Emokykla.lt

Ankstyvasis ugdymas ir visuomenės pažanga

2014-09-12
Ankstyvasis ugdymas ir visuomenės pažanga
Juozas ŽINELIS
Iš diskusijų, kurios vyksta Europoje, aiškėja, kad investicijos būtent į ugdymo kokybę suteikia vaikams kur kas daugiau saviraiškos galimybių. Svarbu investuoti į ankstyvąjį vaikų ugdymą tam, kad galėtume tikėtis ekonomikos augimo.
Projektas „Pasaka“
 
Pavasariui įsibėgėjus Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko tarptautinio projekto „Toskanos regiono požiūris į ankstyvąjį ugdymą“ (angl. TALE – Tuscan Approach Learning for Early childhood education and care) partnerių susitikimas. 2013-ųjų spalį pradėtas įgyvendinti projektas truks dvejus metus. Jo tikslas – tobulinti vaikų nuo gimimo iki trejų metų ugdymo kokybę, remiantis Italijos Toskanos regiono patirtimi. Lietuvai šiame projekte atstovauja Ugdymo inovacijų centras (UIC).
 
Pirmasis darbinis partnerių susitikimas vyko Florencijoje, Toskanos regiono sostinėje. Šiame susitikime buvo aptartos visos projekto detalės. Susitikimai jau vyko Bulgarijoje ir Slovėnijoje. Projekto dalyviai galėjo susipažinti su šalies, kurioje vyko susitikimas, ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo aprėptimi, įstatymų baze, ugdymo turiniu, tėvų įtraukimu į ugdymo procesą, ugdomosios aplinkos kūrimo principais, pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemomis. Svečiai iš Italijos pristatė savo šalies požiūrį į ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo kokybę, domėjosi problemomis, su kuriomis susiduria šalies – susitikimo šeimininkės – pedagogai.
 
Reikšminga tai, kad kiekvieno susitikimo metu dalyvavo ir šalies, kuri priėmė dalyvius, švietimo ministerijos, savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų, ugdančių vaikus nuo gimimo iki trejų metų, specialistai.
 
Projektą finansuoja Europos Komisijos Leonardo da Vinci programa. Projektas, anot UIC direktorės Reginos Sabaliauskienės, turi ir kitą, neoficialų pavadinimą – „Pasaka“. Su mažiausiais vaikais dirbančių specialistų saviraiškos prasmė ir tikslas – padaryti taip, kad vaikų gyvenimas ikimokyklinėse įstaigose būtų pasakiškas. Viena iš ankstyvojo ugdymo Italijos Toskanos regione sėkmės sudedamųjų dalių, UIC direktorės nuomone, – glaudus institucijų bendradarbiavimas. Lietuvos silpnoji grandis – bendradarbiavimo stoka tarp aukštojo mokslo ir praktikų. Taip pat UIC vadovė pažymėjo, kad Lietuva yra didelio tarptautinio tinklo narė. Visa patirtis, tikrovę keičianti veikla bus skleidžiama tarptautinės asociacijos, vienijančios daugiau kaip 50 valstybių, tinkle.
 
Ankstyvasis ugdymas ir ekonomikos augimas
 
 Ankstyvojo ugdymo instituto (Florencija) vadovas Aldas Fortunatis pabrėžė, kad šis susitikimas skirtas italų patirties sklaidai. „Italų patirtis – ilgametė, – teigė prelegentas. – Turime omenyje skirtingų ugdymo patirčių įvairovę, kuri paskatinta Italijos aukštojo mokslo. Iš tiesų aukštojo mokslo ir ikimokyklinių institucijų bendradarbiavimo patirtis mums yra labai svarbi. Vaikų ugdymas – itin reikšminga tema. Mūsų domėjimasis ankstyvuoju ugdymu nereiškia domėjimosi tik politiniu lygmeniu...“ Anot pranešėjo, projektas turėtų skatinti naujas ugdymo idėjas. Dažnai politikai ir švietėjai rūpinasi pagalba vaikams, bet tikrasis ugdymas lieka nuošalyje. Iš diskusijų, kurios vyksta Europoje, aiškėja, kad investicijos būtent į ugdymo kokybę suteikia vaikams kur kas daugiau saviraiškos galimybių. Svarbu investuoti į ankstyvąjį vaikų ugdymą tam, kad galėtume tikėtis ekonomikos augimo.
 
Apie ugdymą, pasak A. Fortunačio, negalima diskutuoti abstrakčiai. Tai nėra modelis, kuris tinka visiems vienodai. Itin svarbu pabrėžti vietos bendruomenių ir asignavimų valdytojų bendradarbiavimą. Taip pat labai svarbu formuoti bendradarbiavimo tinklus tarp tų, kurie dirba ugdymo srityje. Šis projektas, arba tinklas, yra bendradarbiavimo sistema, siejanti partnerius iš viso pasaulio. Italų patirtis nėra vienintelė vertinga, o tik viena iš patirčių, kuria verta pasidalyti. Kelių ankstyvojo ugdymo strategijų pasirinkimas – teisingas požiūris. Dalijimasis patirtimi yra svarbus visiems. Taip vaikai auga, plėtoja savo pažinimą. Pasidalydami savo patirtimi mokomės vieni iš kitų. Taigi ir šis susitikimas leis kiekvienam pasimokyti ir plėsti savo idėjas bei strategijas.
 
„Kalbėsiu ne vien apie Italijos patirtį, – tęsė Ankstyvojo ugdymo instituto vadovas, – bet ir apie tai, kas vyksta pasaulyje. Ypač svarbu palyginti ugdymo patirtis ir atkreipti dėmesį į tai, kas vaikams yra geriausia. Apžvelgsiu tarptautinę patirtį nuo 2006 m. Pristatysiu programą vaikams nuo gimimo iki trejų metų. Pastebima, kad ugdymo programos labai skiriasi vaikams nuo gimimo iki trejų metų ir nuo trejų iki šešerių metų. 3–6 metų vaikams teikiama pakankamai daug įvairių švietimo paslaugų. Tačiau vaikams nuo gimimo iki trejų metų skirtos programos yra neišsamios, paviršutiniškos ir jų yra mažai. Italijoje taip pat yra labai didelis skirtumas tarp šių programų. Joje ikimokyklinio ugdymo įstaigos (3–6 m. vaikams) apima 95 proc. visų ankstyvojo ugdymo paslaugų. Tos paslaugos nėra privalomos, bet labai plačiai paplitusios, jomis naudojasi beveik visi šio amžiaus vaikai. Lopšeliuose padėtis yra visai kitokia. Ankstyvojo ugdymo (0–3 m.) paslaugų yra nedaug. Siekiame praplėsti paslaugų įvairovę, kad jų būtų kuo daugiau. Kai ugdymo paslaugų yra pakankamai daug ir jos pasižymi įvairove, tėvai patiki, kad ankstyvasis ugdymas veikia ir jis yra reikšmingas. Be to, paprastai pabrėžiama vaikų priežiūra, o ne ugdymas. Toskanos regione ankstyvojo ugdymo įstaigų daugiausia ir jų teikiamos paslaugos pasižymi aukšta kokybe.“
 
Investicija į vaiką – investicija į visuomenę
 
Italijoje dabar veikia tiek valstybinės, tiek privačios ankstyvojo ugdymo institucijos. Abu sektoriai papildo vienas kitą per glaudų bendradarbiavimą. Kai kalbama apie investicijas į ankstyvąjį ugdymą Italijoje, turimas omenyje ne vien valstybinis sektorius, bet apskritai investicijos į integruotą sistemą – tiek į privatų, tiek į valstybinį sektorių. Antra vertus, valstybinis sektorius turi tam tikrų ypatingų įsipareigojimų. Valstybinis sektorius yra svarbiausias. Akivaizdžios dvi pagrindinės valstybinio sektoriaus ypatybės. Pirmoji – valstybinio sektoriaus atsakomybė (arba užduotis) nustatyti ugdymo programos procedūras ir tvarką. Antroji – sistemos finansavimas. Kalbant apie finansavimą neatsižvelgiama, ar tai valstybinė mokyklėlė, ar – privati. Svarbu, kad valstybė pirmiausia nustatytų standartus, taisykles ir procedūras, o antra, kad teiktų finansavimą. Tai yra kritinis, pasak A. Fortunačio, italų patirties momentas. Šiuo laikotarpiu finansavimas mažėja ir pati sistema menksta. Iš tikrųjų kreivė auga, bet jos augimas yra sulėtėjęs. Toskanos regione padėtis yra daug palankesnė. Šio regiono pusė jaunesnių nei 3 metų vaikų lanko lopšelius.
 
Svečias iš Italijos nuosekliai atskleidė Toskanos regiono požiūrio į ugdymą raidą. Jis pabrėžė 1996-ųjų ankstyvojo ugdymo įstatymų pakeitimus. Pirmą kartą buvo teigiama, kad lopšeliai teikia tikrąsias ugdymo paslaugas tiek vaikams, tiek jų tėveliams. Plačiai prabilta apie tai, kad investicija į vaiką yra investicija į visuomenę. Vėliau Toskanos regione atkreiptas dėmesys į privačių ir valstybinių ugdymo įstaigų bendradarbiavimą. Buvo kuriamos tokios taisyklės ir procedūros, kurios reguliuotų ankstyvąjį ugdymą Italijoje. Pirmiausia atsirado valstybiniai lopšeliai ir buvo finansuojami savivaldybių. Jeigu norima užtikrinti gerą kokybę švietimo sektoriuje, svečio teigimu, neturime leisti laisvos neribojamos konkurencijos, ji turi būti kontroliuojama. Pranešėjas aptarė tris atnaujintų taisyklių kertinius veiksnius. Pirmas veiksnys – nustatyti konkretūs ugdymosi aplinkos ir teikiamų paslaugų standartai, tai yra standartai, taikomi pačiam lopšeliui, pavyzdžiui, kvadratinių metrų norma, skirta vienam vaikui, vaikų ir ugdytojų santykis ir kt. Antras veiksnys – standartai, skirti pedagogams, jų kvalifikacijai, teikiamų paslaugų kokybei. Ir galiausiai pakeitimai, reguliuojantys privačių ir valstybinių institucijų sąveikas. Šiuo atveju nepakanka sukurti standartų – būtinas visos sistemos valdymas aukštesniu lygmeniu visos šalies mastu. Toskanos požiūris į ugdymą skatina bendradarbiavimą ir keitimąsi vertinga patirtimi.
 
Aplinka ir grožis
 
Florencijos ankstyvojo ugdymo instituto atstovasTonis Compagnassupažindino renginio dalyvius su šio projekto turiniu. Europos Sąjungoje, pranešėjo nuomone, sudarytos geros sąlygos keistis patirtimi. Pokyčiai daro įtaką žmonėms ir jų veikiami žmonės keičia savo nuostatas, mąstymą. Įvardijamos šios pagrindinės aplinkos. Pirmoji aplinka – bendradarbiavimo seminarai. Pristatytas Toskanos regiono pavyzdys, vienas požiūris į ankstyvąjį ugdymą – kaip kiekvienas šitą požiūrį gali pritaikyti savo šalyje, savo ugdymo įstaigoje. Ši analizė, arba apmąstymai, bus išleisti atskira knyga (pristatoma Italijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Lietuvos patirtis ugdant ankstyvojo amžiaus vaikus) italų ir lietuvių kalbomis.
 
Antrasis įrankis, arba antroji aplinka – bandomasis ugdymo modulis. Šie mokymai jau suplanuoti ir bus atviri visoms projekto šalims dalyvėms, mokytojams, dirbantiems su šios grupės vaikais. Savaitės trukmės mokymai vyks Toskanos regione šių metų lapkritį. Projekto dalyviai galės ne tik klausytis Italijos universitetų dėstytojų paskaitų, bet ir lankytis įvairiose šio regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nuspręsti, kokią vertingą Italijos patirtį pritaikyti savo šalyje. Dar po pusmečio laukia paskutinis etapas – dviejų dienų aptariamasis renginys. Jis bus skirtas projekte dalyvaujančių šalių valdžios institucijų atstovams, kurie priima sprendimus, ir įvertinti, kas pasikeitė po mokymų (sukūrus modulį), išleidus knygą. Tai būtų vertinamasis renginys. Kokie pokyčiai įvyko projekto dalyvių šalyse? Remiamasi prielaida, kad šis projektas darys įtaką ir pakeis pačius dalyvius, jų veiklą ankstyvojo ugdymo srityje. Taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio projekto rezultatų sklaidai.
 
Florencijos ankstyvojo ugdymo instituto atstovė Ariana Puci (Arianna Pucci)pristatė filmuotą medžiagą apie ankstyvojo ugdymo „įrankius ir priemones“. Pagrindinis akcentas – aplinka, grožio suvokimas. Toskanos regiono ankstyvojo ugdymo pedagogai moko vaikus pažinti, pajusti, tobulėti per nepaprasto grožio, estetišką aplinką. Mažyliai nuolat būna apsupti grožio ir darnos. Aplinka, italų požiūriu, yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaikų elgesį, savijautą, santykius ir kt. Toskanos regiono ankstyvojo ugdymo institucijose taikomas lankstus ugdymo planas. Pedagogai retai kalba apie pasiekimų vertinimą ir pan.Jie mano, kad tokio amžiaus vaikams svarbiausia yra sudaryti sąlygas, duoti kuo daugiau progų atsiskleisti, veikti. Svarbus tėvų įtraukimas ne tik kaip partnerių. Italai daug kalba apie tėvų švietimą. Vaikas nuo pat pradėjimo yra svarbus.
 
„Laimės ieškojau kitiems, o laimingas tapau pats“
 
Vilniuje vykusio tarptautinio projekto „Toskanos regiono požiūris į ankstyvąjį ugdymą“ šalių atstovams Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jankauskienė papasakojo apie Lietuvos pasiekimus ugdant vaikus nuo gimimo iki trejų metų. Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė supažindino projekto partnerius su savivaldybės vaidmeniu, siekiant užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę Vilniaus mieste. Po susitikimo ministerijoje svečiai iš Italijos, Slovėnijos ir Bulgarijos lankėsi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ ir privačioje Karalienės Mortos mokykloje. Šios dvi įstaigos aktyviai dalyvauja projekte. Jose bus įgyvendinami ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo pokyčiai, diegiant Italijos Toskanos regiono patirtį.
 
Lopšelio-darželio „Boružėlė“ direktorė Angelė Kučinskienė supažindino svečius su įstaigos ugdomąja aplinka, ugdymo metodais, vaikų veikla, bendradarbiavimo su tėvais strategijomis ir ypač pabrėžė ugdymo individualizavimą lopšelyje-darželyje. Tai, vadovės įsitikinimu, labai svarbu, nes kiekvienas žmogus, o tuo labiau vaikas, trokšta dėmesio. Vaikui svarbu būti išklausytam, išreikšti save, rasti kam pasakyti, kas labiausiai jam rūpi konkrečiu metu.
 
Ugdymo individualizavimas verčia ir auklėtoją tobulėti, ieškoti naujovių, atnaujinti aplinką, priemones. Esminiai „Boružėlės“ ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo programos elementai – tėvų dalyvavimas ugdymo procese, kokybiška ir saugi ugdomoji aplinka – bendri ir artimi visoms projekto „Toskanos regiono požiūris į ankstyvąjį ugdymą“ šalių ikimokyklinio ugdymo institucijoms. Peržiūrėję filmuotą medžiagą apie lopšelio-darželio „Boružėlė“ ugdomuosius momentus svečiai pasidžiaugė profesionaliu įstaigos pedagogų darbu, šiltu auklėtojų bendravimu su vaikais, darnia komandine veikla, liko sužavėti gebėjimu išreikšti tai, ko siekiama. „Paprastus žmones suburti nepaprastam darbui – menas“, – pastebėjo projekto dalyviai.
 
„Boružėlės“ bendruomenės ugdymo filosofija, anot lopšelio-darželio vadovės, pagrįsta Vaižganto mintimi: „Laimės ieškojau kitiems, o laimingas tapau pats.