Emokykla.lt

Kaip vaikai mokosi kalbėti?

2012-09-02
Kaip vaikai mokosi kalbėti?
Daiva Dočkienė, logopedė
Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų kalboje galime pastebėti netolygumų, keliančių nerimą tėvams, pedagogams. Tėvai dažnai užduoda sau klausimą: ar mano vaiko kalbos raida atitinka amžių? Todėl straipsnių cikle „Vaikai mokosi kalbėti“ aptarsime vaiko kalbos raidą ir sritis, kurios glaudžiai susijusios su kalbos vystymusi: klausą, motoriką, pojūčius, kalbos supratimą, aplinką, žaidimą. Supažindinsime su kalbos raidos svarbiausiais momentais ikimokykliniame amžiuje bei pateiksime patarimų, kaip skatinti bendrą ir kalbinį vaiko vystymąsi.
Kaip vyksta vaiko kalbos raida? Nuo ko priklauso sklandus jos vystymasis? Kas yra svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai? Į šiuos ir kitus klausimus atsakysime pirmoje dalyje „Vaiko kalbos raida“. Joje apžvelgsime sąlygas, būtinas kalbos įsisavinimui, ir įvardinsime pagrindinių vaiko bendrosios ir kalbos raidos „stotelių“ datas. Tikimės, kad tai padės tėvams ir pedagogams lengviau pastebėti vaiko raidos žingsnius, atpažinti galimus nukrypimus ir, esant reikalui, ieškoti specialisto pagalbos. Kas yra šveplavimas ir kada jį reikia koreguoti? Kada vaikui konstatuojamas kalbos sulėtėjimas ir kas yra kalbos neišsivystymas? Kokios yra mikčiojimo atsiradimo fiziologinės prielaidos? Kokios aplinkos sąlygos veikia kalbos raidą pozityviai,o kokios negatyviai? Šiuos dažniausiai sutinkamus kalbos raidos sutrikimus ir trikdžius aptarsime antroje ciklo dalyje „Sutrikusi kalbos raida“ bei pateiksime kalbinio bendravimo su vaiku patarimų.
 
Ir galiausiai: kaip skatinti vaiko kalbos raidą šeimoje, buityje? Kaip būti geru kalbos pavyzdžiu vaikui? Kaip lavinti smulkiąją ir burnos motoriką, klausos dėmesį ir girdimąjį suvokimą? Kaip skatinti kalbą įvairiausiais žaidimais? Kokia knygų, televizijos ir kompiuterio vieta vaiko kalbos vystymesi? Trečioje dalyje „Kalbos raidos skatinimas“ pasidalinsime kalbos skatinimo, žadinimo ir pagalbos būdais kasdieniniame gyvenime, bendroje veikloje su vaiku.
 
Vaikas mokosi kalbėti: vaiko kalbos raida
 
Būtinos  kalbos raidos sąlygos
 
Kalba yra pagrindinė žmonių tarpusavio supratimo ir santykių kūrimo priemonė. Ji padeda užmegzti kontaktus su kitais, išsakyti mintis ir jausmus, išreikšti norus, perteikti išgyvenimus, planuoti veiksmus, suprasti tarpusavio ryšius ir apsikeisti patirtimi. Kalbinių gebėjimų raida turi ypatingą socialinę svarbą tolesniame vaiko gyvenime.
 
Specialistai skiria kalbą kaip sistemą ir kalbėjimą kaip procesą. Kalbą mes suprantame kaip žodžių ir gramatinių taisyklių sistemą, kurią vaikas įsisavina augdamas ir vystydamasis. Kalbėjimas – tai susiformavusių minčių „išreiškimas garsiai“, padedant visoms kalbos vyksme dalyvaujančiomis raumenų sistemoms (artikuliacinei ir balso). Kalbą ir kalbėjimą galima palyginti su planavimu ir įgyvendinimu. Planavimui priklauso gebėjimas rasti tinkamus žodžius ir juos sudėlioti į gramatiškai taisyklingą grandinę, o jį įgyvendinti padeda greitas ir tikslus skirtingų raumenų grupių tarpusavio darbas, leidžiantis suprantamai išreikšti mintis.
 
Kalbos įsisavinimas vyksta tiesiogiai sąveikaujant su aplinka, kurią vaikas atranda ir ištiria visais pojūčiais. Šalia būtinų fizinių sąlygų patenkinimo vaikui reikalinga ir kalbinė parama, rūpestis ir skatinimas. Kadangi sklandus kalbos vystymasis priklauso nuo daugelio sąlygų, o pati kalba yra kompleksinis ir daugelio faktorių lemiamas reiškinys, tad galimi gana dažni jos sutrikimai.
 
Kalbos medis 
 
Vienas iš įdomesnių būdų iliustruoti vaiko kalbos raidą yra vaiko „kalbos medis“ (pagal Wolfgang Wendlandt). Visi sveiki vaikai turi genetinę bazę, kuri leidžia jiems be ypatingų pastangų išmokti savo gimtąją kalbą. Kalbos raida vyksta lėtai ir tam tikra seka, panašiai kaip auga medis.
 
Žemę, iš kurios šaknys semiasi maisto, sudaro vaiko gyvenamoji aplinka, kultūra ir visuomenė. Visi šie veiksniai yra susiję tarpusavyje ir turi didelę įtaką vaiko kalbos vystymuisi.
Šaknys – tai vaiko sensorinės sistemos, jų raida ir integracija. Visos sistemos turi funkcionuoti ir papildyti viena kitą, t. y. vaikas turi gauti pakankamai jutiminių dirgiklių ir galimybių kaupti jutiminę patirtį.
Koks išaugtų medis, jeigu jis negautų pakankamai šilumos ir šviesos? Turbūt tik silpnas ir gležnas medelis. Taip ir vaikui būtina jausti jį supančių žmonių šilumą, meilę, būti saugiam ir įvertintam.
Medžiui kasdien būtinas vanduo, kuris simbolizuoja kasdieninį santykį su vaiku, gerą kontaktą, kalbinį ir nekalbinį bendravimą, išklausymą.
Kamienas simbolizuoja kalbėjimo džiaugsmą ir kalbos supratimą bei išsikeroja į mažesnes kalbos šakeles ir kartu su lapija sudaro kalbos medžio vainiką.
Kaip savo soduose puoselėjame medelius, taip ne mažiau atidžiai turime puoselėti ir savo vaikų kalbą.
 
 
Schema 1. Kalbos medis  (pagal http://logopaediewiki.de/wiki/Sprachbaum)
 
Taigi, kalbos raida priklauso nuo labai skirtingų vystymosi procesų, nuo augimo metu įgytos  patirties, taip pat nuo vaiką supančios aplinkos įtakos. Tik darni visų sričių tarpusavio sąveika sudaro sąlygas sklandžiai kalbos raidai. Svarbios sritys yra šios:
  • Klausa
  • Kalbos aparatas
  • Motorika
  • Jutimai
  • Kalbos supratimas
  • Kalbėjimo džiaugsmas
  • Kalbos pavyzdys
  • Aplinkos sąlygos
  • Žaidimas
Klausa
 
Sveika, nepažeista  klausa yra labai svarbi kalbos vystymosi sąlyga. Be klausos įspūdžių yra neįmanomas kalbos pamėgdžiojimas. Sutrikus klausai, vaikas neįgyja pakankamai klausos patirties,  kuri kaupiama girdint įvairiausius aplinkos triukšmus, šlamesius, garsus ir kalbą.
 
Garso suvokimas vystosi dar iki mažylio gimimo. Būsimas kūdikis girdi visą mamos kūno garsų simfoniją: plaka jos širdis, gaudžia kraujagyslėmis tekantis kraujas, burbuliuoja žarnynas. Todėl gimus mažyliui nereikia sukurti aplink jį visiškos tylos atmosferos – tai nenatūralu ir neįprasta vaikui. Nustatyta,  kad jau  pirmą savo gyvenimo dieną mažylis gali atskirti gimtąją kalbą nuo nepažįstamos: jei kalbama keliomis kalbomis, jis žiūri į tą žmogų, kuris šneka jo gimtąja kalba. Naujagimiai reaguoja į  garsus, o išsigąsta garsių ir netikėtų triukšmų.
 
8 savaičių vaikas pradeda kreipti dėmesį į ilgus garsus, pavyzdžiui, į dulkių siurblio ūžimą.
 
3 mėnesių amžiaus vaiko smegenų dalys, atsakingos už klausą, tampa aktyvesnės. Mažylis išreiškia susidomėjimą ir dėmesį įvairiais garsais. Išgirdęs įdomų garsą, jis pasuka galvą, atlieka aktyvius judesius burna. Vaikas pradės tarti pirmus žodžius tik po kelių mėnesių, tačiau jis jau ruošia savo kalbos aparatą kalbėjimui. Tyrimai rodo, kad garsų skaičius, kuriuos skleidžia 3 mėnesių mažylis, yra didesnis, jeigu suaugęs reaguoja į juos ir kalba su juo. Vaikas pradeda geriau pažinti garsus, kai mato, kokie daiktai juos skleidžia. Gimęs jis jau atpažįsta mamos ir tėčio balso garsus pagal kalbos ypatybes, su kuriomis jis susipažino, būdamas pilvelyje. 3 mėnesių kūdikis reaguoja į mamos balsą net nematydamas jos.
 
6 mėnesių mažylis jau atpažįsta balses – gimtosios kalbos pagrindą. Jeigu vaikas girdės kitas kalbas, pažins ir kitus garsus bei intonaciją. Jeigu mama daug ir išraiškingai kalbės su vaiku, kalbos garsai geriau įstrigs jo smegenyse ir mažylis greičiau išmoks susieti daiktus su žodžiais. Įdomu tai, kad mažylio pulsas keičiasi, kai jis klausosi melodingos kalbos.
 
14 mėnesių amžiaus vaikas jau reaguoja į savo vardą.
 
Svarbu! Jei augdamas vaikas nereaguoja į stiprius garsus ar skambesius (pvz., telefono, durų skambutį, radiją) ir būdamas 3-6 mėnesių amžiaus nerodo reakcijos į balsus, vertėtų ištirti, ar vaiko klausa nėra pažeista. Gydytojas vaiko klausą paprastai tikrina tarp 7 ir 9 mėnesių amžiaus. Būtinai reikia pranešti gydytojui, jei atrodo, kad vaikas blogai girdi, nes tai gali turėti didelės įtakos jo gebėjimui mokytis.
 
Klausos susilpnėjimas ir sutrikimai turi būti atpažinti kiek galima anksčiau, o pagalba suteikta nedelsiant. Jei vaiko klausos sutrikimas lieka ilgą laiką nepastebėtas, gali sutrikti jo kalbos vystymasis. Net esant mažiems gebėjimo girdėti apribojimams (dažnai dėl vidinės ausies uždegimo, gerklės, nosies ir ausų infekcijų), vaiko klausa gali nežymiai susilpnėti, o tai gali lemti, kad mažylis neskirs panašiai skambančių garsų ar žodžių. Jei tokie atvejai kartojasi dažnai arba trunka ilgesnį laiką (kelis mėnesius metuose), tai kalbos vystymasis gali sutrikti.
 
Kalbos aparatas
 
Kartu su sveika, nesutrikusia klausa yra svarbu atkreipti dėmesį į gerklės-nosies-uoslės ir gerklų organų būklę. Tarimo metu vyksta trys procesai: kvėpuojama, išgaunamas balsas (fonuojama) ir tariami garsai (artikuliuojama). Iškvėpimo metu oras gerklose sukuria balso pagrindinį toną. Šalia esančiose rezonansinėse ertmėse pagrindinis tonas įgyja individualų skambesį. Tariant garsų seką (žodį), kartu preciziškai tiksliai ir greitai veikia tam tikros raumenų grupės: gomurio burės, liežuvis, lūpos ir žandikaulis. Jie turi užimti tam tikras padėtis, kad tiksliai sukurtų reikalingą garsą (artikuliuotų). Tariant garsų seką (žodį), visi šitie raumenys turi veikti tarpusavyje labai greitai ir tiksliai, kiekvienam garsui atrasdami vis naują padėtį. Reikia ilgai mokytis, kol iš atskirų garsų sukuriama žodžio artikuliacija tampa nesąmoninga ir nebereikalauja pastangų.
 
Vaikas kiekvienam garsui susikuria jo tarimo modelį ir jį išsaugo, nesvarbu, ar garsas tariamas taisyklingai, ar ne. Augdamas  ir girdėdamas aplinkinių bei savo kalbą, vaikas nuolat lygina ir pats koreguoja garsų tarimą, kol rezultatas sutampa su iš aplinkos gaunama informacija. Tuomet tarimo modelis galutinai išsaugomas kaip „teisingas“ ir toliau vartojamas kalboje nesąmoningai ir be ypatingų pastangų.
 
Motorika
 
Motorika – tai visi judesiai, kurie keičia mūsų judėjimo aparato padėtį, raumenų įtampą. Yra skiriamos kelios motorikos rūšys.  
Bendrajai motorikai priklauso visą kūną apimantys judesiai, tokie kaip bėgimas, šokinėjimas, laipiojimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, balansavimas, žaidimas kamuoliu.
Smulkiajai motorikai  priskiriami smulkūs ir tiksliai apibrėžti judesiai, pirmiausia, rankų ir pirštų, tokie kaip lankstymas, kirpimas, karoliukų vėrimas, piešimas ar  lipdymas.
Burnos motorikai priklauso visi lūpų, liežuvio, skruostų, žandikaulių judesiai, kurie yra svarbūs kalbėjimui ir valgymui.
 
Kalbėjimui yra reikalinga gerai išsivysčiusi burnos motorika bei geras savo kūno suvokimas. Garsų tarimas (artikuliacija) yra tam tikrų tarpusavyje susipynusių motorikos judesių seka. Kiekvienas motorinio vystymosi pakenkimas gali paveikti ir kalbos vystymąsi. Kalbos organų judesių vikrumas, padėties ir judesių suvokimas formuojasi dar lalėjimo periodu, kuomet kūdikis bando tarti garsus, juos formuoja, o vėliau vis tobulina. Kūdikis vapėdamas, guguodamas, čiauškėdamas, priimdamas maistą (žįsdamas, rydamas, o vėliau ir kramtydamas), derina kalbos padargų bendrą veiklą.
 
Šalia burnos motorikos vikrumo formavimosi labai svarbus yra ir smulkiosios bei bendrosios motorikos vystymasis. Šias sritis plačiau paliesime vėliau, kalbėdami apie bendrą vaiko raidos skatinimą.
 
Jutimai ir suvokimai
 
Vaikas jį supantį pasaulį pažįsta per savo pojūčius: ragaudamas, liesdamas, uosdamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas. Pojūčiai (sensorinė sistema) padeda jam suvokti pasaulį.  Suvokimai – tai aplinkos, pasaulio bei savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas. Dirgikliai, veikdami regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo organus, sukelia pojūtį, kuris atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę: spalvą, garsą, temperatūrą, skonį, kvapą. Pats pojūtis yra suvokimo sudėtinė dalis.
 
Vaikas kaupia patirtį ir patiria įvairių sričių pojūčius visų pirma žaisdamas. Kiekvienam jo vystymosi lygmeniui reikalingos tos priemonės, žaislai, medžiagos kurios labiausiai tenkina pažinimo poreikius. Skiriamos kelios jutimų suvokimo  sistemos:
  • Matymas arba vizualinis suvokimas. Priimdamas ir perdirbdamas rega gaunamus įspūdžius, vaikas mokosi ir vizualiai perprasti kalbėjimo judesius, kad pagal tai galėtų kurti savo artikuliaciją. Štai kodėl labai svarbu bendrauti su vaiku jo akių lygyje ir leisti vaikui stebėti mūsų kalbos aparato judesius. 
  • Girdimasis arba garso suvokimas. Tai yra priėmimas ir perdirbimas klausa gaunamų įspūdžių (triukšmų, skambesių, kalbos).
  • Lytėjimo arba taktilinis-kinetinis suvokimas. Tai yra lytėjimo pojūčių priėmimas ir perdirbimas (pvz., minkšta, šilta, kieta, lygu) bei kūno judesių ir padėčių suvokimas. Mažas vaikas kiša į burną daiktus tam, kad ištirtų jų savybes, bei nuolat juda. Šiam suvokimui tarnauja ir artikuliacijos organų judesiai bei lytėjimo pojūčiai, jie reikalingi tam, kad vaikas suvoktų savo kalbos aparato organų (liežuvio, lūpų, gomuriu, žandikaulių) padėtį ir įtampą.
  • Pusiausvyros (arba vestibiuliarinis ir propriorecepcinis) suvokimas. Tai yra savo kūno padėties, raumenų ir sąnarių judesių bei padėties suvokimas.
Žemiau pateiktoje schemoje suvokimų sritys vaizduojamos stačiakampiais. Visų šių sričių tarpusavio sąveika leidžia formuotis ovalo viduryje surašytiems gebėjimams. O jie yra:
  • Koncentracija, dėmesys
  •  Pasitikėjimas savimi, savivertė
  • Kalbiniai gebėjimai
  • Mokymosi gebėjimai
  • Abstraktus mąstymas
  • Organizaciniai, savitarnos gebėjimai
Visi šie gebėjimai  sudaro pagrindą tolesniam vaiko intelektualiniam, socialiniam ir fiziniam vystymuisi. Geriausiai vaikas vystosi daug judėdamas ir žaisdamas. Visi daugelio vaikų jutimai pasireiškia ir vystosi vienu metu, yra tarpusavyje susiję.  Tad jei kuri nors viena sritis yra pažeista, gali sutrikti ir bendras vystymasis. Terapija ir skatinimas turi būti pirmiausia nukreipti į sutrikusios srities lavinimą, net jei pagrindinis tikslas yra kalbos ugdymas.
 
 
Schema 2. Sensorinių sistemų įtaka gebėjimams
 
Kalbos supratimas
 
Vaiko kalbos supratimas ugdomas kiekvieną dieną, jį kalbinant, bendraujant įvairiose buitinėse situacijose, mokant išklausyti žodines instrukcijas, lavinant gebėjimą klausytis pasakos ar eilėraščio.
 
Vaikas pradeda suprasti kalbą dar prieš pradėdamas ją aktyviai vartoti. Matydamas ir girdėdamas  jis suvokia, kad žodis atitinka vieną ar kitą  daiktą, veiksmą. 9 mėn. vaikas dažniausiai jau geba žaidimo metu įsidėmėti daiktą reiškiantį žodį ir jį išsaugoti atmintyje. Vėliau žodžio prasmė vis praplečiama.
 
Vaikui formuojasi vidiniai vaizdiniai (žodis įgyja vaizdą), ryšiai tarp žodžių, jis įsidėmi vis daugiau objektų savybes reiškiančių žodžių, ypač jei jie nuolat kartojami žaidime (pvz., kamuolys – apvalaus – rieda – mesk – spirk ir pan.). Pamažu objektams priskiriama vis įvairesnės savybės, o laikui bėgant išmokstama skirti vis daugiau būdvardžių ir veiksmažodžių. Tokiu būdu vidiniai žodžių vaizdiniai tobulėja ir vėliau bus naudojami žaidžiant  vaidmeninius, simbolinius žaidimus.
 
Kalbėjimo džiaugsmas
 
Kalbant patiriamas džiaugsmas ir kalbėjimo poreikis bei motyvacija turi didžiulę įtaką vaiko kalbos raidai. Pirmi poreikio kalbėti ženklai pasirodo apie 3-ią gyvenimo mėnesį, kuomet vaikas aktyviai laluoja. Vaikas judina rankeles, kojeles, tai jam teikia džiaugsmą, o patiriamas džiaugsmas išsilieja ilgais lalavimo monologais. Laluodamas, guguodamas, čiauškėdamas maždaug iki 6 mėn. amžiaus vaikas tarsi žaidžia savo kalbos padargais (lūpomis, liežuviu, gomuriu, žandikauliu), bando jų galimybes ir tuo pačiu treniruoja.
 
Jei pirmą pusmetį vaiko kalbėjimą skatina judėjimo metu patiriamas džiaugsmas, tai antrą pusmetį vaikas tarsi suklūsta, įtempia klausos dėmesį ir pradeda klausytis savęs. Atrodo, vaikui tampa smagu girdėti pačiam save, jį  pardeda džiuginti jo skleidžiami garsai. 
 
Abejoms fazėms yra labai svarbus kalbinis skatinimas, kurį vaikas gauna iš jį supančių žmonių – tėvų, brolių, seserų. Kūdikį kalbinantys žmonės yra svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai, jie atkartoja vaiko leidžiamus garsus, jais varijuoja ir palaiko pirmus „pokalbius“, taip skatindami komunikaciją.
 
Kalbos pavyzdys
 
Kalbos vystymosi procesas yra stebėjimo ir mėgdžiojimo procesas. Vaiko kelias į sklandžią kalbą grindžiamas nuolatiniais bandymais, klaidomis ir vėl naujais bandymais. Panašiai kaip vaikas mokosi statyti iš kaladėlių bokštą, šis nuolat virsta, o mažylis bando vėl ir vėl, kol pasiseka lygiai sudėlioti kaladėles vieną ant kitos. Arba, mokantis segti sagas, rištis batų raištelius – viskam išmokti reikia daug bandymų ir pagalbos. Taip pat reikia nuolatinio pavyzdžio, kaip tai daroma. Juk vaikas mokosi matydamas.
 
Artimiausi vaikui asmenys, tėvai, yra svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai. Jų kalba yra dažniausiai girdima kalba jautriausiu vaiko kalbos raidos laikotarpiu – tarp 9 ir 36 mėnesių amžiaus. Kalbos ir kalbėjimo raidą labai lemia vaiko-tėvų santykis ir tėvų kalbos pavyzdys.
 
Aplinkos sąlygos
 
Kalbos raidai didelę reikšmę turi vaiką supanti aplinka, t. y. socialinės ir kultūrinės sąlygos, kuriose vaikas auga. Kalbos mokymosi procesas vyksta nuolat sąveikaujant su aplinka, kuriai priklauso asmenys, esantys šalia vaiko ir kasdien su juo bendraujantys. Vaiko-tėvų santykis yra ypač svarbus visai vaiko raidai pirmais gyvenimo metais. Vaikui  reikia saugumo jausmo, meilės ir gero kontakto su jo artimaisiais žmonėmis.
 
Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikio kalbinimas dažniausiai yra susijęs su jo priežiūra, rūpinimusi. Kai vaiką pervystote, galite sakyti: „Štai dabar tave perrengsiu naujomis sauskelnėmis. Dabar tu būsi sausas ir gerai miegosi“. Natūralu, kad vaikas nesupranta žodžių prasmės, tačiau girdi balsą, intonaciją, kalbos melodiją.
 
Žaidimas
 
Žaidimas vaikui reiškia aktyvų santykį su aplinka. Jau 4 mėn. amžiaus kūdikis aktyviai smalsauja ir griebia daiktus bei kiša juos į burną, norėdamas pažinti. Laikui bėgant, mažylis patiria, kad jis aplinkinį pasaulį gali pažinti ne tik ragaudamas, bet ir matydamas, girdėdamas, užuosdamas, lytėdamas.
 
Daiktai ir jų funkcijos vaikui aiškėja tais daiktais manipuliuojant. Patyrimą vaikas išsaugo atmintyje ir vėliau gali palyginti kelias savo patirtis ar perkelti jas į kitas situacijas. Kiekvienas vaiko asmeniškai patirtas atradimas yra intensyvi patirtis ir suteikia daug daugiau informacijos bei yra geriau atsimenamas, nei tėvų parodytas. Kita vertus, tėvai gali modeliuoti ir kurti situacijas, kuriose kartu su vaiku pažins daiktus, jų savybes, veiksmus bei atras tarpusavio ryšius.
 
Įsidėmėkime, kad žaidimas vaikui yra labai svarbi, dažnai koncentruota veikla, kuri negali būti nutraukta ar sutrikdyta be ypatingai svarbios priežasties. Žaidimų metu vaikas mėgdžioja veiksmus, varijuoja jais vaidmeniniuose žaidimuose ir išbando konfliktų bei įvairių situacijų sprendimo galimybes. Net ir mokykliniame amžiuje vaikas žaisdamas pažįsta pasaulį ir perdirba savo santykio su pasauliu patirtį bei mokosi ją pritaikyti.
 
Papildo temą:
 
Lingvistiniai kūdikių gabumai
Patricia Kuhl yra Vašingtono universiteto Smegenų ir mokymosi mokslų instituto direktorė. Ji pripažinta tarptautiniu mastu ir atlieka tyrimus  apie ankstyvąjį kalbų ir smegenų vystymąsi, kurie atskleidžia, kaip kūdikiai mokosi. P, Kuhl darbai suvaidino svarbų vaidmenį, parodant, kaip anksti kalbos poveikis keičia smegenis.

TED renginio metu Patricia Kuhl dalijasi stulbinančiais atradimais apie tai, kaip kūdikiai išmoksta vieną kalbą, o ne kitą: jie tai daro klausydamiesi juos supančių žmonių kalbos ir „rinkdami“ garsų, kuriuos jiems reikia išmokti, „statistinius duomenis“. Atliekant išmanius laboratorinius eksperimentus (ir smegenų skenavimą) rodoma, kaip sudėtingai samprotauja šešių mėnesių kūdikiai, norėdami suvokti pasaulį.
 
Šaltiniai:
  1. Bruegge W., Mohs K., Richter E.: So lernen Kinder sprechen. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,1998
  2. Bruegge W., Mohs K., Richter E.: Wenn ein Kind anfaengt zu stottern. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,2005
  3. Bruegge W., Mohs K.: Therapie der Sprachentwicklungsvezoegerung. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,2003
  4. Der Sprachbaum. Internetinė prieiga per   http://logopaediewiki.de/wiki/Sprachbaum
  5. Garšvienė A., R.Ivoškuvienė R.:Logopedija. Leidykla „Šviesa“, Kaunas 1993
  6. Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R: Ankstyvo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius, 2004 Internetinė prieiga per http://www.viltis.lt/wp-content/uploads/2011/01/Maketas-2005-03-14.pdf
  7. Monkevičienė O. ir kiti: Ankstyvojo ugdymo vadovas. „Miklės leidyba“, Vilnius, 2001
  8. Žukauskienė R.:Raidos psichologija. Leidykla „Margi raštai“, Vilnius, 1996
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K. 
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.