Emokykla.lt

Dvikalbiams vaikams – projektas keturiomis kalbomis

2019-03-25
Susijusios temos: Vaiko kalba
Dvikalbiams vaikams – projektas keturiomis kalbomis
Inga KABAKAITĖ
Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“
Dabartinėje visuomenėje didėja kalbų ir kultūrų įvairovė, todėl darosi svarbu, kad visos kalbos ir kultūros būtų pripažįstamos kaip lygiavertės. Ugdymo įstaigos gali tikslingai prisidėti prie daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo puoselėjimo visuomenėje, nes jos rūpinasi pačiais jauniausiais visuomenės nariais – vaikais („Daugiakultūriniai darželiai. Gerosios praktikos vadovas“, 2016 m).
Mano ugdomąją grupę lanko 22 ugdytiniai, iš kurių 3 yra dvikalbiai. Pastarieji mieliau ir dažniau kalba savo tėvų gimtąja kalba (ukrainiečių, baltarusių, rusų), o valstybine lietuvių – mažai ir prastai. Ryto rato, pokalbių / diskusijų, vaidinimų metu šie vaikai mažai įsitraukia, nepalaiko pokalbio, kai kurie jų jaučiasi drovūs, nenori būti kalbinami lietuvių kalba.
 
Įvertinusi grupės kontekstą daugiakultūriškumo aspektu, išsikėliau tikslą padėti dvikalbiams vaikams aktyviau įsitraukti į grupėje organizuojamas ugdomąsias veiklas. Tad gimė mintis organizuoti ugdomąją veiklą „Pasakėlę skaitau – kitą kalbą žinau“, kurios metu siekiau parodyti išskirtinį dėmesį dvikalbių vaikų gimtosioms kalboms, stengiausi suteikti šiems vaikams galimybę pasijausti svarbiems, ypatingiems, padėti atsiskleisti ir labiau įsitraukti į grupėje organizuojamas veiklas. Taip pat projekto metu siekiau supažindinti vaikus su lietuvių, baltarusių, rusų ir ukrainiečių kalbomis per pasakas, skatinau tėvus įsitraukti į ugdomąją veiklą, siekiau padėti vaikams ir jų tėvams suvokti savo ir kitų kultūrų ypatumus, gerbti įvairiomis kalbomis kalbančius žmones.
 
Trumpalaikis ugdomasis projektas „Pasakėlę skaitau – kitą kalbą žinau“ truko penkias dienas: pirmadienį buvo minima lietuviška diena, antradienį – baltarusiška, trečiadienį – ukrainietiška, o penktadienį surengiau šalių draugystės dieną. Dalyviai buvo Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ grupės „Kiškučiai“ ugdytiniai (4–5m.), jų tėveliai ir pedagogai. Projekto metu buvo naudojami šie ugdymo metodai: meninė raiška (buvo taikyti literatūros, dramos, šokio, dainavimo metodai); išvykos / bendruomenių lankymai (ugdytinius aplankė ir prie ugdomosios veiklos prisijungė mamos, atstovaujančios skirtingas šalis); interviu(vaikai mamoms teikė klausimus, o jos suteikė vaikams informaciją apie tam tikrą šalį). Buvo reikalingos šios priemonės: literatūra skirtingomis kalbų; kaukės, karūnos vaidinimams; priemonės meniniams darbeliams; priemonės, reprezentuojančios šalį: tautinis kostiumas, žemėlapis, nacionalinių raštų tekstilė, vėliavėlės.
 
Pirmąją, lietuviškąją projekto dieną, ugdytinius ryto rato metu supažindinau su Lietuvos simboliais vėliava ir herbu, jų spalvomis, taip pat lietuviškais tautiniais rūbais, atkreipiau vaikų dėmesį į vyraujančias spalvas, raštus. Vėliau vaikai klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Vištytė ir gaidelis“, kurią po to patys inscenizavo naudodami popierines lėlių teatro lėles. Lietuviškos dienos metu vaikai gamino tautinių spalvų karūnas, jomis puošėsi, matavosi tautinius rūbus, apsirengę jais šoko lietuvių liaudies ratelius ir muzikinius žaidimus.
 
Baltarusiškos dienos metu ugdytinius supažindinau su Baltarusijos vėliava, tautiniu kostiumu, ieškojome skirtumų ir panašumų su Lietuvos tautiniu kostiumu bei vėliava. Tą dieną vaikus aplankė vienos ugdytinės mama ir papasakojo vaikams, kaip jų šeima yra susijusi su Baltarusija. Vaikai apžiūrėjo didelį Baltarusijos žemėlapį ir netgi liniuote išmatavo atstumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių (buvo nuspręsta, kad labai toli). Ugdytinės mama vaikams skaitė pasaką „Du godūs meškiukai“ baltarusių kalba. Vaikai susidomėję klausėsi svetimos kalbos, jos skambesio, bandė įsivaizduoti apie ką galėtų būti skaitoma. Vėliau vaikai pasaką „Du godūs meškiukai“ inscenizavo. Atsisveikindama viešnia vaikams padovanojo po mažą Baltarusijos vėliavėlę.
 
Trečiąją, ukrainietišką dieną, vaikai susipažino jau su Ukrainos vėliava, jos spalvomis, buvo aptarė šios šalies tautinį kostiumą, vėliau iš popieriaus gamino Ukrainos vėliavą. Mus aplankiusi kitos ugdytinės mamos vaikus supažindino su tautiniais ukrainietiškais raštais, parodė jiems atsivežtinius rankšluosčius, staltiesę, keramikos dirbinius. Šįkart vaikai išklausė ukrainiečių liaudies pasaką „Pirštinė“ ukrainietiška kalba, kurią paskui inscenizavo.
 
Ketvirtoji diena – rusiška diena. Tą dieną vaikai susipažino su Rusijos vėliavos spalvomis, tautiniu kostiumu, o ugdytinio mama perskaitė rusų liaudies pasaką „Pagrandukas“. Taip pat mama vaikams atnešė šios pasakos herojų lėlių teatro figūras, su kuriais vaikai žaidė ir inscenizavo pasaką.
 
Penktąją dieną surengėme šalių draugystės dieną, kurios metu vaikai prisiminė visas šalis, jų kalbas, vėliavas ir jų spalvas, tautinių kostiumų savitumus, girdėtas pasakas, dar kartą jas inscenizavo. Tą dieną su vaikais atlikome kūrybinį darbelį „Oro balionu“.
 
Kas pasiekta? Trumpalaikio ugdomojo projekto metu dvikalbiai grupės ugdytiniai aktyviai ir drąsiai įsitraukė į grupėje organizuojamas ugdomąsias veiklas. Ugdytiniai susipažino su savo ir kitų kultūrų ypatumais, su lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų kalbomis, bei šalimis, pritaikant jų amžiui tinkamus ir suprantamus metodus: literatūros skaitymą, vaidybą ir meninę veiklą. Ugdytinių tėveliai ir artimieji buvo tiesiogiai įtraukti į ugdomąją veiklą. Buvo ugdomos vaikų atvirumo, pagarbos vertybėms ir skirtingoms kultūroms kompetencijos, taip pat empatija, tolerancija įvairiomis kalbomis kalbantiems žmonėms.