Emokykla.lt

Sveikas maistas – brangus, o vaikui – neskanus?

2016-01-27
Susijusios temos: Šeima Vaiko sveikata
Sveikas maistas – brangus, o vaikui – neskanus?
Raminta BOGUŠIENĖ
VšĮ „Tikra mityba“
Nuolatos girdime, kad sveikai maitintis – ne kiekvienam, o priežastys – viena už kitą reikšmingesnės. Teigiama, kad sveikai maitintis ne tik brangu, bet ir neskanu, o ypatingai mūsų vaikams. O gal ši istorija sukurta, tiesiog, tėvų? Argi nedažnai girdime: „mano vaikas šito nevalgo“, „o mano šito nemėgsta“, „valgo tik saldų maistą“ ir pan.?
Ekologiškas maistas – brangus, bet nebūtinai – sveikatai palankus
 
Visuomenė neretai sutapatina sveikumą su ekologiškumu, bet tiesa slypi kitur. Rūkyta dešra, saldainiai, bulvių traškučiai, saldūs jogurtai, varškės sūreliai ir kitas perdirbtas maistas, taip pat yra ekologiškas. Ar jis sveikiau, nei įprastinis maistas? Nieko panašaus, juk ekologiškumas neapsprendžia sveikatai palankumo: nėra kontroliuojama cukraus, druskos, riebalų kiekiai, nėra draudžiamos technologijos kaip mėsos rūkymas. Žinoma, ekologiškas maistas jei ne kelis, tai keletą kartų brangesnis už neekologišką. Priežastys taip pat labai svarios: mažesnis derlius, didesni gamybos kaštai, sertifikavimo išlaidos.
 
Tačiau, ar verta pirkti savo vaikui ekologiškus sausainius, vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju, tikrai ne, pagrindinis skirtumas kaina. Maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu, retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama tai atsitiktiniai atvejai, kurie dar kartą patvirtina, kad kaip žmogus individualus taip ir augalas. Daržovės, vaisiai, grūdai, žuvis, mėsa verti ekologiškų maisto produktų kainos? Priklauso, ką iš tokio maisto produkto pagaminsi, ar jo nesugadinsi. Jei paruoštas patiekalas remiasi „Sveikos mitybos standarto“ principais, tuomet ekologiškumas – vienas iš sveikumo kriterijų.
 
Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas pasakytų, bet trašų, hormonų ir kitų cheminių medžiagų ekologiškuose produktuose nėra, taip turi nebūti, bet neekologiškuose nebūna taip pat. Paradoksas, ekologiškas su chemija, o įprastinis be. Būna ir taip.
 
Morka, kopūstas, obuolys, avižos, sorų kruopos, pupos, žirniai ar dažnas mūsų virtuvės svečias – bulvė yra puikus pasirinkimas. Pigūs ir sveiki, net neturėdami ekologiškumą patvirtinančio sertifikato. Kitas klausimas, ką iš jų skaniai pagaminti ir nesugadinti, pridedant daug druskos, perverdant ar perkepant, pilnoje aliejaus keptuvėje.
 
Sveika ir skanu. Misija įmanoma?
 
Maistas – tai ne tik fiziologinių poreikių patenkinimas, tai ne šiaip kasdieninis ir privalomas procesas, o nuostabi gyvenimo dalis, kuris turi būti malonumas. Norint, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą reikia juos netik supažindinti su naujais skoniais, bet mokintis ir mamoms. Vaikai vertina maisto produktus pasitelkdami visus receptorius. Pirmiausia – pateikimas ir lėkštės estetika. Sekantis žingsnis vaikas turi girdėti ne liepimą valgyti, dėl to, kad sveika, o istoriją. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę valgo arkliukai, dėl to, jie tokie dideli ir greiti, o jei dar paragauja špinatų – įgyja stebuklingos energijos, kaip herojus Papajus.  
 
Maistas – ne receptų kratinys, o kūryba ir improvizacija, kuri turi eiti į palankumo sveikatai pusę. Trečia – mamos turi mokėti kurti savo meilės kalba, nes taip perduodama ne tik geras skonis, bet teigiama emocija. Ketvirta – vaikui labai svarbu konsistencija, juk jų mylimiausias maistas, kurio kramtyti nereikia.
 
Apibendrinant, vaikai turi būti mokomi pažinti naujus skonius ir įvairias konsistencijas, o mamos turi būti kūrybingos gamindamos ir pateikdamos maistą. Visų geriausia, jei į šį procesą įtraukiami ir vaikai, tuomet mažos rankutės susipažįsta ne tik su maisto produktu, bet gaminant tokį patiekalą kartu, vaikas jo niekada neatsisakys paragauti!
 
Sotus vaikas – pilnaverčiu maistu
 
Kitos priežastys, kodėl tėveliams dažnai atrodo, kad jų vaikas nevalgo – išlikęs sotumo kultas, kad vaikas turi būti pavalgęs tiek, kad būtų sotus iki soties. Kas turi nuspręsti, kiek tas sotumas normalus, o kiek nesaikingas valgymas? Kodėl tokius sprendimus priima suaugusieji? Nuolat skundžiasi: „mano vaikas nevalgus, tai duodu jam saldainių ar kitų gardumynų, kad tik būtų pavalgęs“. Menkaverčio maisto kimšimas tam, kad vaikas būtų sotus, tiesiog, skurdu. Retas susimąsto, bet dažnas sutiks, tai daro daugiau žalos, nei naudos.
 
Sveikas vaikas intuityviai žino, koks suvalgomas maisto kiekis jam reikalingas. Mes turime pasitikėti jais. Neteko girdėti, kad nors vienas vaikas būtų miręs iš bado, dažnu atveju mirštama nuo pertekliaus. Pasitikėjimas kuria teisingus sveikos mitybos pamatus ir teigiamas emocijas prie stalo. Vaikams neturi būti draudžiama ar liepiama valgyti vienokį ar kitokį maistą, jiems turi būti sukurtos palankios aplinkybės pažinti visus maisto skonius. Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti rytoj. Pasakius vaikui: „aš jau sotus“, nereikalaukime valgyti daugiau.
 
Išmeskime iš mūsų skurdaus žodyno tokias frazes kaip: „pasitaisęs vaikas“, argi priaugti kilogramai rodo sveikatą? Ar žinote, kad nutukimo aktualumas vis arčiau mūsų? Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų skaičius nuolatos auga, o mes vis dar džiaugiamės, jei vaikas suvalgo viską, ką įdedame į lėkštę ir dar kartoja, o jai žandukai stipriai apvalūs – iš viso gerai. Susirūpiname, kai gydytojai pasako, kad vaikas turi viršsvorio ar kitų sveikatos problemų. Dažnu atveju svarbu tik sotumas, o kur palankumas sveikatai, ar ne visuma turi būti visur ir visada? Taip, menkavertis maistas gali turėti tiek pat baltymų, angliavandenių, riebalų, bet neturėti svarbiausių mūsų organizmui reikalingų medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, riebalų r. ir pan. Pirmu atveju, patenkinami tik privalomi organizmo poreikiai, antru atveju – vaikai jaučiasi sveiki, energingi ir sotūs.
 
Vaikai mokomi rašyti, o valgyti ne
 
Žinoma, svarbu ne tik vaikų sveikatai palankios mitybos raštingumo didinimas, bet kompleksinis darbas apjungiant tėvelius ir ugdymo įstaigos personalo darbuotojus, kurie kiekvieną dieną yra tikras ir sektinas pavyzdys vaikams. Ateities valgymo kultūroje turi būti svarbu ne tik pavalgęs vaikas, bet sotus, valgydamas pilnavertį maistą. Nuolatinis kalbėjimas apie mitybos daromą įtaką vaikų sveikatai, kasdieninių valgymų metu šeimose ir ugdymo įstaigose leidžia formuoti teisingą valgymo kultūrą, vaikai maistą supranta ne tik kaip būtinybę, bet atranda ragavimo malonumą, dingsta naujo maisto pažinimo fobijos. Jei Jūsų vaikas atsisakytų mokintis rašyti, liautumėtės tai darę?
 
Vaikų ugdymo turinį plečiame inicijuodami pažintines vaikų keliones į maisto šalį, kuriose jie susipažįsta su įvairiausiais maisto produktais. Leidžiame ne tik apžiūrėti maisto produktus ir jų paragauti, pasitelkiant visus maisto receptorius (skonio, kvapo, regos, lytėjimo), bet gaminti kartu pagal „Sveikos mitybos standarto“ principus.
 
Kalbėdami, leisdami susipažinti iš arti ne tik su sveikatos šaltiniais, bet sužinoti, kad penkiasdešimt cukraus kubelių yra populiarių guminukų pakuotėje, o vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne daugiau keturis kubelius per dieną, vaikai susimąsto. Tačiau išmokę, kad cukrus neduoda organizmui vertingų medžiagų, o jas tik atima, ardo imuninę sistemą ir dažniau sergama, vaikai nustemba. O supratus, kad tai viena iš priežasčių, kodėl jiems neskanu sveikas maistas, jie pasižada, nesveikatos šaltinius valgyti retai, o kasdieninius įpročius papildyti kuo įvairesniais sveikatos šaltiniais.
 
„Vykdydami interaktyvią pamoką su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustebome, kad jie puikiai atskiria viso grūdo miltus, nuo įprastinių, netgi žino, kad pirmieji turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, o išsaugotos skaidulinės medžiagos leidžia išlaikyti sotumą ilgesnį laiką. Mokome praturtinti maisto patiekalus vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip, „Activus“ kviečių gemalai ar rukolos lapai“, – džiaugiasi VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
 
VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti ugdymo įstaigų bendruomenės sveikatai palankios mitybos suvokimą, suteikti motyvacijos tėveliams ir personalui, inicijuojant realius pokyčius valgiaraščiuose pagal „Sveikos mitybos standarto“ kriterijus. Kokius maisto produktus rinktis, ką iš jų pagaminti, kiek ir kaip valgyti. Ne tik vaikus skatiname praturtinti savo kasdieninį maistą, valgomą ugdymo įstaigoje, vertingomis medžiagomis, bet kartu ruošiame sveikuoliškus sumuštinius, vienu iš tokių receptų dalinamės:
 
Viso grūdo ruginė duona, sviestas, avokadas, „Activus“ kviečių gemalai ir gražgarstės (kitaip dar vadinama rukola). Patrauklus supjaustymas mažais gabaliukais ir nepatikėsite – vaikai valgys pasigardžiuodami.
Šaltiniai:
Parengė Raminta BOGUŠIENĖ, sveikatai palankaus maisto technologė 
raminta@tikramityba.lt
864517472