Emokykla.lt

Ką rodo vaiko gebėjimas tiksliai pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį? Vienakalbių ir dvikalbių vaikų testo rezultatai

2018-04-06
Susijusios temos: Vaiko kalba
Ką rodo vaiko gebėjimas tiksliai pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį? Vienakalbių ir dvikalbių vaikų testo rezultatai
Dr. Eglė KRIVICKAITĖ-LEIŠIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
Vaiko gebėjimas ankstyvajame amžiuje pakartoti naują, pirmą kartą išgirstą daugiaskiemenį žodį rodo gebėjimą išmokti naujų žodžių ir plėsti žodyną: prastas netikro žodžio pakartojimas gali reikšti, kad vaikui sunku įsiminti ir išmokti naujų žodžių.
Vaikai kartoti pradeda anksti: pirmaisiais metais kūdikiai spontaniškai bando kartoti aplinkoje girdimus garsus, nuo antrųjų – garsų samplaikas, lengvesnės struktūros žodžius. Vaiko gebėjimas ankstyvajame amžiuje pakartoti naują, pirmą kartą išgirstą daugiaskiemenį žodį rodo gebėjimą išmokti naujų žodžių ir plėsti žodyną: prastas netikro žodžio pakartojimas gali reikšti, kad vaikui sunku įsiminti ir išmokti naujų žodžių.
  
Išgalvotų žodžių pakartojimo testas
 
Šiame straipsnyje norima pristatyti vienakalbių lietuvių ir dvikalbių lietuvių-anglų vaikų išgalvotų žodžių testo rezultatus. Šis testas jau buvo aprašytas, plačiau galite skaityti čia.
 
Pirmą kartą išgirsto žodžio tiksliam pakartojimui įtakos gali turėti keli veiksniai:
  1. Vaiko sukaupto žodyno dydis. Vaiko mokamų žodžių kiekis ir įvairovė lemia pirmą kartą išgirsto žodžio pakartojimo tikslumą. Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vaikų, kurių žodynas yra didesnis, netikrų žodžių kartojimo testo rezultatai geresni;
  2. Trumpalaikės atminties apimtis. Pirmą kartą išgirdus žodį, jis kurį laiką laikomas trumpalaikėje atmintyje, kol perkeliamas į ilgalaikę atmintį. Jei trumpalaikės atminties talpa dėl tam tikrų priežasčių mažesnė, žodis gali išnykti greičiau nei bus perkeltas į ilgalaikę atmintį, ir vaikas naujo žodžio neįsimins.
Taigi, pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti – tam reikalingi daugialypiai kognityviniai-kalbiniai gebėjimai: kalbos suvokimas, fonologinė atmintis, artikuliacija ir kt.
 
Kodėl dvikalbystė / daugiakalbystė ansktyvajame amžiuje vis dar kelia klausimų?
 
Dviejų ar daugiau kalbų įsisavinimas ankstyvajame amžiuje – vis dar daug ir dažnai aptarinėjama tema. Tėveliai, girdėdami vaikų kalbą, baiminasi, kad vaikas iki galo neįsisavins nė vienos kalbos, t. y. dvikalbis / daugiakalbis vaikas kalbės gramatiškai netaisyklingai, mokės mažiau žodžių nei viena kalba šnekantis vaikas.
 
Nereikėtų pamiršti, kad dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai auga unikalioje kalbinėje aplinkoje: juos supa dvi ar daugiau skirtingos garsų ir gramatikos sistemos bei skirtingų kalbų žodžiai. Vienakalbis vaikas, mokydamasis kalbos, visą laiką ir dėmesį skiria tik vienai kalbai, o dvikalbis / daugiakalbis vaikas laiką ir dėmesį dalina dviem ar daugiau kalbų: vaikui reikia išmokti dviejų ar daugiau kalbų žodžius, suvokti, kuriai kalbai žodis priklauso, ir įsisavinti dviejų ar daugiau kalbų gramatikos taisykles. Todėl dvikalbiams / daugiakalbiams natūraliai reikia daugiau laiko sukaupti tinkamą kiekį informacijos apie kiekvieną kalbą, kad galėtų pastebėti ir įsisavinti jų gramatikos dėsningumus ir taisykles (apie kelių kalbų įsisavinimo stadijas, galite skaitykite čia).
 
Nustatyta, kad apie pusantrų metų dvikalbio vaiko leksikono 38 proc. žodžių sudaro dupletai – tą patį reiškinį skirtingomis kalbomis įvardijantys žodžiai. Pavyzdžiui, objektą katė vaikas gali pasakyti abejomis kalbomis (anglų ir lietuvių).
 
Užsienio, taip pat ir Lietuvos, mokslininkų atliktų tyrimų išvados tokios pačios – ankstyvajame amžiuje dvikalbystė nekelia pavojaus kalbos raidai, nuolatinis dviejų ar daugiau kalbų vartojimas teigiamai veikia vaiko bendrąją raidą. Dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai sėkmingiau išsprendžia įvairias užduotis, lengviau sukaupia dėmesį, lengviau atsiriboja nuo nereikalingos / perteklinės informacijos, lengviau išsprendžia logines užduotis ir kt.
 
Išgalvotų žodžių pakartojimo testo tyrimo rezultatai
 
Išgalvotų žodžių pakartojimo testą atliko 50 vaikų 4–9 metų amžiaus:
  • 25 vienakalbiai (lietuvių k.),
  • 25 dvikalbiai (kalbantys lietuvių ir anglų kalbomis, gyvenantys anglakalbėje aplinkoje[1]).
Gauti duomenys leido pastebėti, kad lietuvių kalbos žodžių struktūros pagrindu parengtus išgalvotus žodžius tiksliau pakartojo vienakalbiai lietuviai vaikai:
  • vienakalbiai pakartojo apie 93 proc. tikslumu,
  • dvikalbiai – apie 75 proc. tikslumu.
Šie duomenys patvirtina užsienio šalių mokslininkų panašių tyrimų rezultatus: dvikalbiai vaikai netikrus žodžius, sukurtus remiantis tik vienos jų vartojamos kalbos pagrindu, kartoja prasčiau nei vienakalbiai vaikai. Todėl teigiama, kad norint gauti objektyvius duomenis apie dvikalbių vaikų kalbos raidą, reikia testus atlikti abejomis vaiko vartojamomis kalbomis.
 
Užsienio mokslininkų aprašyta, kad jei dvikalbių vaikų kalbos raida yra vertinama tik pagal vienos kurios nors vaiko vartojamos kalbos duomenis, daugumos jų kalbos įvertinimo rezultatai atitinka vienakalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, rezultatus. Ištyrus dvikalbių vaikų (kalbančių ispanų ir anglų kalbomis) kalbos raidą netikrų žodžių testu, parengtu pagal anglų kalbos fonologijos ypatybes, ir palyginus gautus rezultatus su vienakalbių tipinės ir sutrikusios kalbos raidos vaikų duomenimis, paaiškėjo, kad dvikalbių rezultatai geresnis nei vienakalbių, turinčių kalbos sutrikimą, bet prastesnis nei tipinės kalbos raidos vienakalbių vaikų.
 
Išsamesnė šio mūsų atlikto tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad vienakalbių ir dvikalbių vaikų rezultatai nėra tokie skirtingi, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vienakalbių grupėje prasčiausias rezultatas – 67 proc., (t. y. tiksliai pakartojo 16 žodžių iš 24 žodžių), geriausias – 100 proc. (t. y. visi žodžiai pakartoti tiksliai); dvikalbių grupės rezultatai rodo, kad prasčiausias rezultatas – 54 proc. (t. y. tiksliai pakartojo 13 žodžių iš 24 žodžių), geriausias – 100 proc. Vadinasi, tiek vienakalbių, tiek dvikalbių grupės geba visus pirmą kartą išgirstus žodžius pakartoti tiksliai.
 
Žinant, kad vienakalbių ir dvikalbių vaikų bendra žodyno apimtis yra panaši, galima manyti, kad vienakalbiai ir dvikalbiai turi panašias fonologijos žinias, be to galima spėti, kad dvikalbių vaikų fonologinės žinios yra įvairesnės dėl dviejų kalbų mokėjimo, todėl jie turėtų gebėti tiksliai ištarti įvairesnes priebalsių samplaikas. Todėl įdomu paanalizuoti, kuriuos konkrečius išgalvotus žodžiai vienakalbiams ir dvikalbiams vaikams buvo sunkiausia tiksliai pakartoti; kokie skirtumai išryškėja tarp vienakalbių ir dvikalbių (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas. Vienakalbių ir dvikalbių vaikų netikrų žodžių pakartojimas
 
Dviejų skiemenų žodžius vienakalbiai ir dvikalbiai pakartoja gana panašiai, pavyzdžiui, žodžius doja, skimo, klesta abi tiriamųjų grupės pakartojo 100 proc. tikslumu, švela – 92 proc. tikslumu, gaprė – 80 proc. tikslumu.
 
Vienakalbių ir dvikalbių testo rezultatų skirtumas išryškėja kartojant trijų ir keturių skiemenų netikrus žodžius (ypač su priebalsių samplaikomis), pavyzdžiui, žodį plemuta vienakalbiai vaikai pakartojo 92 proc. tikslumu, o dvikalbiai – 56 proc.; žodį pasvapi vienakalbiai pakartojo 60 proc., dvikalbiai – 20 proc.
 
Kaip vaikai ištarė tuos žodžius, kuriuos pakartojo netiksliai?
 
Tiek vienakalbiai, tiek dvikalbiai vaikai, ypač jaunesniojo amžiaus, bandydami ištarti sudėtingesnės struktūros žodžius, ieško būdų palengvinti jų tarimą. Pavyzdžiui, pridėdami balsį žodžio pabaigoje, palengvina žodžio pabaigoje esančių priebalsių tarimą arba neištaria tam tikrų sudėtingų garsų, sukeičia žodžio pradžioje esančius garsus (dažniausiai priebalsius) su esančiais žodžio pabaigoje  ir pan.
 
Šis tyrimas leido pastebėti, kad ir vienakalbiai, ir dvikalbiai vaikai dažnai praleido vieną iš priebalsių samplaikos dėmenį, pavyzdžiui: vietoje gosakluni ištarė gosakuni; vietoje maspulė ištarė masulė,; vietoje magvunolė ištarė magunolė ir pan.
 
Taip pat rasta pavyzdžių, kai vienus garsus vaikai pakeitė kitais, pavyzdžiui: vietoje plemuta ištarė klemuta; vietoje maspulė - ištarė maskulė; vietoje snalidina ištarė smalidina. Kaip matyti iš pavyzdžių, garsai taip pat dažniausiai keisti priebalsių samplaikoje.
 
Šis tyrimas taip pat parodė, kad dvikalbiai vaikai nors ir žodį pakartoja netiksliai (sukeičia garsus, praleidžia garsus ir pan.), tačiau tiksliau išlaiko žodžio ilgį – skiemenų skaičių. Pavyzdžiui, vietoje ža-de-vi-na ištarė žal-de-vi-na arba pas-va-pi ištarė pas-lap-ti. Vaikai išlaiko žodžio ritminę struktūrą.  
 
Apibendrinimas
 
Šis tyrimas nerodo, kad dvikalbių vaikų kalbiniai gebėjimai yra prastesni nei vienkalbių. Kaip minėta, žodžiai, kuriuos vaikai kartojo, buvo sukurti lietuvių kalbos pagrindu, todėl dvikalbiams vaikams gali būti sunkiau išarti kai kuriuos garsų junginius nei vienakalbiams vaikams, kurie dažniau šiuos garsų junginius vartoja ir, todėl, jiems jie galėjo skambėti įprasčiau ir lengviau / paprasčiau ištarti.
 
Autorė dr. Eglė KRIVICKAITĖ-LEIŠIENĖ – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorė, VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro jaunes. mokslo darbuotoja. El. paštas Egle.Krivickaite-Leisiene@vdu.lt
 
 
Naudota literatūra:
 
Bialystok, E. 2001. Bilingualism in Development: Language, Literacy, and Cognition. Cambridge University press.
Bialystok, E., R. Barac, A. Blaye,, D. Poulin-Dubois. 2010. Word mapping and executive functioning in young monolingual and bilingual children. Journal of Cognition and Development 11 (4), 484–508.
Dollagham, Ch., Campbell T. F. 1998. Nonword repetition and child language impairment. Journal of Speech, Language, and Hearing 41, 1136–1146.
Gathercole, S. E. 1995. Is nonword repetition a test of phonological memory or long-term knowledge? It all depends on the nonwords. Memory & Cognition 23 (1), 83–94.
Gathercole, S. E. 2006. Nonword repetition and word learning: The nature of the relationship. Applied Psycholinguistics 27, 513–543.
Harley, T. A. 2010: The psychology of language. Psychology press.
Kapalkova, S., Polišenska, K., Vicenova, Z. 2013. Non-word repetition performance in Slovak-speaking children with and without SLI: novel scoring methods. International Journal of Language, Communication Disorders 48 (1), 78–89.
Kohnert, K., J. Windsor, D. Yim. 2006. Do language-based processing tasks separate children with language impairment from typical bilinguals? Learning Disabilities Research & Practice 21 (1), 19–29.
Munson, B., Kurtz, B. A., Windor, J. 2005. The Influence of Vocabulary Size, Phonotactic Probability, and Wordlikeness on Nonword Repetitions of Children With and Without Specific Language Impairment. Journal of Speech, Language, and Hearing Research 48, 1033–1047.
Paradis, J. 2010. Bilingual children’s acquisition of English verb morphology: effects of language exposure, structure complexity, and task type. Language Learning 60 (3), 651–680. Siegal et al. 2010.
Rispens, J., Parigger, E. 2010. Non-word repetition in Dutch-speaking children with specific language impairment with and without reading problems. British Journal of Developmental Psychology 28, 177–188.
Thordardottir, E., Brandeker, M. 2013. The effect of bilingual exposure versus language impairment on nonword repetition and sentence imitation scores. Journal of Communication Disorders 46, 1–16.
Velleman, S. L., Vihman, M. V. 2007. Phonology development in infancy and early childhood: implications for theories of language learning. Phonology in Context. Luton: Palgrave Macmillan, 25–50.
Werker, J. F., K. Byers-Heinlein, Ch. T. Fennell. 2009. Bilingual beginnings to learning words. Philosophical Transactions of the Royal Society 364, 1649–3663.