Emokykla.lt

Šiaurės šalių sėkmės pavyzdys: mokykime vaikus to, ko jiems išties reikės rytoj

2019-06-25
Susijusios temos: Pedagogika
Šiaurės šalių sėkmės pavyzdys: mokykime vaikus to, ko jiems išties reikės rytoj
Miglė RIMEIKĖ
„Šiaurės licėjus“
Kas trejus metus skelbiamuose tarptautiniuose EBPO PISA tyrimuose puikiais rezultatais išsiskiria Suomija, Danija, Norvegija bei Estija, kurios ugdymo sistema artima Šiaurės šalių ugdymo sistemoms. Visose šiose šalyse tikima, kad prasminga mokytis to, kas padės greičiau prisitaikyti kintančiame pasaulyje.
Ką reikėtų žinoti bei kokiems gebėjimams ir kompetencijoms skirti dėmesį, pataria „Šiaurės licėjaus“ Kaune ugdymo vadovė Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo vadovėlių autorė, mokytoja-ekspertė Jolanta Žvirblienė.
 
Šiaurės šalių patirtis
 
„Man labai patiko Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovės Marjo Kyllönen žodžiai, pasakyti prieš du metus vykusioje švietimo konferencijoje Lietuvoje: Suomijoje mes norime būti ta šalimi, kurioje visi mėgsta mokytis. Mokymasis yra prasmingas, aktyvus ir linksmas“, – pastebi Rūta Kuodienė.
 
Šiaurietiškas ugdymas yra grindžiamas tokiais principais: dėmesys prasmingam mokymuisi ir visa apimančioms kompetencijoms, moksleivių įsitraukimo ir aktyvaus mokymosi skatinimas, socialinių įgūdžių ir bendradarbiavimo stiprinimas, mokymosi ir realaus gyvenimo reiškinių susiejimas. „Šių principų ir metodikų visuma padeda vaikams lavinti kritinį mąstymą, gebėti priimti sprendimus, darniai veikti bendruomenėje“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ Kaune ugdymo vadovė.
 
Suomijoje įgyvendinant naują ugdymo programą, pagrįstą XXI-o amžiaus holistiniais įgūdžiais, buvo pakeista esminė ugdymo strategijų formavimo ašis ir vietoje klausimo „ko mokytis?“, atsirado klausimas „kaip mokytis?“.
 
 
Žinios ar kompetencijos?
 
„Šiuolaikinio ugdymo esmė yra nebe faktinių žinių kaupimas, o mokinių asmenybės ugdymas, jo paties aktyvus, sąmoningas mokymasis, siekiant išsiugdyti gyvenimui svarbių ir reikalingų kompetencijų paketą“, – pastebi R. Kuodienė.
 
Visi puikiai žinome, kad mokymasis nesibaigia pabaigus vidurinę ar universitetą. Itin dideliu greičiu kintantis pasaulis priverčia mus mokytis visą gyvenimą. „Tad išmokyti vaikus mokytis labai svarbu. Jau nuo pirmų dienų turime ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją. Tik savarankiškas, gebantis planuoti savo laiką, už savo mokymąsi atsakingas žmogus gebės kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Jolanta Žvirblienė.
 
Jau dabar mes, suaugusieji, suprantame, koks svarbus yra ir kūrybingumo gebėjimas. Tik žmogus, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujas idėjas ir jas realizuoti, bus konkurencingas ateities darbo rinkoje. „Mokydamiesi būti iniciatyvūs, drąsūs, kūrybiški, nebijodami rizikuoti ir klysti ateityje turės dideles perspektyvas. Šiandien mes juk net nežinome, kiek pažengs mokslas, kokios bus aktualios profesijos. Nežinome, kokių konkrečių žinių reikės mūsų vaikams. Bet išugdytas kūrybingumas leis turimas žinias taikyti naujose situacijose. Pažinimo kompetencijos ugdymas augina smalsų žmogų, kuriam norisi pačiam atrasti, suprasti, perprasti naujus dalykus. Vaiko sudominimas gyvenime vykstančiais procesais prasideda būtent ankstyvajame amžiuje. Todėl patirtinis ugdymas turi būti neatsiejama ugdymo(si) dalis“, – pataria pedagogė J. Žvirblienė.
 
 
Net ir namuose leisdami laiką su vaikais, galite juos nuolat mokyti, padėti jiems atrasti naujus dalykus. Remiantis Šiaurės šalių patirtimi svarbu atkreipti dėmesį į du principus, kurie turėtų lydėti vaikus nuolat, siekiant naują informaciją įsisavinti kokybiškai:
  • aktualizavimas – tai principas, rekomenduojantis vaikui pradžioje atskleisti, kuo mokomasis dalykas yra svarbus, reikšmingas tiek visuomenei, tiek vaikui asmeniškai;
  • kontekstualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokomuosius dalykus pateikti mokiniui suprantamame kontekste.
Taigi, mokymasis turėtų būti susietas su realiomis problemomis, aktualijomis, tuo, kas svarbu konkretaus amžiaus tarpsnio mokiniams ir kas vyksta už klasės sienų. Mokymasis realiame, patraukliame kontekste aktyvina mąstymą ir didina mokymosi motyvaciją.
 
Svarbiausios kompetencijos
 
Iš daugybės įvairių kompetencijų svarbu išskirti pagrindines, kurioms būtų galima skirti dėmesio ne tik mokykloje, bet ir namuose, ypač vasaros atostogų metu. Rekomenduojame kompetencijas, kurias svarbiausia išsiugdyti XXI a. mokiniui.
  • Kritinis mąstymas
Kritiškai mąstantis žmogus sugeba suplanuoti strategiją, kaip gauti informacijos, kurios trūksta problemos sprendimui, suvokia savo veiksmus ir elgesį problemų sprendimo metu ir apsvarsto bei įvertina savo mąstymo produktyvumą. Ir nors mąstymas prasideda spontaniškai tik gimus vaikui, tačiau sąmoningas gebėjimas mąstyti turi būti ugdomas.
 
„Manoma, kad įgimta „vidinė kalba“ pasireiškia vaikams nuo maždaug penkerių metų, tačiau metakognityvumas, t.y. pilnavertiškų minčių pagrindas, atsiranda maždaug vienuoliktaisiais gyvenimo metais. Todėl kritinio mąstymo ugdymas pradinėse klasėse labai svarbus, nes būtent iki 11 metų ir padedami šio mąstymo pagrindai. Jau nuo pirmos klasės pradedame ugdyti gebėjimą planuoti ir kontroliuoti savo paties problemų sprendimo procesus, gebėjimą numatyti galimus rezultatus, nes šios kompetencijos neugdantys vaikai retai sustoja pagalvoti apie tai, kodėl daro tai, ką daro. Jie retai įvertina savo pastangas ir rezultatus, apmąsto savo naudojamas strategijas. Kai kurie vaikai visiškai nesupranta, ką turėtų daryti, susidūrę su problema, dažnai net nesugeba paaiškinti savo sprendimo priėmimo ar taikytos strategijos pasirinkimo priežasčių. Mes norime, kad mūsų mokiniai puikiai atliktų ir sudėtingas kognityvines užduotis, todėl šiai kompetencijai „Šiaurės licėjuje“ skiriamas labai didelis dėmesys,“ – pastebi mokytoja-ekspertė Jolanta Žvirblienė.
 
Mokytoja pataria: „Kritinį mąstymą galima ugdyti ir namuose. Kuo dažniau užduokite vaikui klausimą „kodėl“: „Kodėl nevalgai daržovių?“, „Kodėl būtent taip nuspalvinai namą?“, „Kodėl tavo lėlytė šiandien aprengta šita suknele?“ ir t.t. Net ir bežaidžiant vaikų galima klausti: kokios šio žaidimo taisyklės, kodėl jos tokios, koks šio žaidimo tikslas, ką jis gali išmokti bežaisdamas šį žaidimą. Turint laisvą vakarą labai smagu kartu su vaikais surengti debatus. Pavyzdžiui, keli šeimos nariai vakarienei renkasi blynus, kiti – daržovių troškinį. Padiskutuokite – kodėl, tegul kartu su jumis vaikai mokosi argumentuoti savo pasirinkimą, sprendimus.“
  • Problemų sprendimas
Ugdant šią kompetenciją vaikai išmoksta spręsti realaus gyvenimo problemas, apmąstyti ir vertinti savo patirtį. Kuo daugiau įvairių problemų bei situacijų su vaikais simuliuojame, tuo lengviau jie įpranta nebijoti atsakomybės bei sprendimo, analizuoti situaciją ir galimus sprendimo variantus ir juos priimti arba atmesti.
 
„Tai padeda mokiniams išmokti pagrįsti savo nuomonę, ją papildyti argumentais bei konstruktyviai diskutuoti.Mokiniai tik per praktiką įgauna įgūdžių, reikalingų mokymuisi visam gyvenimui. Rekomenduojame tėvams vaikus įtraukti sprendžiant įvairias visai šeimai aktualias problemas: įsigyti šunį ar ne (argumentai už, prieš, ateities projekcijos ir t.t.), vykti į kelionę ar įsigyti kokį brangų daiktą, pvz.: televizorių (išanalizuoti abu dalykus ir nuspręsti, kas šeimai svarbiau). Vaikus įtraukus kuo anksčiau, jie išmoks ne tik argumentuoti, bet ir jausis svarbiais šeimos nariais, pratinsis prisiimti atsakomybę,“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ Kaune ugdymo vadovė.
  • Bendradarbiavimas
Bendradarbiaujantys žmonės supranta, kad drauge yra stipresni, fiziškai ar protiškai pranašesni už bet kokį vieną individą. Todėl labai svarbu jau nuo mažens mokyti vaikus bendrauti ir bendradarbiauti. Rytojaus žmogui reikia dar šiandien tobulinti sugebėjimą mąstyti kartu su kitais. „Jau šiandien vaikai turi suprasti, kad mes vis labiau priklausomi vieni nuo kitų, kad mes vis jautresni aplinkinėms idėjoms. Problemos šiais laikais tapo tokios sudėtingos, kad negalėtume jų išspręsti individualiai. Nė vienas žmogus vienas pats neturi priėjimo prie absoliučiai visos reikalingos informacijos bei galimybės apsvarstyti tiek alternatyvų, kiek gali grupė“, – pastebi pedagogė J. Žvirblienė.
 
Todėl kasdienis darbas ir mokymasis grupėje ugdo vaikų sugebėjimą argumentuoti idėjas ir sugebėjimą išbandyti problemos sprendimo strategijas su kitais. Taip pat išmokstama priimti kritišką grįžtamąjį ryšį. Taip bendradarbiaudama tobulėja ne tik grupė, bet ir kiekvienas jos narys atskirai.
 
„Klausymas, bendro sprendimo paieškos, idėjos atsisakymas vardan kitos, geresnės idėjos, empatija, užuojauta, lyderystė grupėje, žinojimas, kaip paremti grupės idėjas, altruizmas – visos šios savybės būdingos tik bendradarbiaujantiems žmonėms. Bendradarbiavimo kompetenciją puikiai galima ugdyti ir namuose. Reikia tik atrasti laiko bendroms veikloms, įtraukti kuo anksčiau vaikus į šeimos reikalų (pvz. kelionių, pirkinių, laisvalaikio) planavimą. Net ir susidūrus šeimoje su bet kokia problema, nereikėtų nustumti vaiko pasakant „tu dar per mažas“. Girdėdamas ir pats dalyvaudamas diskusijoje, problemos sprendime, vaikas tik mokysis iš tėvų pavyzdžio“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ pirmokų mokytoja.
  • Kūrybingumas

Kūrybingumo apibrėžimų yra labai įvairių, tačiau dažnu atveju jis suprantamas kaip asmens psichologinės savybės, padedančios kurti, atrasti ką nors naujo, kaip polinkis į originalų novatorišką modeliavimą ar mąstymą. Dažnai kūrybingumas apibūdinamas kaip žmogaus įgimtas polinkis kurti bei išreikšti save, tik kiekvienas labai individualiai realizuoja šią patirtį. Kūrybingi žmonės yra drąsūs, savarankiški, smalsūs. Jie mėgsta išbandyti naujus dalykus, domisi sudėtinga veikla, jų platūs interesai, jie nestokoja entuziazmo, siekia tikslo, bendrauja. Akivaizdu, kad žmonių kūrybingumas, vaizduotė, originalumas turi būti vertinami ir ugdomi. Kūrybingumas apibrėžiamas kaip vienas svarbiausių Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principų ir yra svarbi Lietuvos ir Europos pažangos vertybė. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, EBPO organizacijos paskelbtoje „Inovacijų strategijoje“ ir Europos sąjungos strateginėje programoje („ES 2020“) akcentuojamas kūrybingumo ugdymas, novatoriškumo ir kūrybingumo visuose švietimo ir mokymo lygmenyse didinimas.
 
„Kūrybingumo ugdymui(si) šeimoje svarbiausi yra trys komponentai:
  • socialinis kontekstas (darnūs tarpusavio santykiai, lygiavertis bendravimas ir vaiko nuomonės paisymas, laiko praleidimas drauge, kuriant reikšmingas sąveikas);
  • fizinis kontekstas (palankių sąlygų vaiko laisvam kūrybiniam veiklumui sudarymas, priemonių, kūrybinių medžiagų teikimas, veiklų inicijavimas);
  • psichologinis kontekstas (saugumas, meilė, komunikabilumas (paskatinimai, pagyrimai, patarimai, diskusijos), pagalbos teikimas).
Tėvų pareiga sukurti vaikams galimybes žaisti ir išreikšti savo kūrybingumą. Galima išskirti keletą tikslinių veiklų, lavinančių vaiko kūrybingumą, tai – skaitymas, vaizduotę žadinančių žaidybinių situacijų modeliavimas, tyrinėjimas ar eksperimentavimas, meninė kūryba ir pan“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ Kaune ugdymo vadovė R. Kuodienė.