Emokykla.lt

Kad vokalinis ugdymas vaikų darželyje nebūtų nuobodus

2018-06-25
Susijusios temos: Kūrybingumas Vaiko ugdymas
Kad vokalinis ugdymas vaikų darželyje nebūtų nuobodus
Gražina JONUŠIENĖ, meninio ugdymo pedagogė
Vilniaus lopšelis-darželis „Aušrelė“
Ilgą laiką dirbdama meninio ugdymo pedagoge ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sukaupiau nemaža patirtį. Šiame straipsnyje apžvelgsiu vokalinio ugdymo(si) metodus, atlikimo būdus, naudojant įvairias muzikinės raiškos priemones.
Pasak A. Katinienės (Katinienė, 1992) ikimokykliniame amžiuje galima ir reikia ugdyti vaiko muzikinę kultūrą, kaip vieną iš svarbiausių jo dvasinės kultūros sričių. Tad skatindami juos dainuoti, einame pačiu natūraliausiu, artimiausiu muzikos pažinimo keliu. Kad muzikinė veikla būtų įdomi ir nenuobodi norėčiau paskatinti jaunus muzikos pedagogus kūrybingai pažvelgti į muzikinę veiklą ir siekti naujovių, netikėtumų ir įvairovės.
 
Repertuarą renkasi vaikai
 
Daugelio tyrinėtojų bei pedagogų diskusijų objektu dažnai tampa klausimas: kokios dainelės – mažorinės ar minorinės – turi vyrauti vaikų repertuare? Vieni teigia, kad mažiems vaikams labiau patinka linksmos, nuotaikingos dainelės, kiti gi mano atvirkščiai. Remiantis A. Katinienės (Katinienė, 1992) tyrinėjimais linksmoms, šokio, maršo pobūdžio dainoms pirmenybę teikia net 84 proc. darželio vaikų. Tačiau šiuo požiūriu labai įdomus kroatų mokslininkės Elly Bašič (1975) (Sirutienė, 1997, p. 72) atliktas eksperimentas: „Išklausę mažorinių bei minorinių dainelių vaikai savais žodžiais daug jausmingiau ir jautriau nusakė minorinio tipo daineles“.
 
Repertuaro parinkime lemiamą balsą turi mano ugdytiniai. Tai galima daryti žaidžiant, nes vaikams labai patinka įvairūs netikėtumai, siurprizai. Pavyzdžiui, ateina į svečius kiškutis (meškutis, nykštukas ar kt.) ir jam galvoje skamba įvairios dainelės, bet kiškutis niekaip negali apsispręsti, kuri dainelė jam patinka labiausiai. Tuomet demonstruoju daineles, jas groju ir dainuoju (būtinai su išraiška) ir ta dainelė, kuri sulaukia didžiausio vaikų susidomėjimo, užima dar vieną vietą mūsų repertuare.
 
Dainavimo būdų įvairovė
 
Kad dainavimas vaikams teiktų džiaugsmą, malonumą ir susidomėjimą, siūlau pedagogams kūrybiškai naudoti šiuos Girdzijauskienės (2003, p. 11-19) pasiūlytus dainavimo būdus:
  • dainuoti be garso;
  • dainuoti pamėgdžiojant įvairius gyvūnus, žvėris;
  • dainuoti skirtingomis nuotaikomis;
  • dainuoti pritariant instrumentais arba be (naudojame įvairius ritminius muzikos instrumentus arba kūno perkusiją);
  • dainuoti po vieną ar grupėmis;
  • dainuoti keičiant dermę, metrą, ritmą;
  • dainavimą iliustruoti, inscenizuoti. 
Pasitelkę visas kūrybines galias, fantaziją ir laisvę kartu su vaikais kuriame įvairius melodinius, ritminius pokalbius. Juos interpretuojame naudodami kūno perkusiją ar pritardami įvairiais muzikos instrumentais. R. Jautakytė (2009) (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2015) pataria ugdytojams dainuoti apie tai, ką vaikai veikia, mato, jaučia ar girdi juos supančioje aplinkoje. Mes su vaikais sugalvojame įvairias pokalbių temas: „Ką veikei tu vakar?“, „Kaip tu jautiesi?“, „Atostogos“ ir pan.
 
Mėgstamiausias žaidimas
 
Vaikams labai patinka žaidimas „Pozų skulptūros“. Šis žaidimas skatina vaikų muzikinę vaizduotę, kūrybingumą, ugdo taisyklingą kvėpavimą bei stovėseną. Taip pat jis gali būti žaidžiamas muzikinės veiklos pradžioje vietoj kvėpavimo pratimų, svarbių taisyklingos kvėpavimo technikos lavinimui. Rekomenduoju išbandyti.
 
Žaidimo eiga
Vaikai laisvai išsidėsto po salę. Kiekvienas dainininkas dainuoja savo laisvai pasirinktą natą ir sugalvoja kokią nors patinkančią pozą. Vaikai imituoja gyvūnėlius, žvėrelius, o garso aukštį pasirenka laisvai. Vaikai dainuoja tol, kol plaučiuose baigiasi oras. Tada vėl įkvėpę tęsia kitą natą ir sukuria vis kitokią pozą. Žaidžiame tol, kol vaikams nusibosta. Pabaigoje sustingstame ir sukuriame nuostabią „Skulptūrų kompoziciją“.
 
Būtina atsižvelgti į individualias balso savybes
 
Kad muzikinė veikla vaikams būtų įdomi ir patraukli, patartina atkreipti dėmesį į daugelį aspektų: balso diapazoną, artikuliaciją, dikciją, fiziologinę vaiko kūno sandarą. Lietuvoje yra atlikta daug tyrimų (Katinienė, 1992; Budrienė, 1999; Linkevičius, 1990) (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2015), kurie parodė, kad vaikų balso diapazonai yra labai siauri ir skirtingi, todėl pradiniame ugdymo etape, siekiant tikslios intonacijos, dainelės turėtų būti nedidelės apimties, nesudėtingos savo turiniu. Pedagogų noras pataisyti vaikų intonavimą reikalavimais „dainuok aukščiau, dainuok žemiau“ neduoda jokių rezultatų. Vaikai patys turi išgirsti savo viduje melodijos slinktį ir tik tada ją teisingai atkartos.
 
Pastebėjau, kad daugelis vaikų, ypač mažesni, geriau intonuoja žemesniame registre, todėl parinkdama daineles atsižvelgiu į kiekvieno vaiko balso individualias savybes ir nespraudžiu jų į standartinius rėmus. Pasak M. Teplovo (1961) (Sirutienė, 1997) vyresni vaikai geriau intonuoja todėl, kad su amžiumi gerėja garso aukščio suvokimas, tad kuo daugiau vaikai dainuoja, tuo jautriau jaučia tuos skirtumus, geriau ima suvokti tembrinę garsų spalvą ir tiksliau intonuoja. O absoliuti klausa gali pasireikšti jau antraisiais vaiko gyvenimo metais – tai garso aukščio ir tam garsui būdingo tembro suvokimo rezultatas.  
                                                 
Ypatinga vieta – lietuvių liaudies folklorui
 
Ypatingą vietą mūsų vokaliniame repertuare užima lietuvių liaudies folkloras, nes būtent liaudies dainos, lopšinės, rateliai, žaidimai ar skaičiuotės sukuria tam tikrą derminę visumą, kurią vaikai suvokia kaip savą, gimtą ir ją lengvai įsisavina. Pastebėjau, kad vaikams labai patinka lopšines, jie mielai jas dainuoja ir savaip interpretuoja: niūniuoja, šnabžda, pritaria įvairiais kūno judesiais, muzikiniais instrumentais ar specialiais garso efektais.
 
Nepamirškime lavinti kvėpavimą
 
Didelę reikšmę muzikinėje veikloje skiriu vokalinio kvėpavimo lavinimui, kuris yra labai svarbus besiformuojančiai vaiko fiziologijai. Taisyklingai kvėpuojant žmogaus organizmas geriau aprūpinamas deguonimi ir taip pagerina kai kurių organų gyvybines funkcijas. Todėl siekiant išgauti gražesnę vokalinę partiją, pirmiausiai su vaikais išmokstame taisyklingai stovėti ir teisingai kvėpuoti. Tam padeda įvairūs kvėpavimo pratimai ir žaidimai: „Pienės pūkelis“, „Plunksnelės kelionė“, „Karšta arbata“, „Skanus pyragėlis“ ir t. t. Įsidainavimui kuriame ir improvizuojame įvairias muzikines istorijas apie gyvūnėlius, žvėrelius. Jų garsus vaikai mielai pamėgdžioja ir atkartoja.
 
Vaizdinių priemonių įvairovė
 
Svarbu, kad muzikos pedagogas kūrybingai pažvelgtų į savo darbą ir sugebėtų sužadinti vaikų kūrybinę, muzikinę vaizduotę, tada ir pats ugdymo procesas bus lengvesnis, įdomesnis ir kokybiškesnis. Todėl muzikinėje veikloje naudoju įvairias vaizdines priemones: ritminius, melodinius instrumentus, skareles, skraistės, kaspinus, vaikų piešinius, korteles su dainos siužeto iliustracijomis, natų vertėmis ar kitą informaciją. Galima pasinaudoti ir elektroninėmis priemonėmis: vaizdine medžiaga projektoriuje ar kompiuterio ekrane. Taip vaikai geriau įsidėmi ir greičiau išmoksta naujai pateiktą ar prisimena ir kitomis spalvomis atlieka anksčiau išmoktą medžiagą.
 
Apibendrindama galiu teigti, kad dainavimas daro didelę įtaką augančiai vaiko asmenybei – teigiamai veikia emocinę, psichinę ir fiziologinę vaiko sveikatą. A. D. Žiedelienė (2006) (Jucevičiūtė-Bartkevičienė, 2015) pažymi: „Dainavimas – tai viena iš vaikų muzikinio ugdymo formų, ne tik žadinanti teigiamas emocijas, bet ir daranti didelę įtaką bendram vaiko ugdymui(si), padedanti suprasti įvairius gamtos, ir visuomenės reiškinius. Mokant dainavimo formuojami elgesio kultūros, taisyklingos laikysenos įgūdžiai, ugdomas darbštumas, tvarkingumas, meilės artimiems žmonėms ir gamtai jausmai, kitos taurios savybės“.
 
Šaltiniai:
  1. Girdzijauskienė, R. (2003). Vaikas, muzika, kūryba. Vilnius. Gimtasis žodis.
  2. Jucevičiūtė-Bartkevičienė, V. (2015). Vaikų vokalinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje.
  3. Katinienė, A. (1992). Muzikinės kultūros pradmenų ugdymas darželyje.
  4. Sirutienė, L. (1997). Dainu dainu dainuškėlį. Vilnius: Muzikos švietimo centras.