Emokykla.lt

Maisto produktų derinimas – mitas ar tiesa?

2017-08-02
Susijusios temos: Vaiko sveikata
Maisto produktų derinimas – mitas ar tiesa?
Raminta BOGUŠIENĖ, maisto technologė
Jei nuo mažumės vaikui neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jo lėkštę patektų sveikatai palankus maistas, jei duosime laisvę įsiklausyti į įgimtą alkio ir saikingumo jausmą, vėliau jis gebės pats atsirinkti, koks maistas, kada ir kiek, yra palanku jo sveikatai.
Almantas KRANAUSKAS, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos priežiūros departamento mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas:
 
„Maisto derinimas yra vienas iš mitų, propaguotų amerikiečio Polio Brego bei kai kurių kitų mitybos teorijų šalininkų. Yra kai kurių maisto produktų, kurie sąveikaudami tarpusavyje stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina geležies, esančios mėsoje, įsisavinimą ir pan.), tačiau tai yra smulkmenos, kurių neverta sureikšminti.
 
Žmogaus mityba yra įvairi ir kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera. Tai neturi jokios įtakos sveikatai ir yra ne pirmo ir net ne dešimto aktualumo problema, dėl kurios vertėtų jaudintis. Produktų derinimo klausimai nesvarstomi jokiuose tikrų mitybos specialistų forumuose bei oficialiuose mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, dėl kurių tikrai kenčia žmogaus sveikata. Taigi, tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos.
 
Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais produktais, neverta. Labiau reiktų susirūpinti dėl to, kad krakmolo apskritai mityboje būtų kuo mažiau. Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovių garnyrais nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais. Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Tą galima pastebėti mokyklų valgyklose, kai vaikai lėkštėje palieka nesuvalgytus kruopų ar makaronų garnyrus. Tačiau ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas, kurio pasekmių objektyviai išmatuoti neįmanoma.“
 
Raminta BOGUŠIENĖ, maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė:
 
„Rekomenduoju pažiūrėti į skirtingų maisto produktų maistinę vertę. Nėra vieno maisto produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymo ar angliavandenio, nebent tai šviežia mėsa, kurią sudaro baltymai ir riebalai. Galima teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta (ypač sveikam žmogui). Svarbu suvokti, kad pirmiausia iš vaikų mitybos reikia pašalinti visą šlamštmaistį ir sveikata bus išsaugota. Jei nuo mažumės vaikui neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jo lėkštę patektų sveikatai palankus maistas, jei duosime laisvę įsiklausyti į įgimtą alkio ir saikingumo jausmą, vėliau jis gebės pats atsirinkti, koks maistas, kada ir kiek, yra palanku jo sveikatai.
 
Dažniausiai maisto derinimo tema maišoma su maisto netoleravimu ar net alergija. Jei atsiranda daugiau tokių žmonių, kurie negali valgyti kotleto su bulve, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kyla rūgštis, dar nereiškia, kad tokie maisto deriniai netinka visiems.
 
Nesuvirškintas maistas, žinoma, problema. Visgi reikia pastebėti, kad maisto produktai turi būti ne tik sveikatai palankūs, bet ir gerai sukramtyti, suvalgyta tiek, kiek reikia – tada virškinimo problemų faktiškai nebus. Baltymų ir krakmolo derinimo problematikos teoretikai nekalba apie suvalgytą maisto perteklių, kurio pasekmė – virškinimo sistemos sutrikimai, bet jie kalba apie nepagrįstos mitybos teoriją. Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita „molekulė“. Žmogui svarbu įskiepyti sau suvokimą, kad visumos balansas – pagrindinis sveikatos garantas.
 
Norite išlaikyti visumos balansą? Patarimas: reikia valgyti reguliariai, išlaikyti tarpus tarp valgymų, kad maistą virškinimo organų sistema spėtų suvirškinti, t. y. tarpai tarp valgymų turėtų būti nuo 2 iki 4 val. Trukmė priklauso nuo maisto porcijos ir baltymų kiekio joje, nes baltymų virškinimas ilgesnis, dėl to tarpas suvalgius pagrindinį mėsos, žuvies, ankštinių daržovių patiekalą turėtų būti ilgesnis. Kitas valgymas turėtų būti net po 4 val. Ilgasis tarpas tarp valgymų per parą turi būti 12 valandų. Svarbu porcijos dydis ir įsiklausymas į save: ko nori šio valgymo metu organizmas, kaip jaučiasi suvalgęs tam tikro maisto. Mityba turi būti individualizuota. O kalbant apie vaikų maitinimą, formuojamą ugdymo įstaigose, ir nesant sąlygų individualizuotai mitybai, turi būti laikomasi bendrųjų pagrindinių mitybos principų, kurie ir lemia sveikatos išsaugojimą. Didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į sveikatai palankią mitybą, o ne į smulkmenas, kurios sveikatos išsaugojimui neturi esminės įtakos.“
 
Vida DRĄSUTĖ: vaikų mama, tarptautinio projekto HealthEDU koordinatorė:
 
„Auginu du ikimokyklinio amžiaus vaikus, tad pilnai galiu įsitraukti į vaikų mitybos procesą ir stebėti kaip jie valgo patiekiamą maistą, ar prašo įdėti to ar ano į lėkštę, o kažko nedėti. Galbūt ir patys atkreipėte dėmesį, kad vaikai dažnai vieną ar kitą patiekalo dalį tiesiog palieka. Vaikų maitinimas darželiuose ir mokyklose nėra individualizuotas, nebent vaiką kamuoja alergija ar kitas sveikatos sutrikimas, o ir tai padaryti turbūt sunkiai įmanoma, todėl, jei vaikas maitinamas sveikatai palankiu mėsos, daržovių ir / ar bulvių troškiniu, tai teigiamas dalykas.
 
Mes, suaugusieji, neturėtume versti vaiką suvalgyti viską, kas yra lėkštėje – jei jis atsisakys vieną dieną virtos morkos, o kitą dieną, palikęs mėsą, suvalgys tik bulves su daržovėmis, vadinasi tuo momentu jo organizmas taip reikalauja, o gal vaikas tiesiog nesijaučia labai alkanas. Be abejo, jei vaikas nuolat atsisako daržovių, o nori tik bulvių ar makaronų, reiktų susimąstyti, kalbėti su vaiku, jį šviesti...
 
Vaikų maitinimo organizatoriai iš esmės turėtų rūpintis sveikatai palankių patiekalų pateikimu vaikams, o tie, kurie yra šalia vaikų valgymo metu, neversti jų suvalgyti viską arba leisti nevalgyti tam tikrų produktų. Esant galimybei, pasiūlyti kitą daržovę, pavyzdžiui, atsisakius pomidorų pasiūlyti agurką, bet jokiu būdu ne batono riekę.“