Emokykla.lt

Lauko pedagogika darželyje „Aukštyn kojom“: nėra blogo oro, jei lauke įdomu!

2017-06-28
Lauko pedagogika darželyje „Aukštyn kojom“: nėra blogo oro, jei lauke įdomu!
Gustė POCIŪTĖ-TROTIENĖ
VšĮ „Atradimų namai“
Penktąjį gimtadienį šią vasarą švenčiantis, Vilniuje įsikūręs lopšelis-darželis „Aukštyn kojom“ (VšĮ „Atradimų namai) ką tik užbaigė „Nordplus Junior“ projektą „Outdoor Education: Learning Outside the Class“ („Lauko ugdymas: mokymasis už klasės ribų“) ir vasarą pradėjo su nauju šūkiu: „Nėra blogo oro, jei lauke įdomu!“
Kam lauko pedagogika ne lauko darželiui?
 
Darželyje „Aukštyn kojom“ lauko pedagogika susidomėta neatsitiktinai. „Esame įsikūrę šalia Vingio parko, Karoliniškių draustinio, tad nuolat einame į žygius – net mūsų dvimečiai yra puikūs ilgų distancijų ėjikai. Kasmet miške organizuojame vasaros stovyklą. Abejuose darželiuose turime uždarus kiemus su milžiniškomis smėlio dėžėmis ir lauke, ypač šiltuoju metų laiku, praleidžiame daug laiko. Bet vis lydėjo jausmas, kad esame pernelyg priklausomi nuo oro sąlygų ir nemokame išnaudoti to, kas įprastai vadinama „blogu oru“. Nors „Aukštyn kojom“ nėra lauko darželis, mums labai svarbu, kad vaikai kasdien kokybiškai praleistų laiką lauke. O kur dar galima pasisemti geresnės patirties apie lauko ugdymą, kai už lango nešviečia saulė ir termometro stulpelis ne smarkiai pakyla virš nulio, jeigu ne iš šiauriečių?“ – pasakoja „Aukštyn kojom“ direktorė Justina Garlauskienė.
 
Dalyvavimas „Nordplus Junior“programos projekte „Outdoor Education: Learning Outside the Class“ suteikė komandai galimybę aplankyti naujas ugdymo įstaigas ir praplėsti partnerių gretas: šiemet net 12 komandos narių aplankė lauko darželius Norvegijoje, Danijoje ir Islandijoje. Taip pat savo patirtimi „Aukštyn kojom“ dalijosi su svečiais iš Danijos, kuriuos, mainais į patarimus apie lauko edukaciją, supažindino su savo patirtimi demokratinio ugdymo srityje.
 
 
Šalikai spaudžia kaklą!
 
Turbūt ne kartą girdėjote posakį „Nėra blogo oro, yra bloga apranga“. J. Garlauskienė sako, kad, kalbant apie ugdymą lauke, lauko apranga – tik detalė, svarbi suaugusiesiems.
 
„Jei per lietų vaikams pasiūlysi įdomią veiklą kieme, nė vienas jos neatsisakys dėl to, kad neturi botų ar neperšlampamos striukės. Vaikams svarbiausia – kokybiškas turinys. Jei darželyje vaikai sako, kad nenori į kiemą, guldau galvą, priežastis – ne oro sąlygos. Paprastai tokiu atveju vaikus stabdo arba įtraukianti veikla klasėje, kurios vaikas nenori nutraukti, arba motyvacijos laiką leisti lauke trūkumas“, – įsitikinusi direktorė.
 
 
Pedagogus nustebino, kad pasakymui „nėra blogo oro“ skandinavai visai netaiko išimčių. Islandiškas vėjas – tai ne lietuviškas, ypač jei jį lydi lietus. Tačiau net per šlapdribą jų pedagogai velkasi darbo aprangą – kombinezonus ir entuziastingai kviečia vaikus į kiemą. Be abejo, rūbinės pilnos vėjo neperpučiamų, neperšlampamų lauko drabužių ir batų, tačiau šokiravo, kad vaikai išeina į kiemą taip, kaip patys pasiruošia: be pirštinių („Vis tiek pames“), be šalikų („O jūsų vaikams patinka šalikai? Jie juk spaudžia kaklą!“), suprakaitavę nusiima kepures ir kaip obuolius valgo sniego gniūžtes („Jie labai mėgsta sniegą!“).
 
„Lietuvoje ir tėvai, ir pedagogai, vaikų apranga rūpinasi kur kas atidžiau, dažnai netgi yra linkę į kitą kraštutinumą – vaikai ne tik aprengiami ir apvyniojami tiek, kad sunku judėti, bet ir vaiko noras atsisegti ar nusirengti dažnai negirdimas, nes mažai judantiems suaugusiems yra šalta“, – pasakoja Justina.
 
 
Kad neužaugtų „Ką man veikti?“ karta
 
Dabar vaikai auga kitaip nei augo jų tėvai – kur kas daugiau laiko praleidžia namuose nei lauke. Todėl darželio „Aukštyn kojom“ pedagogai jaučia, kad turi tai bent iš dalies kompensuoti, nes kartu su laiko leidimu lauke įgyjamos naujos kompetencijos ir gebėjimai.
 
Vardindama svarbiausius lauko pedagogikos rezultatus J. Garlauskienė sako, kad greičiausiai pastebimas pokytis – kūrybingumas: „Jei vaiką reguliariai paliekame be veiklos „pailsėti“, jis pradeda pats generuoti idėjas. Dažna problema yra ta, kad, siekdami kokybiškai užimti vaiką ir nuolat pakišdami idėjas, nebeleidžiame vaikams patiems galvoti ir auginame „Ką man veikti?“ kartą. Tokią, kurioje dialogas: „Ką man veikti?“– „Lipk į medį.“ – „Kurį?“– tampa visai realus.”
 
Taikant lauko pedagogikos elementus taip pat:
  • auga savarankiškumas: vaikai, būdami didesnėje erdvėje nei klasės ribos, prisiima atsakomybę ir savarankiškai išsiaiškina, išsprendžia nemažai konfliktų, tad lavinamas ir emocinis intelektas;
  • stiprėja imunitetas, gerėja fizinis pasirengimas ir ištvermė – mažiau verkšlenimo dėl nubrozdinimų, nuovargio;
  • vaikas užmezga kontaktą su gamta: turi galimybę ją labiau pažinti, atrasti tai, ko niekada neatrastų likęs viduje, lavinti pojūčius tyrinėjant aplinką, kurioje gyvena, mokytis orientuotis erdvėje;
  • aplinkos pakeitimas ir įvairovė puikiai stimuliuoja: akademiniam ugdymui pasitelkiamos natūralios, gamtoje randamos priemones labai efektyvios – vaikai įgauna ne sausas žinias, o apčiuopiamą patyrimą, nes paliečiamas kiekvienas „gyvas“ objektas, o ne vien tik stebimos nuotraukos knygose ar žurnaluose.
 
Ar jūs pasiruošę vaikams lauke dovanoti laisvę?
 
Ugdymo įstaigoms, norinčioms integruoti lauko pedagogikos elementus, Justina patartų nusiteikti keliems galimiems iššūkiams: tėvų bendruomenės supažindinimui su lauko pedagogikos nauda, kad vaikai būtų paruošti buvimui lauke bet kokiu oru be baimės, kad išsiteps ar sušlaps ir susirgs, bei pedagogų motyvacijai planuoti veiklas lauke bet kokiu orui.
 
„Mūsų lankytose įstaigose tėvų ir pedagogų požiūris vienodas: vaikui reikia daug laiko praleisti lauke, laisvės (nueiti toliau, pačiam nuspręsti, ar kepurė šiandien reikalinga, patirti pavojų – vaikas su kirviu ar pjūklu rankoje Norvegijos priemiesčio lauko darželyje – įprastas vaizdas). Tėvai neturi lūkesčių, kad vaiką pasiims švarų. Jiems svarbiausia, kad vaikas kokybiškai praleistų dieną ir „išsikrautų“.
 
Pavydėtinas visų sutiktų pedagogų suvokimas, kad laikas lauke yra dovana. Ne kartą teko girdėti, kad Lietuvoje pedagogai žiemą savaitėmis neina į kiemą, nes vaikus sunku aprengti ar šalta. Galiu tik įsivaizduoti, kaip šalta pedagogei su sijonu ir paltu stovėti 1–1,5 val. lauke. Bet jei apsirengtų slidininko aprangą, atitinkamą avalynę ir įsitrauktų į judrias veiklas su vaikais, laikas neprailgtų ir šalčio nė nepajustų! Vaikams lietus, vėjas, sniegas ne trukdo, o tik dar labiau džiugina! Tad jeigu dirbame dėl vaikų, būtų sąžininga į tai atsižvelgti. Neabejoju, kad ir ateinanti žiema bus kitokia – vėstant orams investuosime į darbuotojų lauko aprangą – uniformą, kad pedagogai jaustųsi komfortiškai ir galėtų laužyti stereotipus apie darželinukų laiką lauke,“ – prasitarė Justina.
 
Lauko užduočių kolekcija
 
Islandijoje, Norvegijoje ir Danijoje įgyta patirtis „Aukštyn kojom“ komandai „atvėrė akis“. „Lietuvoje turime daug geresnes oro sąlygas, ryškesnius sezonų skirtumus, tačiau jų neišnaudojame! Todėl vasarą pradėjome su visą projektą vainikavusiu rezultatu – „Lauko užduočių kolekcija“ (angl. outdoor kits), kad žygiai ir žaidimai lauke būtų dar įvairesni.
 
Pirmąsias užduotis visai bendruomenei pristatėme uždarydami mokslo metus „Aukštyn kojom“ vasaros stovykloje Nemenčinės pušyne. Nuolat augsiančioje kolekcijoje – užduotys, kurias, eidami į lauką, pedagogai pasiima atsižvelgdami į vaikų interesus, savaitės planą, skaitomos knygos siužetą ar akademinių žinių poreikį. Pvz., Vingio parko žemėlapis, kuriame žygio metu vaikai žymi žygio trasą, tekstinis-vaizdinis sąrašas, kuriame žymima, kokius objektus vaikas pastebėjo aplinkoje, arba spalvų paletė, pagal kurią ieško spalvų atitikmenų gamtoje ir mokosi įvardyti ne tik pagrindines spalvas, bet ir spalvų niuansus,“ – pasakoja Justina Garlauskienė.
 
 
Pasak jos, geras pedagogas turi mokėti laviruoti: pakurstyti idėjomis, kad nesinorėtų grįžti į vidų, sudaryti sąlygas vaikams veiklas inicijuoti ir patiems. „Jei norime užauginti smalsius vaikus, lauke juos sekti turi pedagogai. Ne atvirkščiai. Šiaurės šalys – puikus laisvos atmosferos pavyzdys: kai suaugusieji miške eina kepti žuvį, vaikai nėra specialiai suburiami – kai susidomi, jie patys ateina pažiūrėti, vėliau nueina ir vėl grįžta. Nors nėra nieko privalomo, jie kartu kūrena laužą, gamina ir pietauja,“– projekto metu sukaupta patirtimi dalijasi J. Garlauskienė.
 
„Aukštyn kojom“ komandos aplankytos lauko ugdymo įstaigos:
  • Danijoje: „Stockholmsgave Centrum“, „Mikkelborg“ ir „Den Grønne Kastanje“.
  • Norvergijoje: „Borge school“ ir „Gressvik kindergarten“, „Solberget nature kindergarten“.
  • Islandijoje: „Austurkor“ ir „Norðurberg school“.
Projektą „Outdoor Education: Learning Outside the Class“ finansavo Swedish Council for Higher Education. „Aukštyn kojom“ pedagogai vertina įgytą patirtį ir už suteiktą galimybę yra dėkingi „Nordplus Junior“programai, o Švietimo mainų paramos fondo darbuotojams – už konsultacijas ir profesionalią pagalbą ruošiant bei įgyvendinant projektą.
 
Baigiant projektą darželį pasiekė džiugi žinia apie dar vieną laimėjimą – gautą „Nordplus Junior“programos finansavimą kitam „Aukštyn kojom“ projektui – „Creative reading“ („Kūrybinis skaitymas“). Tad, pradėdama ruoštis darbo stebėjimams Švedijoje, „Aukštyn kojom“ pedagogų komanda visoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms rekomenduoja pasinaudoti galimybe ir dalyvauti „Nordplus Junior“programoje.