Emokykla.lt

Ar maitinimas vaikų darželiuose palankus sveikatai?

2016-11-15
Ar maitinimas vaikų darželiuose palankus sveikatai?
Raminta BOGUŠIENĖ, maisto technologė
Vaikų maitinimas darželiuose atitinka teisės aktų reikalavimus, bet tėvai nėra patenkinti, nes, anot jų, vaikai maitinami palankumo sveikatai kriterijų neatitinkančiu maistu. Valgiaraščiuose vis dar dominuoja bulvės, mėsa, pieno produktai, rafinuoti kvietiniai miltai.
Kreipiasi sunerimę tėvai
 
„Esu 2,5 metų vaiko mama. Pati stengiuosi maitintis sveikais produktais ir mažylį pratinu prie tokio maisto. Tačiau negaliu žiūrėti į lankomo darželio meniu. Susidaro įspūdis, jog vaikus siekiama užkimšti tuščiomis kalorijomis. Pusryčiams – batonas su dešra, vaisių duodama mažai – vienas obuolys ar bananas, arba visai nieko. Vaikams taip reikalingi vitaminai, o jie gauna rafinuotų miltų dozę su neaiškios kilmės dešra.
 
Pietums keturis kartus per savaitę patiekiami mėsiški patiekalai, dažniausiai iš kiaulienos ir visada su bulvėmis. Kodėl niekas nepagalvoja, kad mėsą galima patiekti tik su daržovėmis arba bent jau su ryžiais, o kur dar kitos grūdinės kultūros?
 
Lietuvoj didelis moliūgų, cukinijų derlius, tačiau meniu nemačiau nei vieno patiekalo su šiomis daržovėmis. Miltiniai patiekalai – tik iš kvietinių baltų miltų, paskui dar užkandama batonu. Maistas permirkęs pieno ir sviesto padažuose, tad nenuostabu, jog vaikai amžinai sloguoja, po kelias dienas nesituština, dejuoja, jog skauda pilvą. Kai kas nors iškelia grupėje problemą dėl vaikų mitybos, tuomet pykstama...“ – rašo mažamečio vaiko, lankančio Kauno r. darželį, mama.
 
Patvirtinti reikalavimai vaikų maitinimui ugdymo įstaigose
 
Reikalavimai vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, maisto produktų kokybės kriterijai bei draudžiamų produktų sąrašas yra patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašu. Jį rengiant dalyvavo daug institucijų, dietologų ir tėvų organizacijų.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas dr. Almantas Kranauskas teigia, kad apraše nustatyta, jog vaikams būtų tiekiamas šviežias, subalansuotas maistas, vaikai gautų daugiau daržovių ir vaisių, mažiau – sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos. Vadovaujantis šiuo aprašu, už vaikų maitinimą atsakingi asmenys ugdymo įstaigose rengia valgiaraščius. Kartais valgiaraščius rengia maitinimo įmonės. Parengtus valgiaraščius aprobuoja ir jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valgiaraščiai privalo būti skelbiami ugdymo įstaigų patalpose bei interneto svetainėse.
 
„Jei tėvai pastebi, kad valgiaraštis ar vaikams tiekiami patiekalai neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, jie turi tuoj pat apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – sako dr. A. Kranauskas.
 
Įvertinti Kauno r. darželių valgiaraščiai
 
Peržvelgus didžiąją dalį Kauno r.  darželių valgiaraščių, matosi, kad beveik visi pietų patiekalai sudaromi iš gyvūninės kilmės baltymų: keturis kartus mėsa, vieną kartą žuvis. Tradiciškai prie mėsos ir žuvies patiekiamos bulvės, rečiau – šlifuoti baltieji ryžiai, kurių maistinė vertė – menka. Sriubose mėsa taip pat dažnai sutinkama, o duona ir grietinė tiekiama prie jos turbūt visada. Po sriubos ir menkavertės duonos vaikai, suvalgę pagrindinio patiekalo mėsą ir bulves, šviežių daržovių, kurios privalomos prie pietų patiekalo, vaikai greičiausiai net nepaliečia.
 
Pusryčių meniu dažniausiai sutinkami patiekalai – košės ir batonas su virta dešra. Vadinasi, vaikai mėsos gaminius valgo ne tris kartus per savaitę, o galbūt tris kartus per dieną? Suvalgę menkavertį sumuštinį vaikai košę galbūt dar suvalgys, bet šviežių daržovių ar vaisių porcijai nei vietos, nei noro nebus. Suprantama, batonas su sviestu ir virta dešra turi daugiau kalorijų nei obuolys ar morka, bet sveikatai palankumo prasme lyginti neverta. Kai mūsų vaikai nuolat valgo baltų miltų gaminius (kvietinių ar ruginių miltų duona, batonas, blynai, bandelės), bulves, nepilnaverčių grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, manų, baltų ryžių košes – nesitikėkime, kad jų virškinimo sistema funkcionuos kaip laikrodis.
 
Įvertinus valgiaraščius Kauno r. internetinėse svetainėse, matyti, kad patiekiamas maistas nėra gausus skaidulinėmis medžiagomis. Dėl to tikrai gali sutrikti vaikų virškinimas. Tėveliai, ugdymo įstaigos personalas stipriai sunerimsta, kai vaikus dėl produktų. mikrobiologinės taršos, pavyzdžiui, salmoneliozės, ištinka stiprūs negalavimai, tačiau retas atkreipia dėmesį, jei vaikas, valgydamas bulvinius, miltinius patiekalus, nesituština kiekvieną dieną. Be to, ugdymo įstaigų internetinėse svetainėse matome tik patiekalų pavadinimus, tačiau tą pati patiekalą galima pagaminti sveikatai palankiai arba ne.
Visgi, sprendžiant iš valgiaraščių, šviežių daržovių ir vaisių Kauno r. ugdymo įstaigose vaikai gauna daugiau nei įprastai, o tai jau didelis pasiekimas.
 
Svarbu ir mityba namuose
 
„Vaikai maitinasi ne vien tik ugdymo įstaigoje, bet ir namie, tad grįžus iš darželio tėvai turėtų savo vaikui pasiūlyti papildomą daržovę, vaisių, viso grūdo produktų, nes darželis neprivalo patiekti vaikui viso paros maisto raciono. Be to, tėvai, mokėdami vos kelis eurus už dieną, kartais nori, kad vaikai darželyje gautų vos ne restorano lygio maitinimą. Kita dažna problema, kad tėvai vaikų maitinimui kartais kelia nepagrįstus reikalavimus, remdamiesi pseudomokslinėmis teorijomis, ypač dėl produktų derinimo, vegetarinio maitinimo, gleivių, atsirandančių dėl pieno vartojimo, maisto papildų vengimo ir pan.“, – pastebi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
 
VšĮ „Sveikatai palankus“ inicijuoja pokyčius vaikų mityboje
 
Norint, kad žvarbų rudenį vaikai nesirgtų peršalimo ligomis, būtina, kad vaiko organizmas gautų subalansuotą ir sveikatai palankų maistą. Suaugusieji turėtų pasistengti, kad jaunoji karta maitintųsi kokybiškiau. Tad inicijuojame veiklas, kuriomis siekiame ne tik suteikti žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet ir sudaryti sąlygas vaikams pasirinkti sveikatai palankų maistą namuose, mokyklose bei darželiuose.
 
Šiais metais startavo iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurią įgyvendina VšĮ „Sveikatai palankus“. Siekiama kompleksinių vaikų mitybos pokyčių ugdymo įstaigose, suteikiant ne tik žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet inicijuojant valgiaraščių pokyčius. Iniciatyvos vykdymo metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose bei darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduriama.

Spalio 1 d. pradėtas įgyvendinti Erasmus+ KA2 tarptautinis projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (angl. Innovative teaching methodology of health friendly nutrition development and practice in pre-primary and primary education (HealthEDU), kurio tikslas – formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigų bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą. Projekto metu patirties semsimės ir kartu mokysimės su projekto partneriais iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos, Turkijos. VšĮ „Sveikatai palankus“ – asocijuotas projekto partneris.
 
Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankią mitybą namuose, ugdymo įstaigose ir viešojo maitinimo įstaigose.
Šaltiniai:
Raminta Bogušienė – VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, tarptautinio projekto HealthEDU turinio kuratorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatos specialistė, maisto technologė. 
Tel. 8 645 17 472, el. paštas  raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.
 
Susiję: