Emokykla.lt

Kaip pagauti sapną?

2019-03-04
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Kaip pagauti sapną?
Sigita BURGIENĖ
Vilniaus r. Rudaminos vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“
Sekti pasakas ir dainuoti lopšines vaikui galima nuo pat pirmų dienų. Pasakos ir lopšinės padeda rasti artimesnį ryšį bendraujant su mažyliu, rodyti jam dėmesį, meilę, kurti malonią, saugią ir jaukią atmosferą. Dirbdama auklėtoja stengiuosi tai perduoti ir savo ugdytiniams.
Pasakos lavina kalbą, skatina fantazuoti, padeda pažinti gyvenimą ir save. Pradžioje patarčiau pradėti nuo trumpesnių pasakų su pasikartojimais, kurias vaikai lengviau įsimena. Skaitant tą pačią pasaką keletą kartų per savaitę mažyliai mielai jos klausosi vėl ir vėl. Ankstyvojo amžiaus grupėje sekama pasaka „Pirštinė“ su intonacija, pavaizduota paveikslėliais su seneliu, gyvūnais skirtingame lape, kurie apsigyveno pirštinėje, ugdo dėmesį ir moko mąstyti. Personažų intonacijos kelia vaikams nuotaiką, plečia fantaziją, vaizduotę. Skaitau pasaką tol, kol vaikai nustoja ja domėtis. Vadinasi, mažyliai jau suvokė pasakos esmę, rado atsakymus į klausimus. Siūlau ir skatinu vaikus savarankiškai atkurti pasaką, pasinaudojant jiems jau žinomos pasakos veikėjų karūnėlėmis ir kitais atributais. Tai padeda atsipalaiduoti ir suvaldyti emocijas, turtinamas vaikų žodynas, ugdoma komunikavimo kompetencija.
 
Mąstau, kaip vaikus sudominti pasaka. Parduotuvėje akį patraukė žurnaliukas „Nykštukas“, kuriame radau trumpų, paveikslėliais iliustruotų, lengvai suprantamų pasakų. Paskaičius anūkėlėms, šios džiūgavo ir prašė skaityti vis kitą. Pagalvojau, kodėl nepabandžius paskaityti ir savo ugdytiniams. Pradžioje pasakas sekiau prieš pietų miegą, vėliau drąsesni vaikai skaitė draugams pagal nupieštus paveikslėlius, taip sudomindami ir kitus vaikus skaitymu. O mėgstamiausia žurnaliuko pasaka „Apie moliūgą“ virto metodine priemone, su kuria vaikai jau vaidina. Taip ugdau meilę skaitymui ir knygoms. Pasaka apie angelėlį, kuris neša vaikams ir dalina „pietų miegelio sapnus“ (kurie užmigs pirmi, po pagalvėle ras „stebuklingą“ plunksnelę) skatina vaikus svajoti ir greičiau užsimerkti.
 
 
Bet koks pasakų sekimo būdas, dėmesio ženklas (pvz., paglostyti nosytę prieš miegą – Jonės mamos patarimas), raminimas prieš miegą lopšine, žaidinimu padeda vaikams užmiršti dienos įspūdžių gausybę, nusiraminti ir prabudus pasijausti saugiu ir laimingu.
 
Sūpavimas, glaudimas ir dainavimas, rūpestis, atjauta, reiškiami balsu, ritmu, nuslopina ką tik patirtą nesmagumą. Žodžiai stiprina vaiko saugumo pojūtį, padeda suvokti savo emocijas, palankų santykį su aplinka ir atitinka mažų vaikų suvokimo galimybes.
 
Pradėjusi dirbti su ankstyvojo 2–3 m. amžiaus vaikais pirmiausia norėjau sužinoti, kokias lopšines moka ir dainuoja jų mamytės, kokius naudoja raminimo būdus. Mamytės nepamiršo lopšinių, jas užrašė ir iliustravo, dalinosi su kitomis savo patirtimi grupės parodėlėje. Kartu su muzikos pedagoge sukūrėme projektą ,,Mažomis pėdutėmis per muzikos garsus“, kurio tikslas – ugdyti vaikų kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą, turtinti žodyną, perteikti senolių išmintį, etnines vertybes pasitelkus lopšines, ratelius, pirštukų žaidimus. Į lankstinuką surašėme dainuojamas lopšines, ratelius, žaidimus apie pelytę ir meškutį darželyje, įrašėme jų melodijas į „atmintinę“ ir kartu su tėvais organizavome vakaronę „Nešk, pelyte, saldų miegelį“.
 
Mamytės ir vaikai pasipuošė pižamomis, atsinešė savo mylimą pelytę ar meškutį, susibūrė  prie įkurto butaforinio šeimos židinio.Vaikams buvo džiugu, kad visa tai, ką jie veikia darželyje, kartu atliko ir jų mamos. Toks bendradarbiavimas ir tėvų įsitraukimas į ugdymo veiklą padeda vaikui gerai jaustis grupėje, palengvina adaptacinį periodą.