Emokykla.lt

Kaip fizinis aktyvumas gali padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą

2019-01-29
Susijusios temos: Specialieji poreikiai
Kaip fizinis aktyvumas gali padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Teresė KERULIENĖ
Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis“
Vilniaus lopšelis-darželis „Coliukė“
Straipsnyje apžvelgiamas vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymo būdas – fizinio aktyvumo taikymas. Tinkamai parinkus fizines veiklas ir sistemingai jas taikant, galima ne tik lavinti šių vaikų fizines savybes, bet ir ugdyti kognityvines funkcijas.
Judėjimas padeda ugdyti įvairias kompetencijas
 
Judėjimas – pats natūraliausias ir mažiausiai kainuojantis ugdymo, gydymo ir poilsio būdas. Teikiantis teigiamas emocijas ir tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali padėti vaikams su negalia gyventi pilnavertį gyvenimą ir ugdyti įvairias kompetencijas. Jei fizinio aktyvumo metu vaikas jaučia pasitenkinimą, veikia susidomėjęs motyvuotai, tuomet gerėja ir psichinė jo sveikata, nes įsijungia įvairiausi psichikos komponentai: jutimas, suvokimas, mąstymas, vaizduotė, atmintis, dėmesys, jausmai ir t.t.
 
Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, bendrosios motorikos išsivystymas skiriasi nuo įprastos raidos vaikų. Tai pasireiškia nepakankamai išlavėjusiomis greičio ir vikrumo reakcijomis, judesių grubumu ir nerangumu. Mokslininkai (Favazza, 2013) ištyrė, kad vaikams su autizmo spektro sutrikimais, lyginant su įprastos raidos bendraamžiais, būdingi prastesni pasiekimai pusiausvyros ir manipuliavimo objektu srityse. Todėl labai svarbu tokiems vaikams ugdyti pagrindinius motorinius įgūdžius, kurie yra svarbūs bendrai vaiko gerovei ir socialinės kompetencijos ugdymui.
 
Yra išskiriami šie fizinio aktyvumo privalumai:
  • padeda bendrauti darbo ir namų aplinkoje;
  • ugdo socialinius, pažintinius ir fizinius įgūdžius;
  • stiprina savigarbą;
  • padeda integruotis;
  • stiprina sveikatą ir bendrą pajėgumą.
Pedagogai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, turi išmanyti jų bendrosios motorikos išsivystymo ypatumus, galimą elgesį ir reakcijas fizinio aktyvumo metu, o taip pat gebėti pritaikyti fizinio ugdymo metodus ir taip padėti vaikams.
 
Autizmo spektro  sutrikimą turintys vaikai ir fizinis aktyvumas
 
Autizmo spektro sutrikimas pastaruoju metu priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Išskiriamos trys autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų simptomų grupės:
  • Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai;
  • Kokybiniai trūkumai verbaliniame ir neverbaliniame bendravime bei vaizduotėje;
  • Pabrėžtinai ribotas veiklos ir pomėgių ratas (Lesinskienė, 2000).
Vaikai, turintys autizmo sindromą, dažnai pasižymi neįprastais dėmesio sukaupimo būdais. Jie dažnai visai nesukaupia dėmesio, o tai trukdo normaliai bendrauti, tinkamai elgtis įvairiose situacijose bei įgyti naujų žinių ir mokėjimų. Vaikams su autizmo spektro sutrikimu būdingas sensorinės integracijos sutrikimas, kuris sąlygoja neteisingą jutimo informacijos supratimą: prisilietimą, judesį, garsą ir t.t. Vieni vaikai vengia ir negali klausytis garsų, liesti žmonių, o kiti, atvirkščiai, ieško intensyvių jutimo patirčių. Sensorinės integracijos disfukcija pasireiškia sumažėjusia vaiko koordinacija, nenormaliai paskirstyta fizinio aktyvumo raiška, stereotipiniais judesiais, vaikščiojimu ant pirštų galų. Kartais vaikai atlieka neįprastus judesius, kurie padeda jiems komunikuoti.
 
Dažnai autizmo spektrą turintys vaikai turi ir kalbos neišsivystymą, kas sąlygoja bendravimo sunkumus. Nepakankamas dėmesys trukdo autistiškiems vaikams mokytis mėgdžiojant aplinkinius. Dažniausiai ši priežastis skatina savęs stimuliavimą.
 
Apie fizinio aktyvumo tiesioginę įtaką stambiosios motorikos ir fizinių ypatybių lavėjimui yra daugybė tyrimų ir studijų, ir tai galima pamatyti ugdomojo proceso metu. Tačiau, ar gali fizinis aktyvumas padėti ugdyti ir kitas psichines vaikų funkcijas? Reguliariai atliekant fizinę veiklą, vaikai atranda naujų judesių, kurie padeda surasti tinkamų emocinės iškrovos būdų, o tiksliai parinkus priemones, galima ugdyti vaikų savireguliaciją, modeliuoti elgesį, skatinti aplinkos ir žmonių pažinimo procesą, kognityvinių funkcijų lavinimą.
 
Pateiksiu paprastą fizinio ugdymo užsiėmimo pavyzdį: vaikas mokosi atlikti pratimą, kurio metu turi nunešti raudoną kvadrato formos priemonę į specialiai parinktą atitinkamos spalvos apskritimo formos priemonę. Pernešimo metu vaikas turi eiti trajektorijų takeliu, padarytu iš lazdų, sensorinių medžiagų ir tiksliai vykdyti instrukcijas. Užsiėmimo metu lavėja vaiko stambioji motorika, pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, rankos ir akies koordinacija. Naudojant spalvotas ir įvairių geometrinių formų priemones, vaikas mokosi pažinti spalvas ir formas, skaičiuojant atliekamus veiksmus galima ugdytis skaičiavimo įgūdžius. Pratimo metu ugdomas ir savireguliacijos įgūdis, kadangi pratimą reikia atlikti tiksliai ir iki pabaigos. Tai itin svarbus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, kadangi jų dėmesio sutelkimas yra trumpalaikis. Tinkamai parinkus užsiėmimo formą, komunikacijos priemones, galima ugdyti vaikų pažintines ir bendravimo funkcijas.
Įdomu paminėti knygos „Niekas niekur“ (1991) autorę, turinčią autizmo sutrikimą, Doną Viljams (1963–2017), kuri viename interviu pabrėžė, kad neverta laukti iš autistų įrodymų, kad jie kompetentingi ir protingi, bet skatinti juos ką nors fiziškai veikti. „Kai kurie autistai gali mokytis tik veiksmo metu – atlikdami fizinius veiksmus, muzikuodami, piešdami, o ne tik žodžiais ir vizualiai“ (Viljams, 2002).
 
Vieni iš svarbiausių sistemingo fizinio aktyvumo tikslų – išmokyti vaikus kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių, plėtoti vaikų bendravimo gebėjimus, lavinti kognityvines ir psichofizines savybes. Didaktinis mokymo stilius turėtų būti papildytas gausia vaizdine medžiaga, spalvingomis priemonėmis, pasikartojančiais ženklais ir komandiniais veiksmažodžiais. Reikėtų sutelkti dėmesį į motorinių veiksmų kartojimą. Fizinio aktyvumo užsiėmimai turėtų vykti mažiausiai du kartus per savaitę ir trukti apie 40 min.
 
Fizinio ugdymo taikymo galimybės
 
Įdomu paminėti, kad mokslininkai (Henderson, 2016; Hassan, 2013) tyrinėjo vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų pasiekimus fizinio aktyvumo edukaciniuose užsiėmimuose ir nustatė, kad fizinis aktyvumas yra socialinius įgūdžius lavinantis veiksnys, o sisteminga ir struktūruota fizinė veikla skatina psichosocialinę ir psichomotorinę raidą. Dalyvavimas fizinėje veikloje skatina vaikus patirti fizinę laisvę, pasitikėjimą savo jėgomis, bendravimą su bendraamžiais, padeda atrasti judesius, kurie teikia jiems malonumą.
 
Labiausiai tinkančios fizinio ugdymo veiklos:
  • judrūs žaidimai ir estafetės;
  • futbolas ir jo elementai;
  • lavinamoji mankšta;
  • pratimai su kamuoliais;
  • aktyvūs pratimai su papildomomis priemonėmis;
  • imitaciniai pratimai;
  • pratimai, lavinantys judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. 
Atsižvelgiant į vaiko ypatumus būtina parinkti tinkamą užsiėmimo formą: individualią ar grupinę. Keičiantis vaiko pasiekimams, atitinkamai, gali kisti ir formos. Pedagogai, taikantys fizinio aktyvumo veiklas vaikams, turintiems autizmo požymių, turi žinoti, kad ne visiems vaikams šis ugdymo modelis tinka. Taip pat, būtina žinoti apie galimas elgesio ir reakcijų variacijas užsiėmimų metu ir nereikalauti, kad vaikai iš karto įsitrauktų į aktyvią veiklą (Geslak, 2016). Kartais tenka labai ilgai tikrinti įvairius modelius ir veiklas, kol yra surandamas optimaliausias ir labiausiai tinkamas būdas.
 
Reikėtų laikytis šių principų:
  • sistemingumo;
  • individualumo;
  • struktūravimo;
  • perėjimo nuo paprastesnio link sudėtingesnio;
  • ilgalaikiškumo.
Praktiniai patarimai
  • Fizinis aktyvumas turi būti suplanuotas, numatyti tikslai ir uždaviniai, veikla – orientuota į tikslą.
  • Būtina nustatyti, koks veiklos tipas labiau tinka vaikui: individualus ar grupinis.
  • Programa turi būti individualizuota, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko sugebėjimus, o instrukcijos papildytos vizualiniais, žodiniais ir taktiliniais pastiprinimais.
  • Didaktinis mokymo stilius turėtų būti papildytas gausia vaizdine medžiaga, pasikartojančiais ženklais ir komandiniais veiksmažodžiais.
  • Veikla turėtų būti sisteminga ir struktūruota, laikomasi pratimų sudėtingumo principo.
  • Nenaudokite sudėtingų ir ilgų žodinių aiškinimų ir komandų, naujoves įveskite palaipsniui.
  • Nebijokite būti kūrybingi ir ugdyti vaikų savarankiškumą, plėsti akiratį ir aplinkos pažinimą.
  • Bet koks elgesys yra kalba – reikia klausyti, ką vaikai sako savo elgesiu.
  • ASS turintys vaikai dažniausiai nemėgdžioja kitų, tačiau fizinių užsiėmimų metu juos galima išmokyti mėgdžioti, o tai atveria duris mokymuisi apie kitus. 
Užsiėmimo pavyzdys
 
Užsiėmimo tipas
Individualus
Tikslai
Dėmesio sutelkimo ugdymas ir užduoties pabaigimo mokymas; gyvūnų pavadinimų ir jų rodomų judesių bei garsų atkartojimas. Pusiausvyros ir koordinacijos lavinimas.
Priemonės
Spalvoti kūgiai, gyvūnų paveikslai, kilimėliai, pusiausvyros platformos, sensoriniai kilimėliai, suoliukas, kamuoliai ir kt.
Įvadinė dalis
Vaikas supažindinamas su būsima veikla, apžiūrimos priemonės, pedagogas užmezga kontaktą su vaiku (pagal poreikį taikyti įprastą ar alternatyviąją komunikaciją).
Pradinė dalis
Su spalvotais žymekliais pažymėti ribas, kuriose vyks užsiėmimas, tarp žymeklių įdėti gyvūnų paveikslėlių arba figūrėlių (pvz.: šuo, katė, arklys, žirafa, beždžionė). Po kiekvieno gyvūno sudėti kilimėlių, nestabilių paviršių, sensorinių priemonių takelį, per kurį reikės eiti ir imituoti parodytą gyvūną. Kiekvienas gyvūnėlis turi turėti savo buveinę, kurią reikia pastatyti atitinkamose vietose. Pasiruošti darbui padeda vaikas. Galima leisti jam susipažinti su priemonėmis, paliesti.
Pagrindinė dalis
Pagrindinėje dalyje vaikas atlieka demonstruojamus pratimus. Būtina išgauti teisingą atlikimą, vaikui atitrūkus nuo veiklos, vėl jį sugrąžinti. Demonstruojamas gyvūnas ir jo judesiai. Pedagogas demonstruoja – vaikas kartoja. Veiklos metu būtina rodyti įvairius judesius: šliaužimą, ropojimą, įvairius ėjimo variantus. Svarbiausia – vaikas turi atlikti pratimus iki pabaigos.
Po demonstravimo vaikas turi sumesti gyvūnėlių figūras į jų buveines (mėtymo įgūdžiai). Jei nėra figūrėlių, o tik paveikslėliai, galima naudoti kamuoliukus, kuriuos reikia sumesti į atitinkamą vietą.
Baigiamoji dalis
Žaisti žaidimą, kuomet vaikas turi pataikyti kamuolį į judantį taikinį. Tai gali būti pedagogo rankose laikomas lankas ar pan.
Pabaigoje būtina aptarti užsiėmimo eigą, pagirti vaiką už konkrečias pastangas.
Šaltiniai:
Favazza, P.C., Zeisel, S., Ghio, K. (2015). Young Athlete Motor Checklist (YAMC). Special Olympics International, Washington, DC with Center for Social Development and Education, University of Massachusetts Boston.
Geslak, D. S. (2016). Exercise, autism, and new possibilities. Palaestra, 30(2), 32-36.
Hassan, D., Dowling, S., McConkey, R. (2013). Sport, coaching and intellectual disability. Bodnar, Prystupa.
Henderson, H., Noren, S., Williams, D. et al. (2016). The effects of a Physiacal Education program on the motor skill performance of children with autism disorder. Palaestra, Vol. 30., No. 3, 41-52.
Lesinskienė, S. (2000). Vaikystės autizmo diagnostikos ir gydymo principai. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Vaidilaitė, V. „Autistė Dona Viljams: „Bet koks elgesys yra kalba“, prieiga internete http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/autiste-dona-viljams-bet-koks-elgesys-yra-kalba-1641100/ (žiūrėta 2018 06 10).