Emokykla.lt

IKT taikymas ugdant vaikus, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų

2014-11-25
Susijusios temos: Švietimo pagalba Vaiko kalba
IKT taikymas ugdant vaikus, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų
Indrė Ryliškė, logopedė
Jurbarko vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“
Mokant vaikus  taisyklingai tarti garsus prireikia ne vienos dešimties paveikslėlių ir užduotėlių. Pastebėjau, kad vaikams atsibosta sėdėti vienoje vietoje ir atlikti užduotis su popierinėmis priemonėmis. Ėmiau galvoti, kuo būtų galima paįvairinti logopedines pratybas.
„Kompiuterinės technologijos vis labiau skverbiasi į švietimą, daro įtaką įvairių dalykų mokymui ir mokymuisi, visam ugdymo procesui“ (N. Burneikaitė, R. Jarienė, L. Jašinauskas, dr. E. Motiejūnienė, I. Neseckienė, S. Vingelienė, 2005). Kompiuterių ir kompiuterinės technikos daugėja ne tik mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Popierines mokymo priemones keičia elektroninės, o paprastas lentas – šviesos stalai, interaktyviosios lentos“ (I. Pudžiuvėlienė, 2013). Šiuolaikiniai vaikai auga inovatyvioje aplinkoje, jie noriai išbando naujas technologijas ir lengvai išmoksta jomis naudotis.
 
„Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijoje“ (švietimo ir mokslo ministro 2007-12-20 įsakymas Nr. ISAK-2530) pabrėžiamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas IKT srityje: technologinio raštingumo, siejamo su edukacine kompetencija, ugdymas, modernių mokymo ir mokymosi metodų bei elektroninių priemonių naudojimo įgūdžių ugdymas.
 
Mokant vaikus  taisyklingai tarti garsus prireikia ne vienos dešimties paveikslėlių ir užduotėlių. Išmokti tarti garsą reikia ne tik paskirai, bet ir įtvirtinti skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose, rišliojoje kalboje. Darbo kabinete turiu nemažai įvairių knygelių, garsų kortelių, loto žaidimų garsų tarimui įtvirtinti, tačiau ilgainiui tokios mokymo priemonės susidėvi. Kai kurias priemones gaminu pati – karpau paveiksliukus, juos klijuoju, spalvinu, apklijuoju lipnia juostele, kad būtų patvaresnės, ilgiau galimos naudoti.  Pastebėjau, kad vaikams atsibosta sėdėti vienoje vietoje ir atlikti užduotis su popierinėmis priemonėmis. Ėmiau galvoti, kuo būtų galima paįvairinti logopedines pratybas. Ieškodama informacijos apie logopedines priemones, radau kolegių sukurtų priemonių su PowerPoint programa. Per pratybas jas panaudojau ir vaikams tai patiko. Vaikai, atlikdami užduotis kompiuteriu, mano, kad jie tik žaidžia, o iš tikrųjų mokosi to net nesuprasdami. Ikimokyklinėje įstaigoje pagrindinis ugdymo(si) metodas yra grįstas žaidimu. Pradėjau pati kurti priemones su PowerPoint programa ir jas naudoti pratybų metu, tačiau ir popierinių neatsisakiau.
Kita IKT priemonė, kurią pagal galimybes naudoju savo darbe – interaktyvioji lenta. Daugiau nei prieš dvejus metus mūsų įstaiga įsigijo interaktyviąją lentą. Ši IKT priemonė tiesiog pakerėjo. Teko dalyvauti seminare „Interaktyviosios lentos „Smart“ privalumai ir nauda ikimokyklinio ugdymo įstaigose“. Taip pat dalyvavau mokymuose „Interaktyviųjų lentų naudojimas kasdieniame mokytojo darbe: lenta kaip įrankis ir kaip metodas“. Nors darbo kabinte ir neturiu interaktyviosios lentos, tačiau ji yra įstaigos metodiniame centre. Turėdama laisvo laiko ir nenorėdama užmiršti įgytų per mokymus įgūdžių kuriu skaitmenines priemones, skirtas darbui su interaktyviąja lenta. Praėjusiais mokslo metais antrąjį pusmetį vienąkart per savaitę dirbdama su vaikais turėjau galimybę pratybų metu naudoti interaktyviąją lentą. Pastebėjau, kad vaikai labai domisi šia veikla,  kartu ilgesnį laiką išlaiko dėmesį.
 
Dirbdama su interaktyviąja lenta atradau šias jos naudojimo galimybes:
  • užduotis vaikai gali atlikti pirštais (spalvinti, apvedžioti, rašyti), nebūtinas rašiklis;
  • paveikslėlius galima sudėlioti iš dalių, sumažinti, padidinti, atversti, „nunešti“ į tam tikrą lentos vietą;
  • ieškoti pasislėpusių raidžių ar paveikslėlių;
  • atrinkti paveiksliukus pagal pirmą garsą;
  • programos „ruošiniai“ suteikia galimybę kurti priemones daiktų grupavimui;
  • atlikus užduotį galima pasitikrinti atsakymus;
  • galima ieškoti daiktų porų;
  • ridenti kauliukus ir pavadinti pavaizduotus daiktus;
  • pedagogo padedami vaikai gali kurti pasakojimus, juos filmuoti, įgarsinti.
„Sukurtos interaktyvios priemonės yra ilgalaikės (nenusidėvi, nesuplyšta, yra spalvotos) ir įdomios (ugdytiniams labai patinka tokios interaktyvios užduotys, kuriose yra veiksmas, judesys, kur galima apversti paveikslėlį, paridenti kauliuką, susprogdinti balioną (už kurio slepiasi užduotis)“ (I. Pudžiuvėlienė, 2013).
 
Man pačiai taip pat įdomu naudojant IKT  ugdyti vaikus, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Manau, kad saikingas ir tikslingas IKT taikymas ugdymo procese jį daro įdomesnį, patrauklesnį ir įvairesnį.