Emokykla.lt

„Tarybinis skonis“ vis dar gajus vaikų maitinime

2016-08-08
„Tarybinis skonis“ vis dar gajus vaikų maitinime
Kaip bebūtų, bet kartų skirtumas jaučiamas ne tik požiūryje į gyvenimo būdą, bet dar stipriau skiriamės suvokdami maisto paskirtį mūsų gyvenime. Šis požiūrio skirtumas gajus ir vaikų maitinime ugdymo įstaigose.
Paskambinus ilgametei vieno darželio dietistei, ši didžiuodamasi ištarė: „Aš trisdešimt metų dirbu vaikų ugdymo įstaigoje ir žinau, ką vaikai turi valgyti“. Šiais žodžiais ji norėjo pasiguosti esamais pokyčiais vaikų maitinime: „Įsivaizduokite, atsakingos institucijos netvirtina valgiaraščių, nes mes prie cepelinų neduodame vaikams šviežių daržovių. Kaip mums išsisukti iš tokios situacijos?“
 
Apie šiuolaikinį skonį kalba maisto technologė, sveikatos specialistė, sveikataipalankus.lt įkūrėja ir vaikų sveikatai palankios mitybos socialinių iniciatyvų kūrėja ir įgyvendintoja Raminta Bogušienė: „Pirmiausia, kasdienėje vaikų mityboje neturėtų būti „rafinuoto skonio“ cepelinų su spirgučiais. „Rafinuoto skonio“ mėgėjams aukščiausia kokybė – rafinuoti miltai, aliejus, cukrus, stipriai perdirbtos bulvės ir pan., nes tik juos valgydami jie jaučiasi rafinuotai gerai. Jei jau taip norisi išsaugoti tradicijas, vaišinkime tokiu maistu svečius šventinių pietų metu, bet ne vaikus darželyje ar mokykloje. Džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija vaikų maitinime priėmė nuostatą, jog prie kiekvieno pietų patiekalo turi būti šviežios daržovės. Gal nors taip išguisime sovietinį palikimą iš vaikų kasdieninės mitybos.
 
Mes auginame laisvus ir žingeidžius pasaulio vaikus ir jiems siekiame suformuoti ne tik suvokimą „alkanas“ ar „sotus“, „skanu“ ar „neskanu“, „mėgstu“ ar „nemėgstu“, bet norime parodyti maisto įvairovę, spalvas, skonio paletę, o ne vien „sūru“ ar „saldu“. Juk skonių yra daug daugiau: rūgštus, kartus, aštrus, o kur dar jų sąveika ir neatrasti klodai... Mes norime, kad mūsų vaikai skirtų gerą maistą nuo prasto, o laikui bėgant taptų išrankiais valgytojais, rinktųsi įvairų maistą, valgytų pasimėgaudami, reguliariai ir subalansuotai. Daugelis nepamiršta nueiti pas gydytojus tuomet, kai paskirtas laikas, o valgo bet kada. Mes norime ugdyti sąmoningus vaikus, kurie žinotų, kad praleidus valgymą, kitą kartą suvalgysi daugiau, nei reikia tavo organizmui.
 
Taip pat norime perduoti vaikams suvokimą, kad maistas – tai energija, kuri reikalinga, kad būtume sveiki ir laimingi. Svarbu, kad maistas suteiktų žvalumo, o neatimtų jėgas. Mes norime vaikus mokyti, kad skonį jaučiame ne pilnu skrandžiu, o liežuvio skonio receptoriais. Maisto aromatą galime užuosti – tam mums duota nosis. Akys duotos pasidžiaugti patraukliu valgio pateikimu lėkštėje, spalvomis ir įvairove. Juk svarbu ne tik tai, KĄ dedame į burną, bet ir KAIP suvalgome. Mes norime, kad vaikai žinotų ir suvoktų, kaip maistas virškinamas, o organizmas pasisavins visus vitaminus tik gerai maistą sukramčius.
 
O kokį vaizdą matome tradicinių cepelinų su spirgučiais lėkštėje? Nežinau kaip Jūs, bet aš matau blokinius penkiaaukščius, kurie man neatrodo labai patraukliai, nors ir restauruoti...“
 
Šiais metais startuoja Erasmus+ KA2 tarptautinis projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (orig. Innovative teaching methodology of health friendly nutrition development and practice in pre-primary and primary education (HeathEDU)), kurio tikslas – formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigos bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą. Projekto pagrindinis projekto rėmėjas – UAB „LIDL Lietuva“, iniciatorius – VšĮ „Sveikatai palankus“.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo dr. Almanto Kranausko pastebėjimai: „Dietistės, trisdešimt metų dirbančios vaikų ugdymo įstaigoje, klausimai apie daržovių ir cepelinų dermę rodo, kad dietistams būtina tobulinti savo kvalifikaciją. Galbūt prieš 30 metų, kuomet parduotuvėse trūko maisto, bulviniai taukais užlieti cepelinai ir buvo puikus patiekalas, tačiau dabar produktų pasirinkimo, mitybos ir fizinio aktyvumo situacija šalyje yra iš esmės pasikeitusi. Sunku patikėti, kad dar yra žmonių to nepastebinčių, juo labiau dietistų,“ – teigė A. Kranauskas.  
 
Dr. A. Kranauskas stebisi daugelio lietuvių nostalgiją cepelinams. „Cepelinai yra „kalorijų bomba“. Jie tinka nebent labai sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims. Kaip žinote, cepelinų masės didžiąją dalį sudaro bulvių krakmolas, kuris yra angliavandenis, kaloringumu nenusileidžiantis cukrui. Kadangi krakmolas yra nesaldus, žmogus valgydamas cepelinus nieko neįtardamas suvalgo didelį jo kiekį. Tuo tarpu juk visos cukrinės žmogus nepajėgtų suvalgyti vien dėl saldumo. Tuo tarpu nepalankumo sveikatai pasekmės abiem atvejais yra vienodos,“ – teigia A. Kranauskas.
 
Dr. Almantas Kranauskas sako, kad patiekalų suderinamumas – tik fantazijos reikalas. Vaikas turi gauti daržovių ir vaisių tiek kartų, kiek kartų per dieną valgo. Galima, pavyzdžiui, prieš pagrindinį patiekalą pasiūlyti išmoningai sukurtų daržovių salotų ar vaisių desertą baigiant valgyti, daržoves ar vaisius pasiūlyti tarp maitinimųsi arba įtraukti daržoves į patį patiekalą.
 
Sveikataipalankus.lt konsultuoja sveikatai palankaus vaikų maitinimo klausimais
 
VšĮ „Sveikatai palankus“ siekia, kad mityba būtų išties palanki sveikatai, ypač tai svarbu diegti ir ugdyti nuo vaikystės, todėl vaikų mityboje reikia atsisakyti riebių, tukinančių, apkeptų ir beverčių patiekalų.
 
„Mūsų komandos tikslas – į vaikų mitybą įvesti kuo daugiau daržovių, vaisių, salotų, kurios būtų užpiltos grynu alyvuogių aliejumi, pietūs būtų sudaryti tik iš tausojančių patiekalų, t.y. gaminamų garuose, kepamų orkaitėje, o ne keptų keptuvėje su „kibiru“ rafinuoto aliejaus. Reikia atsisakyti apkeptų, batono trupiniuose ar miltuose ir kiaušinyje apvoliotų patiekalų, pavyzdžiui, šnicelių ar Kijevo kotletų. To siekdami rengiame valgiaraščius ir konsultuojame ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų maitinimo klausimais“, – informuoja sveikataipalankus.lt įkūrėja ir maisto technologė Raminta Bogušienė.
 
Vida Drąsutė, sveikos mitybos ir lėto maisto propaguotoja, tarptautinių švietimo projektų koordinatorė, privataus darželio viena iš įkūrėjų, apie daugelio darželių valgiaraščius turi susidariusi liūdną vaizdą: „Paanalizavus ne vieno vaikų darželio valgiaraštį darosi graudu ne tik dėl patiekalų sudėties ir gaminimo būdo, bet ir dėl to, kad vis dar juntamas „tas nemalonus šleifas“ iš mūsų vaikystės: „kakava su plėvele“, „manų košė su gumuliukais“, „apkepęs šnicelis“, „aptraukta pieniška sriuba“, „makaronai su šlapianka“, „ištižę koldūnai“, „padaže skęstantys kotletai kimšti batonu“ ir t.t.“
 
Paklausta, ką pirmiausia būtų galima keisti, V. Drąsutė rekomenduoja: „Visų pirma, siekiant mažinti bendrą cukrų kiekį ir norint lavinti vaiko skonio receptorius, reikia visiškai atsisakyti saldžių gėrimų, ypač arbatų su cukrumi, kompotų, sulčių ir t.t., ir atkreipti dėmesį į tokią gausą vaikams patiekiamų saldžių patiekalų: saldžios košės, saldūs virtiniai, blyneliai, saldūs varškės apkepai, net mėsa gaminama su saldžiarūgščiu padažu ar, norint „įmantriau“, su konservuotais persikais, ananasais ir pan.
 
Taip pat rekomenduočiau mažinti grietinės kiekį, pamiršti sumuštinius ir rafinuotų miltų makaronus, košes su virta „šlapia“ dešra. Siūlyčiau mažinti kiaulienos patiekalų skaičių, į racioną įvesti jautieną, triušieną, kalakutieną, ankštines kultūras. Pilnai atsisakyti cepelinų, spirgučių, „baltų“ padažų, košes virti be pieno ir cukraus (galima įdėti truputį medaus, smulkintų datulių), jas gardinti kokybišku sviestu, kokosų aliejumi, linų sėmenimis, džiovintais vaisiais, cinamonu ir pan.
 
Praturtinkime pietų ir vakarienės patiekalus šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis, kurias galima auginti ant palangės ar darželio kiemo lysvelėse, taip pat prisiminti ir kitų prieskonių paletę: ciberžolę, kalendrą ir t.t. Leiskime vaikams pajusti tikrą patiekalo skonį, pavyzdžiui, grynos mėsos ar žuvies, o ne vien juos patiekime perdirbtus, sumaltus, apvoliotus... Rekomenduočiau ruošti paprastus, tačiau savo kvapu, skoniu, išvaizda išsiskiriančius patiekalus, kurie iš tiesų būtų sveikatai palankūs, gardūs ir patrauklūs.“
 
„Stebint situaciją Lietuvos darželiuose, bendraujant su darželių dietologėmis, auklėtojomis, vaikų mamomis, prieš pusantrų metų kilo projekto, kuris startuos š.m. spalio 1d., idėja. Į projektą įtrauksime Lietuvos ir kitų Europos šalių (Italijos, Ispanijos, Graikijos, Turkijos, Bulgarijos) darželius ir mokyklas, kurie turės galimybę įgyti naujos patirties, dalytis savąja, dalyvauti mokymuose, gauti metodinę paramą įtraukiant visą bendruomenę. Projektu skatinsime vaikus ir juos supančius suaugusiuosius įgyti kuo daugiau žinių apie sveikatai palankią mitybą, lavinsime vaikų kūrybingumą, smalsumą, norą kurti patiems. Projekto metu supažindinsime vaikus su produktų įvairove, jų naudingomis savybėmis ir svarba žmogaus gyvenime; plėsime vaikų, tėvų, ugdymo įstaigų personalo žinias apie tai, kokie maisto produktai sveikatai palankūs; ugdysime bendruomenės sveikatai palankios mitybos raštingumą; inicijuosime sveikatai palankius pokyčius vaikų valgiaraščiuose,“ – baigdama pokalbį būsimu projektu džiaugėsi projektų koordinatorė Vida Drąsutė.
Šaltiniai:
Raminta Bogušienė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė
Tel. +370 645 174 72