Emokykla.lt

Auklėtojos patarimai, kaip skatinti ikimokyklinuko kalbą

2018-06-11
Susijusios temos: Šeima Vaiko kalba
Auklėtojos patarimai, kaip skatinti ikimokyklinuko kalbą
Vilė ČERNIUVIENĖ, auklėtoja
Molėtų „Saulutės“ vaikų lopšelis-darželis
 Nuspalvinęs piešinį Kasparas jį atneša auklėtojai:
– Pasakyk, kokiomis spalvomis nuspalvinai kiškį, Kasparai.
Berniukas vardina angliškai:
– Bleun, blaun, bliu, pupul, pupul. (Brown, brown, blue, purple, purple)
Auklėtoja patikslina jau lietuviškai:
– Ruda, ruda, mėlyna, violetinė, violetinė.
– Ruda, – nuoširdžiai nustemba berniukas, jau nebe pirmą kartą.
Vis dažniau mūsų mažuosius spalvų, skaičių, įvairių veiksmų moko išmanieji įrenginiai. Jei užsienio kalba kalbantis veikėjas kompiuteryje ar planšetėje tampa dažnesniu pašnekovu nei kalbantis gimtąja kalba, vaikas nejučia pradeda kalbėti rusų ar anglų kalba. Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažno trimečio kalba kaip dvejų metų vaiko, be to jau pasitaiko ir angliškų intarpų. Tas pats Kasparas pasakodamas (labai neaiškiai – apie mamą, brolį, sesę) vietoj jungtuko ir naudoja anglišką and. Ir tai tikrai ne vienintelis atvejis su kuriuo tenka susidurti.
 
Jei pirmais–trečiais vaiko augimo metais pagrindinis vaiko draugas būna kompiuteris, planšetė ar telefonas, turbūt labiausiai nukenčia vaiko kalbos raida. Antrieji vaiko augimo metai yra ypač svarbūs kalbos vystymuisi, ir jeigu tuo metu vaikas neturi nuolatinio pašnekovo – tėčio, mamos, brolio, sesės ar kokio kito draugo – negausėja jo žodynas, nelavėja šnekamoji kalba, nekuriamas dialogas tarp vaiko ir suaugusiojo, tarp vaiko ir vaiko.
 
Ne tik išmanieji prietaisai, bet ir tėvelių užimtumas, laiko stoka lemia, kodėl mūsų mažųjų kalba prastėja. Kompiuteris, planšetė, išmanusis telefonas – labai „parankūs“ prietaisai, jie patys kalba ir nereikalauja atsakymo, t. y. „nesuka“ vaikams galvos, tad šiems nereikia galvoti, stengtis atsakyti. Išmaniosios technologijos atima vaikų laiką iš tėvelių, kurie vis mažiau klausia, pasakoja ar atsakinėja į vaikų klausimus, o jei namuose dar kalba keli išmanieji prietaisai...
 
Skatinti vaiko kalbą yra daug būdų: klausantis pasakų vystosi, turtėja vaiko kalba, jis išgirsta naujus žodžius, ugdomas kūrybiškumas, fantazija; klausydamasis lopšinių vaikas išgirsta aiškiai tariamus žodžius, nes lopšinės paprastai dainuojamos lėtai; mokantis trumpų eilėraštukų lavėja vaiko kalbos padargai, mokomasi aiškiai tarti žodžius. Deja, skubos laikmetis daugeliui tėvelių atima galimybę daugiau laiko skirti vaikams, skaityti vakarais pasakas (vaikų paklausus, kuriam mamytė ar tėvelis skaito pasakas, rankeles pakelia mažuma), dainuoti lopšines. O iš tikrųjų turbūt ne tiek svarbu, kiek laiko bendraujama su vaiku, svarbu KAIP ir APIE KĄ.
 
Darželio auklėtojos tikslas yra prakalbinti mažąjį, mokyti reikšti mintis, emocijas, išklausyti, pamažu atsakyti į klausimus ilgesniais sakiniais, pasakoti, mokyti eilėraštukus, skatinti fantazuoti, įsivaizduoti ir t.t. Trimetis vaikas turėtų kalbėti trumpais sakiniais, tačiau dažnai situacija kur kas prastesnė...
 
Su vaikais žaisti pradedu nuo labai elementarių dalykų – kūnas, aplinka, draugai, kasdieniai dalykai. Šis eilėraštukas gali būti taikomas vaikams nuo pusantrų metų (kai vaikas dar tik rodo) iki priešmokyklinio amžiaus.
 
Akys man kur pasakykit (rodo)
Ką jos daro? (mato, žiūri, šypsos, verkia, merkias ir t.t.)
O burnytė kur yra? (rodo)
Ką ji dar ten turi? (liežuvį, dantukus)
Kiek ausyčių turim mes? (rodo pirštukais, sako, skaičiuoja)
Ką jos daro? (girdi, klauso)
O nosytė kur yra? (rodo)
Daro ką? (kvėpuoja, uosto)
Kokia mūsų gi galva? (apvali, ovali)
Daro ką? (galvoja, mąsto, liūdi, džiaugiasi, rašo knygas, mokslinius darbus - nes ten yra smegenys)
O rankytės kam jos čia? (piešti, spalvinti, apkabinti, žaisti, paimti, kirpti ir t.t.)
Be rankyčių turim ką? (kojytes)
Kam gi jos? (lakstyti, bėgioti, pasivyti, šokinėti, visur eiti ir t.t.)
O širdelė kur yra? (rodo)
Ką ji daro? (plaka, myli, jaučia )
 
Vaikai prigalvoja įvairiausių atsakymų variantų: širdelė tuksi, rankelės blynus kepa, ledus laiko, šuniuką glosto ir t.t. Kojytės taip pat atlieka daug įvairių veiksmų, apie kuriuos kartais net nepagalvotume, bet vaikai išradingi.
 
Kitą užduotį rekomenduoju priešmokyklinukams. Nesvarbu, kad atsakymai nesirimuos ar keisis visas eilėraštuko kontekstas, svarbu, kad vaikai pabūtų kūrėjais, sukurtų savo pasakojimą apie vilką, kiškį ir lapę. Paskutinis žodis nutylimas, vaikai sakinio pabaigą pasiūlo ar parašo patys.
 
Ėjo vilkas per (ką?) (dirvoną)
Ką jis pametė? (žiponą)
Ką sutiko? (kiškį piškį)
Ką pasakė? (bėk, negrįžki)
O kodėl jis taip pasakė?
Nes atbėga (kas?) (lapė snapė)
O kodėl jis pats negaudė?
Ar gi vilkui tai kas draudė?
Ar jis buvo vegetaras? (ar būna tokių vilkų?)
O gal pasitaikė geras?
O gal buvo jis laimingas?
Tada nieko juk nestinga. (ar gali būti alkani ir laimingi?)
Pasakykit man, vaikai,
Gali būt tokie vilkai?
Dabar kitokie laikai,
Gal pasikeitė vilkai?
 
Galima diskutuoti, kad net pats blogiausias veikėjas gali daryti gerus darbus, būti draugiškas ir užjaučiantis.
 
Arba pasiūlykime pagalvoti ir atspėti:
Šlepsi, brenda per balas
Įdomu, taip daro, kas? (vaikai)
Krinta, byra iš dangaus, (lietutis)
Kas gi viską čia pagaus? (žemė)
Plaukia ramūs dangumi,
Kas? Sakyki, jei gali? (debesys)
Šildo, šviečia ten aukštai
Pažiūrėki, ar matai? (saulė)
Žydi mėlynai miške (žibutės)
Puokštę gražią skinam kam? (mamai, sesei, močiutei, sau ir t.t.)
Pučia, glosto mums veidelį,
Išdžiovina ir takelį (vėjelis).
 
Atsakymų būna labai įvairių ir neįprastų, svarbu, kad vaikas galvoja, atsako, kalba. Pamažu atsiranda vis daugiau atsakymų variantų, daugėja žodžių, imama pasakoti.
 
Susiję: