Emokykla.lt

Kaip lavinti 1–2 m. amžiaus vaikų smulkiąją motoriką? Specialisto patarimai

2018-11-05
Susijusios temos: Vaiko kalba Vaiko ugdymas
Kaip lavinti 1–2 m. amžiaus vaikų smulkiąją motoriką? Specialisto patarimai
Dr. Eglė KRIVICKAITĖ-LEIŠIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
Žinoma, kad smulkiosios motorikos lavinimas tiesiogiai susijęs su vaiko kalbos raida. Smulkiosios motorikos gebėjimai dažniausiai formuojasi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kada vaikas pažindinasi su jį supančiais daiktais.
Smulkiosios motorikos ir kalbos raidos sąsaja
 
Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus: nuo žaisliuko sugriebimo iki piešimo, rašymo ar konstravimo ir kt. Smulkiosios motorikos gebėjimai dažniausiai formuojasi per pirmuosius metus, kada vaikai pažindinasi su jais supančiais daiktais. Manipuliuodami žaislais bei kitais aplinkoje esančiais daiktais, vaikai lavina pirštų, plaštakos, riešo judesius, išmoksta judesius atlikti greičiau, vikriau, ugdo akių–rankų koordinaciją.
 
Žinoma, kad smulkiosios motorikos lavinimas tiesiogiai susijęs su vaiko kalbos raida. Galvos smegenų žievėje yra sritis, atsakinga už rankų pirštų, riešų ir plaštakų motorinį aktyvumą. Ji yra šalia motorinio kalbos centro, todėl smulkiosios motorikos lavinimas aktyvina motorinio kalbos centro veiklą, o tai skatina kalbos vystymąsi. Taigi, atliekant įvairius pirštukų judesius, gerėja ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, taip stimuliuojama smegenų branda.
 
Judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai. Pirštų galiukuose esantys nerviniai impulsai į galvos smegenis perduoda daugybę nervinių signalų, kurių įvairovė lemia vaikų smegenų vystymąsi ir kalbos motorinio centro formavimąsi. Vaikai, kuriems ankstyvajame amžiuje sudarytos palankios sąlygos mankštinti pirštus, greičiau pradeda taisyklingai kalbėti, geriau artikuliuoti garsus.
 
Smulkiosios motorikos lavinimo nauda vaikui:
1) stimuliuoja kalbos raidą (geresnė garsų artikuliacija, skiemenų tarimas);
2) lavina pirštų, plaštakos, riešo judėjimą; rankų–akių koordinaciją (visa tai ateityje vaikams padės tobulinant rašymo įgūdžius);
3) lavina dėmesio, mąstymo, atminties, susikaupimo, kantrybės (atlikti užduotis iki galo) vystymąsi;
4) padeda vaikui suvokti aplinką, stimuliuoja intelektinę smegenų veiklą;
5) padeda atpalaiduoti ne tik rankas, bet ir lūpas, sumažina protinį nuovargį.
 
Lavinant pirštukus vaikai išmoksta koordinuoti savo judesius: paimti (pirštukais ar šaukšteliu) objektą (pvz., kaštoną), jį pataikyti įdėti į kitą indą; taip pat akių–rankų koordinacija ugdoma naudojant žirkles, spaudžiant klijus ar dažus iš buteliuko, veriant karoliukus ir pan.
 
Vaikas turi kiek įmanoma daugiau dirbti nepaklusniais mažaisiais pirštukais. Teigiama, kad kuo vaiko piršteliai darysis vikresni, tuo jo kalba taps suprantamesnė ir aiškesnė.
 
Smulkioji motorika ir kalbos sutrikimas
 
Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Aktyvus judėjimas ir intensyvi pirštų veikla stimuliuoja kalbinius vaiko gebėjimus. Teigiama, kad dėl nepakankamai išlavintų smulkiųjų raumenų, jutiminės sistemos, erdvės ir krypties suvokimo vaikui gali būti sunku sėkmingai mokytis rašyti, atlikti įvairius dailės ir rankų darbelius.
 
Dar vienas tyrimas parodė, kad vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, smulkioji motorika yra neišlavėjusi, o kai kurie atliekami judesiai yra nekoordinuoti, veiksmai atliekami lėčiau, vaikams sudėtinga vienu metu abejomis rankomis atlikti judesius.
 
Nustatyta, kad esant sulėtėjusiai kalbos raidai dažnai nepakankamai funkcionuoja kalbos centrai smegenyse (nors organinių pažeidimų nėra), todėl siūloma lavinant smulkiąją motoriką aktyvinti kalbos centrus smegenyse.
 
Yra pastebėta, kad kartu su kalbos sutrikimais, tokiais kaip alalija, dizartrija, dažnai greta eina įvairūs stambiosios ir smulkiosios motorikos sutrikimai. Esant motorinei alalijai būdingas motorinis nevikrumas, negrabumas, nekoordinuoti judesiai, sulėtėję ar suaktyvėję judesiai, nepakankamas judesių ritmiškumas, sutrikusi pusiausvyra tarp dinamikos ir statikos (negali stovėti ir šokinėti ant vienos kojos, vaikščioti ant pirštų ir kulnų, mesti ir gaudyti kamuolį).
 
Dar vieno smulkiosios motorikos įvertinimo tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus mergaitės, kurioms kūdikystėje buvo diagnozuotas specifinis raidos sutrikimas, pasižymėjo prastesne dinamine bei abipuse rankų koordinacija.
 
Lyginamasis tyrimas, atliktas 6 mėn. kūdikiais ir vėliau su tais pačiais 24 mėn. vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą, atskleidė, kad, lyginat su tipinės raidos vaikais, turinčių autizmo spektro sindromą smulkiosios motorikos gebėjimai vystėsi kur kas lėčiau.
 
Sensomotorika
 
Įvairūs smulkiosios motorikos lavinamieji užsiėmimai susiję ir su sensorikos lavėjimu: pirštukais liečiamos skirtingos medžiagos, taip vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Jusdamas ir judėdamas vaikas lavina savo centrinę nervų sistemą. Pavyzdžiui, piešimas pirštukais dažais (nepavojingais vaikučio sveikatai ir lengvai nuplaunamais).
 
Piešimas pirštais džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas (taip pat patys renkasi spalvas), bet ir jaučia dažų konsistenciją – temperatūrą, drėgnumą, klampumą. Ši užduotis ypač tinka mažiems vaikams, tiesa, patirtis rodo, kad ne visi vaikai mėgsta išsiterlioti, todėl galima bandyti piešti su teptukais arba specialiomis kempinėlėmis. Galima mirkyti dažuose kaladėles, kaštonus, kempines, dantų šepetėlį, tualetinio popieriaus rulonėlį, šakutę (žr. užsiėmimų nuotraukas žemiau). Tokiu būdu vaikas matys ir lies skirtingas formas, medžiagas, dirbs skirtingi raumenukai. Piešimas pirštais ir kitos panašios veiklos padeda vaikučiams lavinti / ugdyti / kontroliuoti / suvokti pirštukų veikimą / judėjimą.
 
Skirtingas medžiagas lies ir užsiimdami kitomis žemiau aprašytomis veiklomis, pvz., ieškoti kankorėžių, kaštonų ir giliukų kukurūzų kruopose ir pan.
 
Žaidžiant smulkiosios motorikos lavinimo žaidimus, svarbu nepamiršti bendravimo su vaiku: dainuoti, kalbėti, pasakoti, ką veikiate, apibūdinti, kokios veiksmus atliekate; kokios spalvas naudojate ir pan. Kalbėti reikėtų ramiai ir aiškiai.
 
Smulkiajai motorikai lavinti skirtos veiklos 1–2 metų vaikams
 
VšĮ „Smalsūs šnekučiai“ bent kartą per savaitę rengia 1–2 m. vaikams skirtus užsiėmimus smulkiajai motorikai lavinti. Vaikams siūlomos veiklos, lavinančios smulkiąją motoriką, smulkiuosius raumenis, judesių lankstumą, tikslumą, akiųrankų koordinaciją, stiprinančios mažuosius pirštukus, taip pat ugdančios fantaziją, išradingumą.
 
Namų aplinkoje galima rasti daug naudingų daiktų ir užsiėmimų, kurie padės lavinti vaikučių smulkiąją motoriką. Savo užsiėmimuose naudojame kasdien buityje naudojamus buities reikmenis, birius maisto produktus, gamtos lobius (kaštonus, lapus ir pan.)
 
Svarbu, kaip ir siūlant bet kokius užsiėmimus vaikams, kad veikla atitiktų vaiko amžių: vaikučiams turi būti įdomu ir ne per sudėtinga.
 
SPALVOTI RYŽIAI
 
Reikės: kelių indų, ryžių, dažų (geriausia – maistinių), įvairių indelių, grėbliukų, šaukštukų, pagaliukų ir pan.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: į maišelius / indukus įpilti ryžių, ant jų užlašinti keletą lašų maistinių dažų. Vaikas pats gali rinktis spalvą, paspausti dažų tūbelę, su rankytėmis / šaukštuku / pagaliuku maišyti ryžius. Vėliau visus ryžius suberti į vieną didelę dėžę. Pridėti puodelių, šaukštelių, stiklinių, indelių ir kt. Vaikai ryžius pilstys iš vieno indo į kita, ims į saują, sems šaukštukais ir pan.
 
PIEŠIMAS ANT DEBESŲ
 
Reikės: skutimosi putų, dažų, pagaliuko.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: ant didesnio padėklo / indo pripurkšti skutimosi putų (pasigaminti debesis). Lašinti dažus (vaikai patys išsirenka dažus, patys paspaudžia dažų lašiuką iš tūbelės – dirba rankytės raumenys). Duoti pagaliuką arba pirštukais braukyti per dažus. Vėliau vaikai mėgsta į spalvotus debesėlius sukišti mažuosius pirštelius / rankutes.
 
RUDENINIS MEDIS
 
Reikės: rudeninių lapų, balto lapo su medžio trafaretu (žr. žemiau).
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: prisirenkame rudeninių lapų. Duodame vaikučiams juos suplėšyti / susmulkinti, kuo smulkiau (dirba pirštukų, riešo raumenukai). Medžio šakas (žr. žemiau trafaretą) patepame sausais pieštukiniais klijais ir duodame vaikučiams suplėšytus lapus berti / dėlioti – puošti / aprengti medį.
 
 
 
PAMAITINTI VOVERĘ
 
Reikės: giliukų, dėžės (pvz., batų), voverės su giliuku trafareto (žr. paveikslą žemiau)
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: ant dėžės (pvz., batų) užklijuoti voverės su giliuku trafaretą (žr. žemiau), išpjauti giliuko vietoje skylutę, kad vaikai mestų ten giliukus. Vaikams duoti giliukų ir prašyti pamaitiniti voverę. Turi pataikyti į skylutę.
 
  
 
KIMŠTUKAS (paprastesnis variantas pamaitinti voverę)
 
Reikės: butelio (pvz., mineralinio, geriau kuo skaidresnis).
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: paruošti įvairių daiktų, kurie tilptų „sukišami“ į butelį: popomsai, giliukai, akmenukai, riešutai ir pan.
 
 
PILNA DĖŽĖ KAŠTONŲ
 
Reikės: kaštonų, dėžės / dėžių, įvairių kitų įrankių.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: kaštonus ir giliukus suberti į dėžę, šalia padėti stiklinių, kitų indukų, šaukštų, šaukštelių: vaikai gali su šaukštuku kaštoną pernešti iš vienos dėžės į kitą, gali rankytėmis juos rinkti ir pan.
 
 
RUDENS GĖRYBIŲ PAIEŠKA
 
Reikės: kukurūzų kruopų, giliukų, kankorėžių, kaštonų, dėžės / dėžių.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: į didelę dėžę pripilti kukurūzų kruopų, pridėti kaštonų, giliukų, kankorėžių. Pirštukai čiupinės įvairius paviršius. Galima perdėti pirštukais ar kastuvėliais kaštonus į kitą dėžę, rūšiuoti. Surasti pasislėpusius smėlyje giliukus ir kaštonus.
 
 
MAKARONŲ BOKŠTAI
 
Reikės: plastilino, pagaliukų, įvairių formų makaronų (su skylutėmis), riestainių.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: iš plastilino sulipdome pagrindą, kur bus galima įsmeigti pagaliuką. Ant pagaliuko galima mauti makaronus, riestainius ir kt.
 
 
PIRŠTUKAIS „TAPŠT TAPŠT“
 
Reikės: vaikams „draugiškų“ dažų, balto popieriaus, juodo tušinuko.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: pirtšuką dažus ir ant balto popieriaus tapšnoti pirštuko pagalvėle. Tada pripiešti kojytes, ūsus, rankytes, akytes ir pan. Jei gyvūnėlių nupiešime ne prie visų pirštukų anspaudų, vėliau galima tarp antspaudų ieškoti gyvūnėlių.
 
                                                                                 
 
PIEŠIMAS ANT PLĖVELĖS
 
Reikės: vaikams „draugiškų“ dažų, maistinės plėvelės.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: maistine plėvele apvynioti atversto stalo kojas. Pirštukus merkti į dažus ir kurti meną ant plėvelės.
 
 
PIEŠIAME GĖLYTES
 
Reikės: dažų (tinka guašas), vienkartinių šakučių, balto popieriaus.
Nauda: lavinami rankų judesiai, rankų–akių koordinacija, riešo, plaštakos, pirštukų raumenys, sensorinės sistemos lavinimas.
Veikla: pirštuką į žalios spalvos dažus ir brūkšt gėlės stiebą per lapą. Vienkartinę šakutę į norimos spalvos dažus ir liečiame nuspalvotą šakutę prie lapo – gėlės žiedai.
 
 
 
Naudota literatūra:
Šaltiniai:
Parengė dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro jaunesn. mokslo darbuotoja, VšĮ „Smalsūs šnekučiai“ vadovė. El. paštas: e.krivickaite@hmf.vdu.lt; eglekriv@gmail.com