Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Vaikų prosocialaus ir egocentriško elgesio raiška tarpusavio bendravime

2019-11-25
Vaikų prosocialaus ir egocentriško elgesio raiška tarpusavio bendravime
Jevgenija BABONIENĖ ir Inga KVARACIEJIENĖ
Vilniaus savivaldybės Grigiškių lopšelio-darželio „Lokiuko giraitė“ ikimokyklinio ugdymo vyresniosios mokytojos
Prosocialaus elgesio stebėjimas mūsų grupėje parodė, kad žaisdami vaikai sujungia savo gebėjimus su tuo, ką jau patyrė, išmėgino, ką sugalvojo arba jau žino. Mūsų grupės mažyliai bendrauja labai įvairiai, dažnai rodydami savo emocijas: liūdesį, džiaugsmą arba piktumą. 
Grigiškių lopšelyje-darželyje „Lokiuko giraitė“ kartu su kolege Inga Kvaraciejiene atlikome stebėjimą, siekiant atskleisti prosocialaus ir egocentriško bendravimo raiškos tendencijas 3–4 metų vaikų bendravimo situacijose. Kadangi tai aktualu ne tik mums, nusprendėm pateikti savo stebėjimų įžvalgas.
 
Šiuolaikinis nuolat kintantis pasaulis kelia didelius reikalavimus visuomenei, tad išmokti prisitaikyti prie permainingos aplinkos turi ir ikimokyklinukas. Vaikui itin svarbu mokėti prisitaikyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje, atskleisti gebėjimus, pasitikėti savimi, kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, išsilaisvinti iš nepagrįstų vidinių apribojimų. Mūsų šalies ikimokyklinėse įstaigose siekiama, kad būtų atskleistos individualios vaiko savybės ir gebėjimas bendrauti, vengiant konfliktų.
 
Labai įdomu pažvelgti į bendraamžių santykių įvairovę, kurios vieną pusę sudaro elgesio apraiškų grupė, kurią psichologai vadina prosocialiniu elgesiu. Šio tipo elgesys yra įvardijamas kaip sąmoningas ir savanoriškas elgesys, kurio tikslas – padėti kitam žmogui. Visiems žinomas terminas altruizmas nurodo, jog tai yra veiksmai, kuriuos skatina troškimas padėti kitam asmeniui nesitikint už tai jokio atlygio. Teigiama, kad su amžiumi šis elgesys kinta, keičiantis ir kitiems tos pačios amžiaus grupės asmenų elgesio aspektams.
Mokslininkai skiria keletą prosocialaus elgesio formų: viešas, anonimiškas, prosocialus elgesys emocingose situacijose, prosocialus elgesys kitiems ištikus nelaimei bei prašant pagalbos. Prosocialus elgesys vaikams pirmą karta pasireiškia apie 2–3 metus, maždaug tuo pačiu metu, kai atsiranda noras žaisti su kitais vaikais. Prosocialiai besielgiantis vaikas gali pasiūlyti nuskriaustam vaikui savo žaislą arba priimti į bendrą veiklą, užsiėmimą, taip pat gali bandyti guosti, nuraminti. Šis elgesys gali būti daugialypis, kai suteikiama pagalba kitų akivaizdoje arba niekam nematant, kai padedama nelaimės ištiktam asmeniui, ar tik tuomet, kai šis prašo pagalbos manant, kad už tokį elgesį galima tikėtis tam tikro atlygio arba ne.
 
 
Vaikų elgesys bei žaidimai buvo stebimi tiek grupės patalpose, tiek lauke – žaidimų aikštelėje. Stebėjimo metu dėmesys buvo kreipiamas į iškeltus kriterijus:
1. kaip vaikas elgiasi bendroje veikloje: siūlo žaidimą, žaidžia, dalinasi žaislais, įsitraukia į pradėtą žaidimą, susipyksta ir susitaiko;
2. kaip sprendžia konfliktus: piktai atsako, erzina, fiziškai atstumia, nugriauna, suduoda ranka, užgauna daiktu, verkia, paguodžia;
3. kaip reaguoja į problemines situacijas: elgiasi ne pagal taisykles, atima žaislą, prašo pagalbos.
Norėjome nustatyti vyraujančio elgesio tipą ne tik žaidybinėse situacijose, grupės veikloje, bet ir pasitelkus teorinius aspektus, vaikus apklausiant žodžiu, pateikiant vieną iš dviejų galimų poelgio tipų.
 
 
Stebėjimo metu vaikai atliko įvairias ugdomojo pobūdžio užduotis: dėliojo įvairias dėliones, piešė, inscenizavo žinomas pasakas, pasitelkiant grupėje esančias kaukes, žaidė vaidmenų žaidimus (šeimą, kirpyklą, parduotuvę), stalo žaidimus, judriuosius žaidimus lauke.
Stebint vaikų bendrą veiklą (žaidimą) aiškėjo, kad žaidžiant daugiausia vaikų siūlo žaidimo veiksmus, priima į žaidimą norinčius jame dalyvauti, pagaili, elgiasi mandagiai. Kartais ugdytiniai susipyksta, todėl iškyla bendravimo problemų. Kilus konfliktui tarp vaikų, daugelis jų į tai reaguoja emociškai. Dalis konfliktų „užgęsta“ pačių vaikų iniciatyva, arba įsiterpus pedagogui. Daugiausia prosocialaus elgesio situacijų įvyksta, kai vaikai dėlioja dėliones, piešia piešinukus, žaidžia stalo žaidimus ir žaidimus šeimos kampelyje, dėlioja statybinę medžiagą.
 
 
Stebėjimo metu taip pat buvo bandyta išsiaiškinti vaikų elgesį tam tikrose situacijose: ar jie dalinasi savo atsineštais žaislais, ar pavaišina grupės draugus atsineštu maistu. Praktinėje veikloje paaiškėjo, kad vaikams patinka dalintis iš namų atsineštais sausainiais, vaisiais, patinka žaisti drauge, bendrauti. Kiekvienam vaikui reikia kitų vaikų, būrio draugų, su kuriais jie noriai dalijasi savo žaislais. Besidalindami, vaikai kaupia dorovinę patirtį, išmoksta elgtis su bendraamžiais ir vadovaujasi savo sukurtomis taisyklėmis. Stebėjimo metu išsiaiškinome, kad 3–4 metų vaikų elgesyje vyrauja prosocialaus elgesio tipas, pastebimas apie 58 proc. visų užfiksuotų situacijų.
 
 
Prosocialaus elgesio stebėjimas mūsų grupėje parodė, kad žaisdami vaikai sujungia savo gebėjimus su tuo, ką jau patyrė, išmėgino, ką sugalvojo arba jau žino. Mūsų grupės mažyliai bendrauja labai įvairiai, dažnai rodydami savo emocijas: liūdesį, džiaugsmą arba piktumą. Mes, pedagogai, sukurdami tam tikrą aplinką, padedame savo auklėtiniams būti veikliems, pasirinkti norimą veiklos būdą, bendrauti ir bendradarbiauti, išreikšti save.
 
Literatūra:
1. Boyd, D., Bee, H. (2011). Augantis vaikas. Ugdymo plėtotės centras.
2. Dodge, D. T., Colker, L. J., Heroman, C. (2007). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Presvika.
3. Eisinberg, N. (1992). The caring child.