Emokykla.lt

Meno treniruotės vaikams

2017-10-13
Susijusios temos: Kūrybingumas
Meno treniruotės vaikams
Simona MOULIN
„Ai, čia kažkoks menas“, „Aš apie meną nieko nesuprantu“, „Ko norėti – jis gi menininkas“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis neįtikėtinai lengva užantspauduoti meno temą vaiko galvoje.
Kiekvienas esate matę vaiko sukurtą „abstrakciją“, kurią jis puikiai apibūdina įvardindamas, ką norėjo pavaizduoti. Ar pamenate, kaip reagavote tada? Palinksėjote galvą, o gal dirbtinai pagyrėte? Kiekviena jūsų reakcija į vaiko kūrinį yra pamoka jam, kaip vertinti kito autoriaus kūrybinę išraišką, o svarbiausia – savo paties gebėjimus. Apie tai, kaip vaiko pasaulio suvokimą gali praplėsti draugystė su menu, dalijasi Vilniuje įsikūrusio privataus vaikų darželio „Aukštyn kojom“ įkūrėjos Justina Garlauskienė ir Gustė Pociūtė-Trotienė.
 
„Visi vaikai yra jautrūs menui. Suaugusiųjų dėka augdami santykį su menu jie gali susistiprinti ir netgi tapti jaunaisiais meno kritikais arba priešingai – tą jautrumą jie gali išaugti ir tapti menui „alergiški“. Tai labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos: jei namuose pilna albumų, meno kūrinių, šeimoje yra susiformavęs įprotis lankytis parodose – vaikams tai tampa natūralia gyvenimo dalimi. Deja, su menu santykio neturinčioje aplinkoje vaikų meninis ugdymas dažnai suvokiamas labai paviršutiniškai – kaip molio lipdymo ar dailės darbelių pamokėlės. Visi žinome, kad meno terapija pagrįsta koreliacija tarp meno kūrimo ir emocinio savireguliavimo, bet nė nepagalvojame, kad neužmezgęs santykio su menu vaikas netenka galimybės įgauti patirčių, galinčių daryti įtaką jo socialinėms ir emocinėms kompetencijoms“, – sako J. Garlauskienė.
 
„Menas – puiki treniruotė, padedanti vaikui išmokti viską vertinti kontekste. Gebėjimas matyti plačiau padeda geriau įvertinti realybę – konkretus poelgis priklausomai nuo konteksto gali būti vertinamas ir kaip žygdarbis, ir kaip nusikaltimas. Tai viena svarbiausių pamokų, kurią turime išmokyti vaikus, todėl stengiamės kuo anksčiau sudominti vaikus menu. Tiesa, dabar sudominti ir nustebinti juos nebe taip paprasta. Kad vaikai įsitrauktų, meną jiems pateikiame kaip žaidimą – leidžiame patirti klausant, liečiant, netgi uodžiant ir ragaujant. Atstumo tarp vaiko ir meno jau nebegali būti“, – sako viena „Aukštyn kojom“ įkūrėjų Gustė Pociūtė-Trotienė.
 
 
Darželį okupavo „Kaltūnas“
 
Darželį „Aukštyn kojom“ spalio pradžioje okupavo „Kaltūnas“ – tarptautinis tarpdisciplininis edukacinis projektas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Režisierė Saulė Norkutė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė priėmusios darželio komandos iššūkį, interaktyvią instaliaciją apgyvendino darželio erdvėse ir su neįtikėtina istorija apie ypatingų plaukų mergaitę Gabėtą padarė tikrą elektrošoką vaikų fantazijai.
 
„Susipažinus su Saule ir Šarūne visa „Aukštyn kojom“ komanda buvo pakviesta į galeriją patirti Gabėtos istoriją. Kelionė buvo kiek kitokia nei ta, kurią vėliau patyrė vaikai, nes instaliacija darželio erdvėse atsiskleidė naujai, be to, autorės suteikė galimybę istoriją, atsižvelgiant į tai, kas aktualu kiekvienos grupės vaikams, pasakoti pačioms pedagogėms.
 
3–6 m. vaikai, sekdami Gabėtos plaukų istorija, instaliacijoje žaidė futbolą Gabėtos brolio sukurtame plaukų stadione, skrido raketa ir iš kitų planetų gelbėjo plaukuose paskendusius gyventojus, klausė kaimynų skundų apie sunkų gyvenimą maištingų plaukų kaimynystėje, stebėjo tėčio eksperimentus, išgyveno audringą Gabėtos plaukų uraganą ir tyrinėjo plaukų radinių archyvą.
 
Aptardami patirtą istoriją pastebėjome, kad kiekvieną vaiką paliečia ir sužavi vis kiti momentai. Tai buvo vaizduotę išlaisvinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir visai komandai. Generuojant idėjas veiklos planams, kuriant ugdymo priemones ar sprendimus šventėms jaučiame, kad tokie projektai keičia ir pedagogus. Tad ir toliau ieškome menininkų, norinčių bendradarbiauti“, – pasakoja J. Garlauskienė.
 
 
Galerija vietoj žaidimų kambario
 
„Aukštyn kojom“ įkūrėjos apgailestauja, kad suaugusiesiems informacijos apie tai, ką galerijose veikti su vaikais, rasti sunku, todėl parodose, nežinodami, ką ten kartu veikti, dauguma šeimų lankosi retai. Kad į šeimos pramogų vietas savaitgaliais galėtų pretenduoti meno galerijos, Justina ir Gustė dalijasi tuo, ką ten išsiruošus svarbiausia žinoti:
 
•   Nors Lietuvoje trūksta parodų vaikams, eikite į kiekvieną, kuri nepažymėta N-7, N-14 ar S  ženklu. Su vaiku galima aptarti bet kokį kūrinį, tiesiog kai kurie kūriniai dėl jų turinio ar stiliaus gali būti suvokiami sunkiau nei kiti. Atkreipkite vaiko dėmesį į tas konteksto detales, kurios jam bus suprantamos.
•   Prieš apsilankymą galerijoje aptarkite / prisiminkite, kaip ir kodėl ten reikia elgtis. Kad vaikas būtų motyvuotas, verta paskaityti knygą „Kultūringa pelė Stasė“.
•   Eidami į galeriją vaikui įvardinkite šio apsilankymo tikslą.
•   Jūsų vaikas gali būti puikus meno kritikas. Netikite? Parodykite jam meno kūrinį ir paklauskite jo nuomonės. Vaikai puikiai patys vertina meną, bet jei pastebite, jog reikia paskatinimo, užduokite klausimų: ką čia matai, kaip jautiesi tai matydamas, kaip manai, ką autorius norėjo parodyti, ką tu darytum kitaip? Gebėjimas išsakyti savo požiūrį stiprina vaiko pasitikėjimą savimi.
•   Kalbėdami atkreipkite dėmesį į kūrinio ypatybes. Daugybė didžių menininkų išsiskyrė iš savo amžininkų būtent dėl to, kad priėmė kitokius sprendimus. Būtinai paaiškinkite, kodėl vienas medinis šaukštas gali būti tiesiog šaukštas iš Kaziuko mugės, o kitas - jau meno kūrinys.
•   Aptarkite detales (spalvas, formas, medžiagas), bet nepamirškite ir pačio svarbiausio dalyko – kūrinio idėjos. Kai vaikas suvoks, kad meno pagrindas yra idėja, taikys tai ir savo kūriniuose.
•   Nereikia persistengti vaikui aiškinant apie kūrinius. Kuo daugiau konkretumo, tuo mažiau vietos jo interpretacijai ir fantazijai.
•   Diskutuodami apie kūrinį būkite atsargūs, kad jūsų nuomonė neskambėtų kaip vienintelė „teisinga“. Vaikas turi žinoti, kad teisingų atsakymų čia negali būti, nes čia jo interpretacija. Visiškai natūralu, jei jus kūrinys žavi, o vaiką atstumia.
•   Pamėginkite žaidimą „kaip pavadintum šį kūrinį“. Tegul vaikas įsižiūri, pasiūlo savo variantą, o tada perskaitykite, kaip jį pavadino menininkas.
•   Parodoje atidžiai stebėkite vaiką. Jei matote, kad pavargo, vadinasi, šiam kartui tiek pakaks. Nuo emocijos, su kuria išeisite, priklausys kaip greitai ir su kokia motyvacija sugrįšite.
•   Po parodos vaikui pasiūlykite sukurti savo kūrinį ta pačia tema.
 
Malonių atradimų ir įkvepiančių naujų patirčių meno treniruotėse!