Emokykla.lt

Lauko pedagogikai trūksta žalios šviesos ugdymo įstaigose

2016-09-20
Lauko pedagogikai trūksta žalios šviesos ugdymo įstaigose
Ieva TUMASONIENĖ
Ugdymas(is) lauke teigiamai veikia vaikų raidą ir todėl itin svarbu, kad jis pasiektų kiekvieną vaiką. Šiuolaikiniai vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtiną laiko dalį lauke. Mokslininkai įspėja, kad buvimo gamtoje galimybės netekimas ilgainiui vaikams gali turėti itin neigiamų pasekmių. Valstybės inicijuotas ir sukurtas „lauko pedagogikos tinklas“ padėtų ne tik mokytojams, bet ir tėvams, susiduriantiems su vaikų vystymosi, ugdymo(si) ir sveikatos problemomis.
Šiuolaikiniai vaikai neturi pakankamai galimybių būti lauke
 
Didžiojoje Britanijoje atlikti naujausi tyrimai parodė, kad šiuolaikiniai vaikai, augantys labai užsiėmusiose šeimose, turi itin mažai galimybių tyrinėti juos supančią natūralią gamtinę aplinką. Tai trukdo normaliai vystytis vaikų socialiniams gebėjimams ir ilgainiui neigiamai veikia jų fizinės ir emocinės sveikatos raidą. Būtent dėl to yra labai svarbu, kad mokykloje ši problema būtų pastebėta ir būtų imtasi ją spręsti. „Šiuo metu, jeigu mokyklos ugdymo programoje ir yra įtraukti ugdymo lauke elementai, tai tik dėl to, kad mokytojai supranta buvimo lauke vertę ir naudą. Orientavimasis vien tik į akademinius pasiekimus nustumia į šalį galimybę vaikams būti lauke ir mokytis iš patyrimų už klasės durų, o būtent tai turėtų teigiamą poveikį vaikų raidai visą likusį gyvenimą,“ – teigia Plimuto universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkė Sue Waite.
 
Edukologijos srities mokslininkai pabrėžia, kad šiuolaikinių vaikų kasdienybė ir įpročiai, akivaizdu, gerokai skiriasi nuo ankstesnių kartų. „Kaip atrodo šiandieninis vaikas? Vaikystėje man būdavo didžiausia bausmė, jei tėvai pasakydavo: „Šiandien neisi į lauką“. Tai reiškė, kad teks liūdėti kamputyje... O šiandieniniam vaikui – valio, gyvenu virtualiame pasaulyje ir jokios bausmės man čia nėra. Taip pat mano kartos vaikui negalėdavo būti nieko blogiau, nei draudimas važiuoti pas senelius. Taigi, aplinka, kurioje vaikai gyvena šiandien, yra visiškai kitokia. Mes, suaugusieji, nenorom atėmėm tai, kas vaikams priklauso“, – teigė Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Rita Makarskaitė-Pekevičienė susitikime su ikimokyklinio ugdymo pedagogais lauko pedagogikos seminare Pavilnių lauko darželyje. Pasak mokslininkų, sveikai vaiko psichinei ir fizinei raidai būtinas kontaktas su gamta ir natūralia aplinka.
 
Ugdymas lauke turi tapti formalaus švietimo dalimi
 
Plimuto universiteto mokslininkės Sue Waite atliktas naujausias tyrimas parodė, kad ugdymas(is) lauke turėtų būti įtrauktas ne tik į neformaliojo, bet ir į formaliojo švietimo mokymo programas, inicijuotas įstatymų leidėjų ir švietimo politiką formuojančių institucijų. Mokslininkė pateikė penkis svarbiausius argumentus, kodėl lauko pedagogika turėtų tapti mokymo programų dalimi. Lauke ugdomas vaikas – tai:
  • sveikas ir laimingas kūnas ir protas;
  • sociali ir savimi pasitikinti asmenybė;
  • bendradarbiauti linkusi ir mokanti tai daryti asmenybė;
  • aktyvus pasaulio pilietis;
  • gebanti savarankiškai ir kūrybiškai mokytis asmenybė. 
Lietuvoje šiuo metu veikia keletas lauko pedagogika paremtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje ir Vilniuje. Šiais metais į lauko pedagogikos klubą įstojo ir Marijampolė, kurioje pradėjo veikti lauko darželis, o Vilniuje duris atvėrė Vingio parko lauko darželis.
 
Pirmojo Lietuvos lauko darželio steigėjas Žilvinas Karpis teigia, kad nėra laiko laukti, kol vaikai užaugs ir nebegalėsime praturtinti jų vaikystės: „Uždaviau sau klausimą: ar lauksiu tikėdamasis, kad kas nors sukurs lauko darželį mano vaikui, ar pats imsiuosi iniciatyvos? Jau įkūrėme lauko darželį Vingio parke, padedame kurtis lauko darželiui Marijampolėje, o 2017-ųjų viduryje šalia Žaliųjų ežerų atidarysime dar vieną lauko darželį. Pavilnyje šiemet pradėjo veikti priešmokyklinio ugdymo grupė, o kitąmet atsidarys ir pradinė mokykla.“
 
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, apsilankęs Pavilnių lauko darželyje, liko maloniai nustebintas ir išreiškė stiprų palaikymą šios iniciatyvos gyvavimui ir reglamentavimui. „Lankiausi darželyje Pavilniuose, kur vaikai ugdomi lauke bet kokiu oru. Vaikučiai miegojo po dideliu tentu lauke (tik žiemą miega viduje), o aš, kaip koks Aukščiausiasis, turėjau pasišokėjęs iš obels ištraukti įstrigusį aitvarą. Kaip būčiau norėjęs eiti į tokį darželį! Kaip būčiau norėjęs į tokį leisti savo vaikus! O mažųjų švedų apie 10 proc. tokius ir lanko... Įvairovė, pasirinkimas, iniciatyva Vilniuje yra sveikinama. Tam yra žalia šviesa. Padėsiu, kuo tik galiu, įveikti ir visas nuo savivaldybės tiesiogiai nepriklausančias biurokratines kliūtis“, – po apsilankymo Pavilnių lauko darželyje įspūdžiais savo socialinio tinklo paskyroje dalijosi R. Šimašius.
 
Po šio apsilankymo Vilniaus savivaldybė inicijavo lauko pedagogikos konferenciją, siekdama kurti sveikesnę miesto bendruomenę ir spręsti vaikų buvimo lauke problemas. Renginyje pranešimus skaitė ugdymu lauke besidomintys ir jį praktikuojantys pedagogai iš Vilniaus mokyklų ir vaikų darželių, taip pat patirtimi dalijosi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojai, VšĮ „Lauko darželis“ steigėjai. Buvo pristatytos rekomendacijos, palengvinsiančios išvykų į lauką organizavimą mokyklose ir darželiuose.
 
Edukologė, lauko pedagogikos tyrinėtoja Sue Waite pabrėžia, kad dabar mokyklose reikia ieškoti „papildomo laiko nuo pamokų“, kad būtų galima užsiimti ugdymu lauke. Pasak jos, siekiant tvirtos ir teigiamus rezultatus vaikų ugdyme laiduojančios ugdymo strategijos, būtina lauko pedagogiką įtraukti į formaliojo švietimo programas, o kol to nėra telieka džiaugtis bet kokiomis lauko pedagogikos apraiškomis ugdymo įstaigose.
Šaltiniai: