukite.
  • Pastebėkite net mažiausią pažangą ir kuo daugiau džiaukitės vaiko sėkme. Kuo daugiau vaikas patirs teigiamų emocijų, tuo didesnė bus mokymosi skaityti ir rašyti motyvacija.
  • Vaikai greičiau suvokia vaizdinę informaciją, todėl mąstymo žemėlapių naudojimas ugdymo procese padeda ugdyti vaikų rašytinės kalbos gebėjimus.