Emokykla.lt

Ką darželiuose ir mokyklose valgys mūsų vaikai?

2018-05-31
Susijusios temos: Vaiko sveikata Ugdymo įstaigos
Ką darželiuose ir mokyklose valgys mūsų vaikai?
Raminta BOGUŠIENĖ
Balandžio 10 d. sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuris taps privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Kokie pokyčiai laukia vaikų maitinimo organizatorių, vaikų ir tėvelių?
Į darželius ir mokyklas – tik leistini užkandžiai
 
Jei iki šiol vaikai darželiuose dažnai užkandžiaudavo iš namų atsineštais menkaverčiais užkandžiais, tai nuo rugsėjo 1 d. maisto, neatitinkančio naujojo aprašo reikalavimų, nebus galima atsinešti į darželį. Tėveliai galės įdėti nebent uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.
 
Mokyklose turės būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais.
 
Mokyklose vaikams bus sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atsineštu maistu, tačiau tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, be draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais ar per dideliu cukraus kiekiu.
 
Vaikai bus maitinami tik subalansuotais patiekalais
 
Įsigalios reikalavimas, kad daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio, o karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turės būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras.
 
Draudžiamų maisto produktų sąrašas pailgėjo
 
Nuo naujų mokslo metų džiūvėsėliais barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai bus draudžiami, tad mokyklose nebeliks Kijevo kotletų, karbonadų. Nebeliks ir šokoladinių sūrelių, valgomųjų ledų, nes teisės akte aiškiai nurodyta, kad saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu mokymo įstaigose yra draudžiami.
 
Bulvių plokštainis, cepelinai retkarčiais galės būti patiekiami, tačiau be spirgučių padažo.
 
Mokyklose kartą per savaitę būdavo galima patiekti rūkytus mėsos gaminius, o darželiuose jie buvo draudžiami. Dabar šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir gaminiai su rūkymo kvapiosiomis medžiagomis bei rūkyta žuvis, uždrausti. Įdomu ir tai, kad prie draudžiamų maisto produktų paminėtas nealkoholinis alus, sidras ir vynas. Cukruoti vaisiai (papajos, ananasai ir kt.), sulfituoti džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai ir kt.) draudžiami ant vaikų stalo dėl cukraus ribojimo ir dėl to, kad konservantas sieros dioksidas priskirtas prie maisto priedų, sukeliančių alergiją ir migreninius skausmus. Todėl auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai negalės būti ant vaikų stalo, vietoje jų reikės rinktis tamsias razinas ir abrikosus
 
Rekomenduojamuose produktuose vaikams nelieka bulvių ir sulčių
 
Rekomenduojami produktai vaikams kasdieninėje mityboje darželiuose ir mokyklose:
  • daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai;
  • grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai);
  • ankštinės daržovės;
  • pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti);
  • kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta);
  • žuvis ir jos produktai (neužšaldyti);
  • aliejai;
  • riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.
Bulvės nebus uždraustos (išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes), tačiau apribota, kad bulvės darželiuose gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę prie karšto pietų patiekalo. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Krakmolingi produktai apriboti todėl, kad vaikai valgytų įvairesnį maistą, gerai funkcionuotų jų virškinimo sistema.
 
Sultys neturės būti duodamos per dažnai ir negalės būti duodamos prie patiekalų. Geriant vien tik vaisių sultis be minkštimo, padedančio reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, vaikai patiria cukraus šuolius, kurie yra viena iš nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų priežasčių.
 
Darželiuose – net 80 proc. tausojančių patiekalų
 
Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantis patiekalas – tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai. Virtos dešrelės gali būti priskirtos prie tausojančių patiekalų, tačiau jas arba sumuštinį su virta dešra galėsime pateikti ne dažniau nei kartą per savaitę.
 
Mokyklose pietų metu turės būti patiekiami karštieji patiekalai: tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose). Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė karštųjų pietų patiekalų (per 15 dienų) turės būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.
 
Pusryčiai ir pietūs, kaip įprasta, sudarys 20–25 proc. visų kalorijų, pietūs 30–35 proc., o 2–3 užkandžiai po 10 proc. Vaikams rekomenduojama valgyti 5–6 kartus per dieną. Kasdien vaikai turės gauti šilto maisto, kuris patiekiamas kaip karštas patiekalas, ne žemesnės kaip +68°C temperatūros.
 
Jokio pridegusio, pervirusio ir prikepusio maisto
 
Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas draudžiamas. Todėl pridegusi mėsa, juoda duonos plutelė, iki tamsiai rudos spalvos apskrudę žemaičių blynai negalės būti ant vaikų stalo, kad apsaugotume juos nuo kancerogeninių medžiagų, o maiste išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų.
 
Saldintų gėrimų neliks?
 
Nuo naujų mokslo metų daugelis saldžių gėrimų – kompotų, sulčių gėrimų – vaikams nebus teikiami su patiekalais, nes įsigalioja punktas, draudžiantis gėrimus su pridėtiniu cukrumi tiekti kartu su maistu. Gėrimus, kuriuose cukraus kiekis yra iki 5 g/100 ml, vaikai galės gerti, bet ne valgio metu. Įsakyme nurodyta arbatų (žolelių) koncentracija – 1 g/1 L vandens, nes atsižvelgta į tai, kad daugelis arbatžolių yra kartu ir vaistažolės.
 
Vaikams rekomenduojamas geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. Mokymo įstaigose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Vanduo rekomenduojamas kambario temperatūros, pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų (talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai nemaitinami. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui atsigerti, turi būti naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.
 
Darželiuose bent vienas patiekalas per dieną – augalinis, mokyklose – taip pat
 
Kiekvieną dieną darželiuose vienas patiekalas turės būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), kiaušinių, mėsos, žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Augalinis patiekalas – tai daržovių troškinys vandens pagrindu, garuose keptos arba virtos daržovės arba sriuba vandens pagrindu.
 
Visuose maisto produktuose – mažiau druskos ir cukraus
 
Perkant produktus darželiams ir mokykloms, nuo šiol reikės atsižvelgti į bendrą gaminio cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui duona, kur cukraus kiekis didesnis nei 5 g/100 g, druskos daugiau nei 1 g, (ruginėje daugiau nei 1,2 g), o skaidulinių medžiagų mažiau nei 6 g/100 g, negalės atsidurti ant vaikų stalo, jei neatitiks nors vieno kriterijaus.
 
Pagal šį reikalavimą, vaikams draudžiama patiekti sausus pusryčius „kviečiai su medumi“, nes juose cukraus beveik 40 g/100 g. Vaikams tinkami tik tie sausi pusryčiai, kuriuose cukraus ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100, o skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6 g/100 g.
 
Desertai, bandelės, pyragai cukraus galės turėti ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Džiovinti vaisiai negalės būti cukruoti. Gėrimuose cukraus negalės būti daugiau nei 5 g/100 g. Į sultis pridėti cukraus negalima, tačiau jose esantis cukrus nereglamentuojamas, nes priklauso nuo vaisiaus cukringumo. Jei į sultis bus dedama cukraus, jos vadinsis sulčių nektaru arba gėrimu, o cukraus kiekis jose negalės viršyti 5 g/100 g.
 
Į gaminamus patiekalus cukraus kaip ir iki šiol bus galima dėti ne daugiau nei 5 g/100 g. Į pieno gaminius – iki 5 g/100 g cukraus ir ne daugiau kaip 1 g/100 g druskos. Tik sūriuose gaminiuose druskos galės būti daugiau – 1,7 g.
 
Iki 2019 metų, jogurtuose ir varškės gaminiuose leistinas cukrų kiekis – 10 g/100 g. Tačiau kasmet cukraus kiekis turės mažėti. 2023–2024 mokslo metais, cukraus bus leistina tik 5 g/100 g. Vadinasi, vaikai valgys natūralius, be jokio pridėtinio cukraus pieno produktus, nes piene natūraliai yra pieno cukraus – laktozės. Jei produktai bus pažymėti simboliu „Rakto skylutė“ kriterijų nereiks taikyti, nes tokių produktų kriterijai – cukraus, druskos, skaidulinių medžiagų – dar aukštesni.
 
Miltiniai gaminiai – pirmenybė iš viso grūdo ir ne vien kviečiai
 
Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Pirmenybė bus teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt. Pirmenybė teikiama ruginei duonai (kurioje ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai). Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis. Pirmenybė teikiama makaronams, pagamintiems iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.
 
Ne vien rafinuotas aliejus ir margarinas vietoj sviesto
 
Iki šiol tiek gaminant salotas, tiek kepant blynus, buvo naudojamas rafinuotas, dažniausiai saulėgrąžų arba rapsų aliejus. Nuo šiol, šaltųjų patiekalų gaminimui, turės būti naudojamas tik šalto spaudimo nerafinuotas aliejus (rapsų, alyvuogių, šviežias linų sėmenų ir kt.). Kepimui galės būti naudojamas tiek rafinuotas, tiek dezodoruotas aliejus, kuris yra pigesnis. Tačiau galima pirkti chemiškai neapdorotą nerafinuotą aliejų, atlaikantį iki 180 laipsnių temperatūrą, pavyzdžiui, tam tikras rūšis saulėgrąžų, alyvuogių ar kitų aliejų. Rinkoje jau galime rasti net rapsų aliejaus, atlaikančio iki 180 laipsnių temperatūrą.
 
Sviestas, kur įmanoma, bus keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų rūgščių ne daugiau kaip 33 proc. bendrojo riebalų kiekio. Teigiama, kad  šiuolaikinėmis technologijomis pagamintas margarinas yra be transriebalų, o svieste transriebalų nedidelis kiekis susidaro natūraliai. Pasak teisės aktų rengėjųšia nuostata siekiama apsaugoti vaikus nuo sočiųjų riebalų pertekliaus, kancerogeninių transriebalų (kurių pasak jų svieste yra beveik 3 kartus daugiau nei leidžia norma kitokiam maistui), cholesterolio, sveikatai nepalankių rūgščių bei laktozės. Viso to nėra mažo riebumo minkštame, nehidrintame margarine. Tokios maisto politikos jau eilę metų laikosi visos šiaurės šalys, kuriose vaikų ir suaugusiųjų sveikata yra ne tik geriausia Europos Sąjungoje, bet ir toliau gerėja. Lietuva tuo tarpu yra kitame sveikatos skalės gale.
 
Daržovių, vaisių ir uogų turės būti daugiau
 
Vaikų mityboje nėra tiksliai apibrėžta, kiek daržovių ir vaisių jie turi gauti per dieną. Nurodyta, kad patiekalo daržovių garnyras turi būti ne mažesnis nei trečdalis. Rekomenduojama kasdien patiekti šviežių, geriausia sezoninių daržovių ir vaisių. Vaisiai turėtų būti tiekiami papildomo maitinimo metu. Atsižvelgiant į sezoniškumą, patiekalus reikėtų keisti: pvz., raugintų kopūstų sriuba žiemą, šviežių kopūstų sriuba pavasarį, burokėlių sriuba rudenį, šaltibarščiai pavasarį. Daržoves ir vaisius iki 3 metų vaikams pateikti taip, kad jie galėtų gerai sukramtyti. Vaisiai negali būti su kauliukais, kad vaikai neužspringtų. Daržovių salotos turi būti su aliejaus arba jogurto, bet ne grietinės padažu. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais ar pomidorų padažu.
 
Sriubos kultas nyksta
 
Rekomenduojama sriubą tiekti papildomo maitinimo metu. Iki šiol didžiausia problema buvo, kad pietų metu duodamos sriubos porcija buvo per didelė, todėl vaikai nebeįstengdavo suvalgyti antro patiekalo ir negaudavo visų reikalingų maistinių medžiagų ir maisto švaistymas buvo didelis. Dabar su kitu maistu sriubos bus patiekiamos tik nedideliais kiekiais (100–150 ml), o kiekis nebedidėja pagal vaiko amžių.
 
Virta dešra ir dešrelės meniu išliks, tačiau numatyti ribojimai
 
Pirmenybė teikiama šviežiai, atvėsintai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tiekiama liesa mėsa ir paukštiena patiekalų gamybai naudojama be odos, kad vaikai gautų kuo mažiau sočiųjų riebalų. Mėsa patiekiama taip, kad vaikai galėtų sukramtyti, kad virškinimo sistema veiktų gerai, nevyktų puvimo procesai. Mėsos gaminiai turės būti tik aukščiausios rūšies. Mėsos gaminiai galės būti duodami vaikams ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę. Jei sumuštinis su dešra buvo pirmadienį, tai dešrelės galės būti tik kitą pirmadienį. Raudona mėsa – ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę, balta mėsa – ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę.
 
Privaloma informacija apie maistą
 
Matomoje vietoje turi būti skelbiami esamos savaitės valgiaraščiai, sveiką mitybą skatinanti informacija.  Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų priėmimo patalpose turės būti iškabinti draudžiamų maisto produktų sąrašai, o bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigos – šaltų užkandžių, jei jie tiekiami, sąrašas ir svoris. Mokyklos interneto svetainėse turės būti skelbiamas juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis vaikų maitinimo ir (ar) maisto produktų tiekimo paslaugas, tvarkos aprašas ir valgiaraščiai. Tai skirta vaikams, tėvams, pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams bei maisto kontrolės institucijai nuotoliniu būdu sužinoti, ką vaikai valgo.
 
Ar vaikus pasieks ekologiški, simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti produktai?
 
Perkant maisto produktus rekomenduojama pirmenybę teikti: ekologiškiems, atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simbolio „Rakto skylutė“ kriterijus, tiekiamiems trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis iš ūkių (ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp ūkio ir maitinimo organizatoriaus) ir nacionalinės kokybės maisto produktams.
 
Jei vaisiai, daržovės, uogos, bulvės įsigyjami iš fizinių asmenų, jie turi laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytų reikalavimų. Šio punkto reikalavimai netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati mokykla, tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus.
 
Kiti reikalavimai:
  • bent kartą per savaitę vaikai turės valgyti žuvį. Pakaitomis tiekiama riebi ir liesa jūrinė arba gėlo vandens žuvis. Jei yra rizika, kad žuvyje liks smulkių ašakų, ji patiekiama malta;
  • ikimokyklinio amžiaus vaikai, jei gydytojas nenurodė kitaip, kasdien turės gauti ne mažiau kaip 200 ml pasterizuoto pieno arba kitą atitinkamą kalcio kiekį pieno produktų per dieną;
  • tiekiamas maistas turi būti kokybiškas, įvairus ir pateiktas estetiškai;
  • patiekalas gali kartotis ne dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius;
  • šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną;
  • pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15°C;
  • kasdien privaloma mokyklose organizuoti pietus, kurių metu turi būti sudarytos sąlygos vaikams pavalgyti šilto maisto. Pietūs organizuojami ne ankščiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti rekomenduojama pailginti pertraukas arba pertraukas organizuoti skirtingu metu skirtingoms klasėms. Visi pietų metu patiekiami patiekalai turi būti nurodyti valgiaraštyje. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto.
VšĮ „Sveikatai palankus“ knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ ir 100 technologinių kortelių el. leidinys gali pagelbėti ugdymo įstaigoms pereiti prie sveikatai palankesnių valgiaraščių ir atitikimo naujo vaikų maitinimo aprašo.
 
Pagrindinis ne pelno siekiančios organizacijos VšĮ „Sveikatai palankus“ tikslas – ugdyti visuomenės sveikatai palankios mitybos raštingumą, didinant jos sąmoningumą, kad vartotojai rinktųsi sveikatai palankius maisto produktus, inicijuoti, kad sveikatai palankus maistas atsirastų prekybos centruose, viešojo maitinimo sektoriuje, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus ugdymo įstaigose. Studijoje „Sveikatai palankus“ ir visoje Lietuvoje vykdomi seminarai, mokymai, konsultacijos mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais. 
 
Parengė: sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, tel. 8 64 517 472, el. p. raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt