Emokykla.lt

Judriosios pertraukėlės priešmokyklinukų veiklose

2019-01-31
Susijusios temos: Priešmokyklinis ugdymas
Vilė ČERNIUVIENĖ
Molėtų „Saulutės“ vaikų lopšelis-darželis
Kad ir kiek kalbama apie vaikų judėjimo stygių, jokiose išleistose pratybose nenumatyta judri veikla užsiėmimų metu. Todėl tai turi numatyti pati pedagogė, nes judėjimo poreikis ir stygius yra akivaizdūs. Du kūno kultūros užsiėmimai per savaitę ir kasdieniniai pasibuvimai lauke to poreikio akivaizdžiai nepatenkina.
Priešmokykliniai metai – svarbus ir atsakingas laikotarpis vaiko gyvenime. Šiuo laikotarpiu vaikai mokosi susikaupti prie konkrečios užduoties ir kuo savarankiškiau ją atlikti, pratinami ilgiau išlaikyti dėmesį, įsiminti vis daugiau informacijos.
 
Kad ir kiek kalbama apie vaikų judėjimo stygių, jokiose išleistose pratybose nenumatyta judri veikla užsiėmimų metu. Todėl tai turi numatyti pati pedagogė, nes judėjimo poreikis ir stygius yra akivaizdūs. Du kūno kultūros užsiėmimai per savaitę ir kasdieniniai pasibuvimai lauke to poreikio akivaizdžiai nepatenkina.
 
Judrios veiklos stygius sąlygoja nepakankama vaikų fizinį išsivystymą, vaikai netgi nustoja domėtis judriaisiais žaidimais. Įpratę būti erdvėse, kuriose nėra sportinių įrengimų vaikai jų nebepasigenda, judėjimą pakeičia jiems paprastesne veikla – sėdėjimu prie televizoriaus, kompiuterio ir telefono ekrano. Nustoja lavėti pagrindiniai vaikų fiziniai gebėjimai – vikrumas, jėga, lankstumas, greita reakcija. Be jokios abejonės, fizinis aktyvumas, buvimas lauke, smagūs žaidimai – tai ne tik fizinės ir stabilios psichinės sveikatos garantas, bei ir išlaisvina vaikus nuo daugelio negalavimų ir sutrikimų.
 
Taigi, sportuoti, linksmai žaisti ir kuo daugiau būti lauke, kai tai leidžia oro sąlygos, yra prigimtinė vaiko teisė, o tėvelių pareiga – išauginti sveiką, fiziškai ir emociškai stiprų vaiką, pasiruošusį keliauti į mokyklą.
 
Aš judrioms veikloms naudoju pačias paprasčiausias priemones: virves, kartoną, lankus, grupėje esančius daiktus. Tai neužima daug laiko, bet vaikams suteikia daug džiaugsmo. Pateiksiu tokių veiklų pavyzdžius.
 
1. Kėdės sustatomos į dvi eiles viena priešais kitą. Virvutėmis surišamos viena prieš kitą esančios kėdės. Tai atlieka vaikai, pasiskirstė poromis. Gaunasi takelis, kurį vaikai turi praeiti neužkliūdami. Gali eidami ir keldami kojas sakyti, tuo pačiu pasimokyti skaičiuoti iki dešimties:
 
Keliam koją, keliam kitą
Koks takelis čia painus.
Keldami aukštai kojytes
Takeliu keliaujam mes.
Vienas, du, trys, keturi
Pereit visą jį turi.
Ir penki, šeši, septyni
Esame vis dar kely.
Aštuoni, devyni, dešimt
Tako galą mes jau rasim.
 
2. Stalus sustumdome į vieną eilę. Išsirikiavę vorele, vaikai turi šliaužti tarp stalo kojų ir kuo greičiau įveikti trasą.
 
Galima sakyti:
Greitai aš labai šliaužiu
Kelią rasti aš turiu.
Visas kojas suskaičiuoju
Ir kelintas atsistoju. (įveikęs trasą, pasako kelintas ir atsistoja į eilę)
 
3. Sustatome kėdes zigzago forma. Vaikams turi atsisėsti ant kiekvienos kėdės ir atlikti tai kuo greičiau. Kol vieni vaikai atlieka užduotį, likusieji gali įvardinti puses: kairė, dešinė.
 
Kairė, dešinė, minkšta ši kėdė
Aukšta ir žema, prisėsti reik čia.
 
 
 
4. Apverčiame kėdes aukštyn kojomis, sustatome į vieną eilę. Vaikai, laikydamiesi už kėdžių kojų, lipa nuo kėdės ant kėdės. Tai pakankamai atsakinga užduotis, nes ją reikia atlikti atsargiai. Vaikai turi suprasti, kad reikia tvirtai laikytis už kėdės kojų, perlipti plačiu žingsniu.
 
Keliam koją mes aukštyn
O po to nuleidžiam.
Rankom laikomės tvirtai
Atsargiai mes žengiam.
Viens aukštyn ir du žemyn
Drąsiai einame pirmyn.
 
5. Ant grindų priklijuojame skirtingų spalvų lipnias juosteles: tiesia linija, vingiuota, su tarpais (pedagogo fantazijos ir išmonės reikalas).
 
Čia tiesiai, zigzagais
Vingiuotai einu.
Čia tarpai kelely (tiesi linija su paliktais tarpais)
Praeit juos turiu.
Į kairę čia suka
O čia dešinėn
Painus koks keliukas
Praeisiu vis vien.
 
6. Ant kartono didelio lapo priklijuojame geometrinių figūrų. Vaikai eina prie figūrų ir jas pavadina.
 
7. Internete aptikta idėja – suklijuojame įvairiu atstumu pėdutes ir delniukus. Vaikai turi pereiti šiais takeliais pagal tam tikrus reikalavimus – nepraleisdami nei vienos pėdutės ar delniuko, keturiomis:
 
Čia kairė (deda kairę ranką ant kairio delniuko)
Čia dešinė (deda dešinę ranką ant dešinio delniuko)
Va, kojytę reik uždėt (deda ir įvardina kairė ar dešinė).
Ir kojytė vėl kita
Ją vadiname kaire (dešine).
 
Taip vaikai keliauja takeliu. Gali eiti tik pėdomis, gali pridėti delniukus ir keliauti keturpėsčia.
 
8. Lankus suklijuojame lipnia juosta ir sustatome į tunelį. Užduotis – pralįsti nekliudant lanko.
 
Pralįsdami sako:
Ilgas tunelis, gilus
Suskaičiuosim mes lankus.
Viens, du, trys ir keturi
Saugiai tu pralįst turi. (ant kas antro lanko galima suklijuoti skaičius ir pažaidus pabandyti suskaičiuoti, kiek jų iš viso yra)
 
9. Iš kartono lapų padarome meškos pėdas. Jas išdėliojame ant grindų įvairiu atstumu, įvairiomis kryptimis.
 
Pėdina mišku meška (eina pėdomis)
Su statine sklidina (vaizduoja, kaip neša apsikabinę statinę).
Žengti reikia atsargiai
Nes pilna jinai tikrai (žengia dideliais, tai mažais žingsniais).
Ogi miškas tai klaidus
Kur tas takas į namus?
Kur kairė kur dešinė, turim mes dabar atspėt.
Vienas, du ir trys čia bus, eiti mums kuriuo taku?
 
Vaikai rodo į du takus (kairę ir dešinę) ir skaičiuoja. Vaikai pasuka pasirinktu keliu, įvardina kryptį (kairė arba dešinė) ir toliau keliauja meškino pėdomis. Ant jų gali būti skaičiai, raidės, įvairios figūros ar kokios kitos užduotys.
 
10. Šį žaidimą labiau tinka žaisti salėje ar lauke. Nubrėžiama tiesi linija, centre stovi „senis besmegenis“. Judėti jis gali tik į šalis, tai yra į vieną linijos pusę arba į kitą. Vaikai lėkdami nuo vieno salės galo į kitą turi prabėgti, stengdamiesi išvengti „senio besmegenio“ prisilietimo. Paliestasis sėdasi arba „sušąla“. Žaisti galima ir lauke.