Emokykla.lt

Kaip ugdyti būsimą pirmoką?

2014-01-03
Susijusios temos: Vaiko ugdymas Ugdymo įstaigos
Kaip ugdyti būsimą pirmoką?
Vaiva JUŠKEVIČIŪTĖ
VšĮ „Namų darželis“ ir „Pažinimo medis“ iniciatyva tėvams, kurių vaikai ruošiasi pirmai klasei, buvo surengtas susitikimas su pradinių klasių mokytojomis Aida Baliukevičiene ir Oksana Mockaityte, logopede Ignė Jašinskyte, psichologe Milda Karklyte. 
Svarbu atsakomybės jausmas ir savarankiškumas
 
Pasak mokytojos Oksanos Mockaitytės, svarbiausia, kad ugdydami vaiką tėvai daug dėmesio skirtų jo savarankiškumui ir atsakomybei ugdyti, skirdami vaikui pareigas namuose. Pareigos turėtų atitikti vaiko galimybes, tačiau pats principas „Tu atsakingas už...“ pratina būti atsakingą.
 
Mokytoja Aida Baliukevičienė teigė, kad priešmokyklinėje grupėje yra ugdomas vaikų dėmesys, atsakomybė, savarankiškumas, savitvarkos įgūdžiai, savikontrolė. Svarbu, kad ateidamas į pirmą klasę vaikas gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, dalytis, spręsti konfliktus, sulaukti savo eilės ar suaugusiojo dėmesio nesupykdamas, gebėtų pasirūpinti savimi (pavyzdžiui, užsirišti batų raištelius, apsirengti ir kt., deja, daugelis tėvų tai daro už vaikus).
 
Ar būsimam pirmokui reikia mokėti skaityti ir rašyti?
 
Neretai pasitaiko, kad eidamas į pirmą klasę vaikas jau moka skaityti ar rašyti (juk priešmokyklinėje grupėje vaikai supažindinami su spausdintinėmis raidėmis, skaičiais), tačiau mokytoja to nenurodo kaip siekiamybės, nes pirmoje klasėje atsižvelgiama į daugumos vaikų gebėjimus. Nors daugiau mokantiems vaikams turėtų būti parengiamos individualios užduotys, deja, didelėse klasėse ugdant skirtingų poreikių vaikus, to padaryti dažnai nepavyksta, todėl daugiau pramokę  vaikai praranda motyvaciją mokytis, nukenčia tolesni jų mokymosi rezultatai.
 
Ar reikalingi būreliai?
 
Mokytojos mano, kad pirmoje klasėje ar bent pirmuosius mėnesius vaikų nereikėtų vedžioti į daugybę būrelių ir užkrauti kitokios struktūruotos popamokinės mokomosios veiklos. Kita vertus, kai kurie būreliai teikia malonumą, pavyzdžiui, keramika, dailė, judrieji žaidimai, šachmatai. Tačiau muzikos ar dailės mokyklą specialistės pataria pradėti lankyti ne anksčiau nei nuo antros klasės, kai vaikas jau yra savarankiškesnis, nori ir gali veikti daugiau.
 
Ką daryti su namų darbais?
 
Mokytojos teigia, kad, nors pradinėse klasėse nerekomenduojama skirti namų darbų, jie dažnai yra skiriami įpročiui ugdyti, nes vėliau įprotis dirbti namie savaime nesusiformuos arba formuosis ypač sunkiai.
 
Pirmaisiais mokyklos metais mokytojos pataria tėvams padėti vaikams atlikti užduotis, padirbėti papildomai, kad neatsirastų spragų. Nors visose mokyklose yra pailgintos dienos grupės, verta pasidomėti, kaip konkrečioje mokykloje organizuojama ši veikla. Pailgintos dienos grupės veikla gali būti įvairiopa:
  • kai klasės mokytoja popietinės grupės mokytojai perduoda konkrečią klasę su pastabomis apie vaikų pasiekimus ir tobulintinus dalykus ir popietinės grupės mokytoja tęsia darbą su tos klasės vaikais. Tokiu atveju vaikai ne tik ruošia namų darbus, bet ir pabendrauja tarpusavyje ir su mokytoja, kas yra svarbu ugdant socialinius vaikų gebėjimus;
  • kai visi mokyklos popietinę grupę lankantys pradinukai iš skirtingų klasių susirenka kartu praleisti laiko – šiuo atveju vaikai yra tik prižiūrimi, bet konkrečios pagalbos mokydamiesi negauna. Dėl to vaikui gali atsirasti mokymosi spragų.
Mokytoja A. Baliukevičienė teigė, kad po pamokų vaikams reikalingas atokvėpis –- nors porą valandų praleisti su draugais kieme, užsiimti mėgstama veikla. Po to vaikas grįžta pailsėjęs ir gali skirti akademinę valandą papildomam individualiam darbui su mokytoja. Tokiu atveju tėvams nebereikia rūpintis namų darbų atlikimu ir jie gali kitaip leisti laiką su vaiku.
 
Mokyklai būtina ruoštis iš anksto
 
Psichologė Milda Karklytė teigia, kad vaiką reikia psichologiškai ruošti mokyklai, mat kuo daugiau žinos apie tai, kaip ir kas vyksta mokykloje, tuo labiau vaikas išvengs psichologinės įtampos, taigi, ir mokymosi sunkumų. Remdamasi savo darbo pradinėje mokykloje patirtimi psichologė pabrėžia, kad vaikui sunkiausia laikytis taisyklių ir prisitaikyti prie naujos tvarkos, mažesnio jam skiriamo dėmesio, nei buvo darželyje. Prisitaikymas prie taisyklių ir struktūros pokyčių gali tapti nemažu iššūkiu, vaikas gali pradėti dėmesio reikalauti negatyviais būdais, pavyzdžiui, triukšmaudamas, mušdamas ir kibdamas prie kitų vaikų.
 
Vaikui dar prieš einant į mokyklą svarbu išmokti dalytis suaugusiųjų dėmesiu ir daiktais su kitais, suprasti, kad jis nėra vienintelis ir svarbiausias asmuo. Vaikas turi gebėti atlikti užduotis iki galo – šiuo atveju gali padėti tėvai, skatindami net ir menkiausias užduotis atlikti iki galo, kruopščiai ir atsakingai.
 
Dažnai vaikas pritrūksta motyvacijos atlikti užduotis, tinkamai elgtis, todėl jį reikėtų skatinti taikant elgesio korekcinę sistemą, dar žinomą „pliusų ir minusų“  pavadinimu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip vaiko papirkinėjimas, tačiau tokia sistema padeda vaikui išsiugdyti įprotį laikytis taisyklių.
 
Psichologė ragino daugiau dėmesio skirti  vaiko skatinimui: dažnai barame vaikus, kai koks nors vaiko elgesys mums nepatinka, bet kai vaikas padaro ką nors gerai, tai mums atrodo savaime normalu, todėl jo nepagiriame.
 
Į klausimą, kaip žinoti, ar jaunesnis nei šešerių metų vaikas yra pasirengęs mokyklai, tėvams gali atsakyti psichologinės pedagoginės tarnybos specialistai ir psichologai, įvertinę vaiko brandą ir pasirengimą mokyklai.
 
Kalba turi būti pakankamai išlavėjusi
 
Logopedė Ignė Jašinskytė pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir bendrauti su specialistais dar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, domėtis, kaip vaikui sekasi, kas ir kaip gali būti lavinama namuose ar padedant tam tikrų sričių specialistams.
 
Ruošiantis mokyklai svarbu atkreipti dėmesį į kalbos garsų taisyklingą tarimą, kalbos gramatinę sandarą (turi būti derinamos giminės, linksniai, laikai, galūnės), rišlią kalbą (vaikas turi kalbėti sakiniais, jungti juos jungtukais, vienarūšėmis sakinio dalimis, gebėti sklandžiai pasakoti), žodyno gausumą (svarbu, kad vaikas kalbėtų ne vien tik buitine kalba), gebėjimą girdėti sakinio pradžią, pabaigą, turėtų girdimąjį ir regimąjį suvokimą, išlavintą smulkiąją motoriką (vaikas turi gebėti pagal savo amžių piešti, braižyti, kopijuoti įvairias figūras).
 
Tėvų vaidmuo
 
Mama ir pedagogė Vaiva Juškienė pataria pradinėse klasėse aktyviai bendradarbiauti su mokytojais, domėtis vaiku (pagirti už pastangas, stebėti, bendrauti). V. Juškienė teigia, kad sėkmingas vaiko integravimasis į bendruomenę, ryšio užmezgimas su žmonėmis priklauso nuo tėvų domėjimosi, nes vaikas, jausdamas palaikymą, nesijaučia paliktas vienas su naujais iššūkiais, pats labiau stengiasi, yra suinteresuotas aktyviai dalyvauti ir mokytis.
 
Pedagogės nuomone, suaugusiesiems privalu rasti laiko įsiklausyti, kas vaikui yra svarbu, kad nereikalautų iš vaiko per daug, o pastebėtų gerus dalykus, jaustų vaiką. Vaiko motyvacija labai priklauso nuo tėvų motyvacijos, o tėvų nerimą perima ir vaikai.
 
Kas svarbu renkantis mokyklą?
 
Mama ir ugdymo įstaigos vadovė Audronė Kancė mano, kad svarbiausia renkantis mokyklą – atkreipti dėmesį į mokytoją ir įstaigos vertybes. Ji atkreipia dėmesį, kad prestižinėmis laikomos mokyklos ir darželiai, dažnai neturi stiprios vertybinės sistemos, todėl gali kilti sunkumų ne tik mokantis, bet vėliau vaikams augant ir bręstant psichologiškai. Pedagogė siūlo renkantis mokyklą apsilankyti joje per atvirų durų dienas, stebėti pamokas, pabendrauti su būsima mokytoja, ateiti pas ją kartu su vaiku, kad abu pajustų, ar vaikui mokykloje bus gera.
 
Mokyklos rinkimasis yra iššūkis tiek vaikams, tiek jų tėvams. Tačiau tai, kaip vaikas adaptuosis ir mokysis, priklauso nuo išankstinio pasiruošimo ir pozityvaus, bendradarbiaujančio santykio su mokytoja ir kitais specialistais. Mes linkime atsakingai ir rimtai rinktis ugdymo įstaigą, mokytoją, kruopščiai rengtis pirmai klasei kad vėliau išvengtumėte bereikalingo sįtampos.