Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Kaip vaikai ėmė vertinti savo senus drabužėlius

2020-05-18
Susijusios temos: Šeima Vaiko ugdymas
Kaip vaikai ėmė vertinti savo senus drabužėlius
Erika Dikčiuvienė
Vilniaus lopšelio-darželio „Vėjelis“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė
Priešmokyklinės grupės projektas „Mūsų drabužėliai“ įtraukė ugdytinius, jų tėvelius ir socialinius parnerius. Jo metu ugdytiniai su mamytėmis kūrė darbelius iš vaikų išaugtų ir jau nebenešiojamų drabužėlių. 
Visi pasaulio žmonės puošiasi ir dėvi drabužius, kad apsisaugotų nuo šalčio ar kaitrių saulės spindulių. Bėgant laikui, spintose susikaupia drabužių, kurių mes jau nenorime dėvėti. Ką su jais daryti, kur juos dėti – atiduoti, išmesti, o gal neišmesti ir saugoti toliau? Tokie ir panašūs klausimai nuolat kirbėjo mūsų ugdytinių galvose. Taip gimė „Varpelių“ priešmokyklinės grupės projektas „Mūsų drabužėliai“. Projektą sudarė dvi dalys: „Kas mus rengia“ ir „Kaip mus džiugina seni rūbeliai“. Pirmoji projekto dalis buvo vykdoma ryte, o antroji – integruojama į popietinę ugdytinių veiklą. Į projektą norėjome įtraukti ir grupės auklėtinių tėvelius, todėl jų paprašėme, kad parinktų ir atneštų į darželį išaugtų ir nenešiojamų vaikų drabužėlių, siūlų likučių, sagų ir kitų projektui reikalingų priemonių.
 
Rytais mano kolegė kalbėdavosi su ugdytiniais apie tai, kaip ir kodėl žmonės rengiasi, kaip reikia prižiūrėti rūbus, kad jie ilgiau tarnautų, kokie augalai ir gyvūnai prisideda prie to, kad mus pasiektų gražūs, patogūs ir šilti drabužėliai.
Ugdytiniams labai patiko eksperimentuoti su audiniais, aiškintis, palyginti, kuo skiriasi sausas ir drėgnas audinys. Naudodami padidinamąjį stiklą, atrado daugiau šlapios ir sausos medžiagos skirtumų. Vaikus nustebino pluoštinė medžiaga, kuri visai nesugeria vandens. Ugdytiniai aiškinosi, kaip glamžosi popierius ir medžiaga, kodėl medžiaga išsitiesina, o popierius – ne. Stebėjo, kaip dega natūrali ir sintetinė medžiaga. Panaudoję žirkles, ugdytiniai padarė dar vieną atradimą – kuo plonesnė medžiaga, tuo lengviau ją kirpti.
Piešimas ant medžiagos panaudojant natūralias vaisių ir daržovių sultis, arbatą ir kavą – buvo siurprizas ir netikėtumas visiems grupės vaikams.
 
Smagiai laiką leidę ryte, po pietų miego, vaikai nekantriai laukdavo mamyčių. Sulaukę, drauge eidavo į dirbtuvėlę, ir, klausydamiesi atpalaiduojančios muzikos, kurdavo darbelius iš išaugtų, jau nedėvimų rūbelių. Mamytės iš anksto pasirinkdavo joms patogią dieną ir laiką, kad galėtų pusvalandį ar daugiau praleisti kurdamos drauge su savo atžala. Vaikai iš anksto pasirinkdavo medžiagas ir priemones, kurias naudos popietinėje veikloje. Rinkdavosi kartoną, įvairių medžiagėlių, siūlų, sagų... Taip atsirado vaisių ir daržovių aplikacijos, įvairios transporto priemonės, gyvūnų atvaizdai. Buvo dekoruojamos kavos dėžutės, „audžiamos“ servetėlės, kuriami ir modeliuojami rūbeliai, žmogeliukai, gyvūnai. Mamytės mokėsi pirštais megzti pyneles iš kojinių, kurias vėliau panaudojo gamindamos padėkliukus ir kilimėlius.
 
Į projekto veiklą įtraukėme ir savo partnerius – Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos draugus. Dizaino studijos mokytoja Rūta Kukevičienė, susipažinusi su mūsų idėjomis, pasiūlė apsikeisti vaikų kūrybinių darbų parodėlėmis, ir, kartu su savo dizaino studijos pradinukų grupe, kūrė geometrines figūras, panaudodami džinsinės medžiagos atraižas. Tokiu būdu jų paroda „Formos ir audiniai“ atkeliavo į mūsų darželį, o „Varpelių“ grupės vaikų ir mamyčių darbeliai papuošė dailės mokyklą.
 
Projekto metu pastebėjome, kad bendra veikla vienija tiek mamas ir vaikus, tiek socialinius partnerius. Kurdami vaikai ieško savo rūbelio skiautelės. Mamytės džiaugiasi galėdamos praleisti laiką kartu su vaiku. Vieno berniuko mamos komentaras: „Tai buvo nuostabus laikas su vaiku. Tokių sąlygų aš net namie neturiu.“, įkvėpė mus tolimesniems panašiems projektams. Kelios mamos paklausė ar į dirbtuvėles gali atsivesti savo dukreles iš kitos grupės. Dar viena mama apsidžiaugė, kad išmoko megzti pyneles iš kojinių: „dabar galėsiu pasidaryti užtiesalus ant kelmų sode“.
 
Smagu buvo stebėti kūrybinį darbą, kuris tęsdavosi nuo pusvalandžio iki valandos ir dar ilgiau. Iš dirbtuvėlių visi išeidavo laimingi ir dar su naujuoju savo kūrinėliu. Projekto pabaigoje, surinkę visas atraižas, sudėjome į maišelius ir nunešėme išmesti į ekologinius tekstilės atliekų konteinerius. Gamtos saugojimas – vienas iš sudėtinių projekto elementų.