Visi pasaulio žmonės puošiasi ir dėvi drabužius, kad apsisaugotų nuo šalčio ar kaitrių saulės spindulių. Bėgant laikui, spintose susikaupia drabužių, kurių mes jau nenorime dėvėti. Ką su jais daryti, kur juos dėti – atiduoti, išmesti, o gal neišmesti ir saugoti toliau? Tokie ir panašūs klausimai nuolat kirbėjo mūsų ugdytinių galvose. Taip gimė „Varpelių“ priešmokyklinės grupės projektas „Mūsų drabužėliai“. Projektą sudarė dvi dalys: „Kas mus rengia“ ir „Kaip mus džiugina seni rūbeliai“. Pirmoji projekto dalis buvo vykdoma ryte, o antroji – integruojama į popietinę ugdytinių veiklą. Į projektą norėjome įtraukti ir grupės auklėtinių tėvelius, todėl jų paprašėme, kad parinktų ir atneštų į darželį išaugtų ir nenešiojamų vaikų drabužėlių, siūlų likučių, sagų ir kitų projektui reikalingų priemonių.  Skaityti plačiau

Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ penkiamečiai iš „Bitučių“ grupės, kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis Kristina Kalinauskiene, Rasa Sruogiene ir socialine pedagoge Laura Bajoriūne, matematikos mokėsi dalyvaudami tarptautiniame „eTwinning“ projekte „Matematikos pasaulyje“. Projekto tikslas – tobulinti ikimokyklinukų matematinius gebėjimus, sudaro jį 3 dalys, skirtos skaičiavimui, matavimui ir geometrinių formų pažinimui. Įdomu tai, kad projekto veiklos perkeltos į lauko erdves. Tokia mokymosi forma ugdytiniams labai patraukli, nes vaikams patinka būti ir žaisti lauke. Pedagogui toks būdas taip pat labai patogus, nereikalaujantis ypatingo pasiruošimo, nes visas ugdymui skirtas priemones galima rasti tiesiog gamtoje – tai akmenukai, kaštonai, kankorėžiai, gėlės, smėlis ir kt.
 
  Skaityti plačiau

Vienas naujesnių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodų – XX a. antroje pusėje Italijoje gimusio Reggio Emilia ugdymo metodas, jo pradininku laikomas italų pedagogas Loris Malaguzzi (1920–1994). Galima teigti, kad labiausiai paplitusi ir plačiausiai naudojama iš Reggio Emilia ugdymo metodo atėjusi unikali ugdymo priemonė – šviesos stalas. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose naudojami įvairūs savo dydžiu, forma, skleidžiama šviesa, šviesos stalai ir įvairios jų alternatyvos – šviečiantys LED kubai, LED šviečiančios panelės ir kt. Tačiau žaidimams, kaip alternatyvą šviesos stalui, galima panaudoti namų sąlygomis pasigamintą šviesos dėžutę, su ja galima žaisti tiek namuose, tiek panaudoti žaidžiant su vaikais grupėje.  Skaityti plačiau

Ar galime save vadinti tikru lietuviu, jei nesame prisilietę prie tautos kultūros, jei savo vaikams nesuteikėme galimybės pajausti lietuvių tautosakos grožio, lopšinių skambesio ar tautodailės prisilietimo? Didžiuojiesi, jei namuose randi mamos ar močiutės dovanotą lininę staltiesę, puodynę ar šiaip kokį, senove dvelkiantį ir širdžiai brangų daiktą. Ir kas gi, jei ne mes supažindinsime savo vaikus su etnine kultūra. Nors ir trumpa akimirka prisiminimais sugrįždami atgal, kur kažką matėme, lietėme, jautėme ir visa tai perteiksime savo mažosioms atžaloms.  Skaityti plačiau

Nuotolinis ugdymas mums, Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ logopedėms, tapo iššūkiu, kurį pateikė gyvenimas. Pirmieji jausmai, mintys – tai baimė – kaip dabar bus. Palaipsniui viską sudėliojome į savo vietas. Nuotolinis mokymas paprastai skirstomas į sinchroninį (visi mokiniai ir mokytojas dalyvauja mokyme per atstumą, tačiau tuo pat metu), asinchroninį (mokymo metu pedagogas ir ugdytinis dirba skirtingu laiku, bendraudami el. paštu ar kitomis priemonėmis) ir mišrųjį (jo metu kombinuojami abu metodai).  Skaityti plačiau

Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta. Tai ypač aktualu kai vaikas auga ir šeima jam suteikia saugią aplinką, kurioje jis gali kurti, žaisti, bendrauti, augti.
Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ „Šviesuliukų“ sodybos vaikai ir mokytojos nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. birželio 30 d.dalyvauja tarptautiniame „eTwinning“ projekte „Mano šeima ir aš“ (angl. „My family and ME“). Projekte dalyvauja 66 partneriai iš Lietuvos, Turkijos, Rumunijos, Ispanijos, Graikijos, Armėnijos. Su projekto kūrėju Regimantu Kaikariu, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos mokytoju, vykdome jau antrą sėkmingą projektą.
  Skaityti plačiau

Balandžio 20–24 dienomis Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ „Kačiukų“ grupės vaikai, tėveliai ir mes, mokytojos Elona Dapšienė ir Jurgita Kosovskaja, sudalyvavome nuotolinio mokymo pamokėlėse – projekte „Švari žemė, sveikas maistas – laimingas vaikas“. Projekto metu vaikai gavo laiškus iš gamtos saugotojų Girinukų, kurie papasakojo vaikams ir tėveliams švarios gamtos paslaptis, apie buityje susidarančių atliekų rūšiavimą, rekomendavo animacinių filmukų, iliustruojančių atliekų perdirbimo naudą.  Skaityti plačiau

Ugdymo įstaigoje, pasitelkdami aktyvių edukacinių veiklų, mokytojai žadina ugdytinių norą atrasti ir pažinti protėvių kalendorines šventes, domėtis senolių tradicijomis, vertybėmis ir papročiais, ugdo vaikų meninius įgūdžius, skatina kūrybingumą, plėtoja meninės raiškos galimybes.
Stengdamiesi puoselėti ir saugoti gimtojo krašto tradicijas kasdienos mokymąsi praturtina integruodami veiklas, susijusias su etninio paveldo turtais, o dalyvauti ugdomosiose veiklose įsitraukia ne tik tėvai, bet ir močiutės, tada nuoširdiai dalinamasi prisiminimais, bei sukaupta ir išsaugota patirtimi.
  Skaityti plačiau

Laikas bėga greitai, o ypač, kai keičiasi įprastas gyvenimo ritmas. Tą ritmą mums: mokytojams, tėvams, vaikams, pakoregavo karantinas. Kasdienė darbo savaitė tapo kitokia.
Pradžioje visi sutrikome, nesupratome – kaip ir nuo ko pradėti, kaip ugdyti ir mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus nuotoliniu būdu, o ir tėvai abejojo ar sugebės... Bet greitai viskas stojo į savo vietas. Mūsų įstaigos vaikų ir tėvų bendruomenės greitai susibūrė internetinėje erdvėje. Sukūrėme uždarąją (tik įstaigos mokytojams ir mokytojų padėjėjams) grupę socialiniame tinkle „Facebook“.
  Skaityti plačiau

Paskelbus karantiną, daugelis mokyklų Lietuvoje užvėrė duris. Tačiau ne visos ugdymo įstaigos atostogavo, dalis jų persikėlė į virtualią erdvę ir jau gali pasidžiaugti sėkmingo trijų savaičių skaitmeninio ugdymo patirtimi. „Prasidėjus nuotoliniam mokymui vaikams prireikė pagalbos, kol įprato naudotis skirtingomis programėlėmis, tad prireikė ir papildomo tėvelių įsitraukimo. Kasdien vaikų klausdavau, kaip jie jaučiasi po dienos, ką galima būtų padaryti geriau. Šiandien jau galiu pasidalinti svarbiausiais patarimais ir su kitais mokytojais: įsiklausykite, būkite kantrūs vieni kitiems, naudokite tas programas, kurias tikrai gerai valdote. Juk norint padėti kitame laido gale esantiems vaikams turite išlikti ne tik ramūs ir profesionalūs, bet ir gerai žinoti kaip konkreti programa veikia“, – dalijasi patirtimi Erudito licėjaus priešmokyklinės klasės mokytoja Justina Pečiulaitė.   Skaityti plačiau