Emokykla.lt

Kokie pokyčiai laukia vaikų valgiaraščio 2017 metais?

2016-12-22
Susijusios temos: Vaiko sveikata Ugdymo įstaigos
Kokie pokyčiai laukia vaikų valgiaraščio 2017 metais?
Raminta BOGUŠIENĖ, maisto technologė
Šiemet gruodžio 14 d. Seime vykusioje konferencijoje „Sąmoninga tėvystė“ buvo pristatytos vaikų maitinimo aktualijos darželiuose ir mokyklose. Sveikatos apsaugos ministerija, leidžianti vaikų maitinimo teisės aktus, šiais metais tikisi žengti dar daugiau žingsnių vaikų sveikatai palankesnės mitybos link.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, Sveikatos apsaugos ministerija, leidžianti vaikų maitinimo teisės aktus, šiais metais tikisi žengti dar daugiau žingsnių vaikų sveikatai palankesnės mitybos link. Planuojama riboti cukrų ir druską visuose vaikams tiekiamuose patiekaluose. Pavyzdžiui, numatoma, kad duonoje bus ne daugiau kaip 5 g pridėtinio cukraus ir ne daugiau nei 1 g druskos, arbata bus nesaldinta ir pan. Seksime skandinavų pavyzdžiu, kurie jau kuris laikas racionalizuodami vaikų ir apskritai gyventojų mitybą, pasiekė gerų rezultatų jų sveikatos srityje. Tikimasi, kad, išleidus Vaikų maitinimo akto pataisas, Lietuvos vaikai gaus daugiau maistinių skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, nes bus skatinamas daržovių, visaverčių grūdinių kultūrų vartojimas, o vaikų racione vyraujančios bulvės bus dažniau keičiamos įvairesnėmis grūdinėmis kultūromis ir daržovėmis. Šaltiesiems patiekalams gaminti bus skatinama naudoti šaltai spaustą nerafinuotą alyvuogių ir rapsų aliejų. Pagrindinis siekis − subalansuoti produktus, o kartu ir mitybą, kuri dėl neatsakingų maisto pramonės veiksmų, yra stipriai iškreipta. To rezultatas − aukštas, ir vis didėjantis, gyventojų sergamumas cukriniu diabetu, nutukimu, vėžiu ir kitomis lėtinėmis, su mityba susijusiomis ligomis.
 
 
Sveikatai palankus maistas: požiūrį keisti būtina
 
Deja, maisto technologų nemokė, kaip paruošti brokolį, kad jį valgytų vaikai, tačiau mokė, kaip pagaminti keksiuką, kad jo paragavęs negalėtum sustoti. Taip mes, maisto technologai, išderinome natūralų skonio suvokimą. Jis naikinamas toliau. Žmonės galvoja, kad skanu tik tai, kas dirbtinai saldu ar sūru. Jei vaikui atsisakius pusrytinės košės, siūlysime riestainį ar menkavertį gardumyną, jis niekuomet nevalgys sveikatai palankaus maisto.
 
Siūlau ne drastiškai keisti valgiaraščius, bet vaikus po truputį pratinti prie sveikatai palankaus maisto, palaipsniui sugrąžinti jų įgimtą alkio ir saiko jausmą bei natūralų skonio suvokimą. Nors valgiaraščiuose skaičiuojamas angliavandenių, baltymų, riebalų kiekis, vaikai ne visada gauna sveikatai palankų maistą. Kodėl? Teisės aktuose aiškiai nurodoma, kiek kalorijų vaikai turi gauti, koks angliavandenių, baltymų, riebalų kiekis yra privalomas ir į tai atsižvelgiama, tačiau nėra neatsižvelgiama į rekomenduotiną vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį. Vaikų maitinimo reikalavimai teisiškai gana logiški ir palankūs sveikatai, bet sunkiai įgyvendinami praktikoje.
 
Lietuvos ugdymo įstaigose trūksta įrangos tausojantiems ir sveikatai palankesniems patiekalams gaminti – garų puodų ir konvekcinių krosnelių turi mažiau nei pusė įstaigų. Būtina investuoti į kokybiškos įrangos atnaujinimą ugdymo įstaigų virtuvėse, kad visi patiekalai nebūtų prikepę prastos kokybės riebaluose, o virti garuose, troškinti, kepti konvekciniu režimu, t. y. tausojantys.
 
Šiais metais pradėta vykdyti nacionalinė iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Jos įgyvendintoja VšĮ „Sveikatai palankus“ siekia kompleksinių vaikų maitinimo pokyčių ugdymo įstaigose. Iniciatyvos metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose ir darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduria ugdymo įstaigos. Šia iniciatyva siekiama didinti visos ugdymo įstaigos bendruomenės mitybos raštingumą ir gerinti vaikų maitinimą Lietuvos mastu. Tačiau reikalinga komanda, sudaryta iš virėjų, maisto technologų, kad mokymai ir receptūrų kūrimas vyktų platesniu mastu. Technologinės kortelės, kuriomis vadovaujasi praktiškai visa Lietuva, yra atgyvenusios. Pagal jas pagamintuose patiekaluose nepakanka vertingų maistinių medžiagų, o pagrindinė mitybos sąlyga – įvairumas – nėra užtikrinama. Vaikai patiria virškinimo problemas, nes per dažnai valgo bulves ir miltinius patiekalus.
 
Kompleksinis švietimas, receptų kūrimas ir patiekalų integravimas
 
Darželiuose vaikai maitinami reguliariai šviežiu, šiltu, ką tik paruoštu maistu. Tačiau mokyklose reikia ugdyti vaikų sąmoningumą, kad pietums rinktųsi šiltą šviežiai ruoštą maistą.
 
„Esame už tai, kad mokyklų valgyklose moksleiviai gautų sveikatai palankų maistą, todėl nuolat investuojame į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, technologinę maisto gamybos įrangą, maisto gaminimo technologijas. Kasdienė praktika rodo, kad mokyklinių pertraukų metu neretai susidaro eilutės valgyklose. Tam, kad vaikai spėtų pavalgyti mokyklos valgykloje pagaminto  maisto, o ne prekybos centruose pirkto „greito maisto“, lengviname ir greitiname atsiskaitymą, diegdami elektroninio atsiskaitymo sistemas. Itin teigiamai vertiname aktyvesnį mokyklos bendruomenės: mokinių, jų tėvų, pedagogų įsitraukimą vaikų maitinimo klausimus. Šiam tikslui skirta nemokama kokybės telefono linija. Paskambinu telefono numeriu 8 800 10014 galima pareikšti savo nuomonę, gauti atsakymus į kilusius klausimus apie teikiamas maitinimo paslaugas, jų kokybę“, – teigia UAB „Pontem“ maitinimo paslaugų departamento vadovė Romana Leleivienė.
 
Esu įsitikinusi, kad šiandien vaikų maitinimo sistemoje yra daug privalumų, palygintus su kitomis šalimis ar valgymo įpročiais namuose. Tačiau mes siekiame, kad Lietuva būtų pavyzdys kitoms Europos Sąjungoms šalims. Žinoma, svarbu ir tai, kad gardumynai, kurie uždrausti mokyklose bei darželiuose, tėvelių nebūtų dedami vaikams į ugdymo įstaigas. Vaikų maitinimo teisės aprašas turi būti taikomas ir tėveliams, kad draustinas ir sveikatą, natūralų skonį griaunantis maistas nepapultų į ugdymo įstaigas. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu konditeriniuose gaminiuose, saldainiuose, gruzdintame maiste draudžiami mokyklose ir darželiuose, bet namuose – vis dar norma.
 
Teisinės vaikų maitinimo bazės kūrėjai eina tinkama linkme, tačiau jei vaikų maitinimo organizatoriams nepadėsime įgyvendinti teisės aktų, nešviesime virėjų, personalo, vaikų, tėvelių – rezultatų nebus. Gražūs norai taip ir liks popieriuje.
 
Šių metų spalio 1 d. startavo tarptautinis „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (HealthEDU). Projekto koordinatorė Vida Drąsutė džiaugiasi, kad šis projektas aktualus ne tik pavieniams asmenins ar institucijoms, bet ir visos Lietuvos ugdymo įstaigoms: „Projektas sulaukia didelio susidomėjimo konferencijose, seminaruose. Jam dar nespėjus įsibėgėti, norą dalyvauti išreiškė daugiau nei 20 darželių ir mokyklų. Esame atviri, nes tikime, kad visi drauge galime pasiekti geresnių ir kokybiškesnių rezultatų.“
Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.
Šaltiniai:
Raminta Bogušienė – VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, tarptautinio projekto HealthEDU turinio kuratorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatos specialistė, maisto technologė. 
Tel. 8 645 17 472, el. paštas  raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.
 
Susiję: