Emokykla.lt

Ankstyvasis ugdymas ir smegenų raida: ką verta žinoti?

2016-04-23
Susijusios temos: Pedagogika Vaiko ugdymas
Ankstyvasis ugdymas ir smegenų raida: ką verta žinoti?
Parengė Daiva DOČKIENĖ
Smegenų tyrimuose pasiekta didelė pažanga ir surinkta daug naujų žinių apie smegenų struktūrą, jose vykstančius procesus. Šių tyrimų duomenys yra labai svarbūs pedagogams, nes padeda ne tik geriau suprasti ugdymo(si) ir mokymo(si) procesus, bet ir efektyviau juos organizuoti.
Smegenys ir neuronai
 
Moterų smegenys sveria vidutiniškai 1245 g, o vyrų 1375 g. Didžiąją smegenų dalį užima du tarpusavyje sujungti didieji pusrutuliai. Kairiajame pusrutulyje išsidėsčiusios sritys, atsakingos už kalbą, mąstymo procesus, matematinius ir muzikinius gebėjimus, dešiniajame įsitvirtinusios sritys, atsakingos už vaizdinius-erdvinius suvokimus, emocijas, kūrybingumą, vaizduotę ir kūno koordinaciją. Vyrų smegenų masė didesnė, tačiau jie kur kas dažniau naudoja tik kairįjį smegenų pusrutulį, o moterys vienodai išnaudoja abi puses.
 
Smegenis sudaro apie 100 mlrd. nervinių ląstelių (neuronų), kurias tarpusavyje jungia daugiau kaip 10 bilijonų sinapsių(tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti). Taigi, vienas neuronas vidutiniškai yra sujungtas su 1000 kitų neuronų. Be to, kiekvienas neuronas turi vieną aksoną, kurio ilgis gali būti nuo milimetro dalių iki daugiau kaip metro, ir dendritus, kurie ląstelę sujungia su daugeliu kitų neuronų. Visas suaugusio žmogaus smegenų nervų ilgis yra apie 5,8 mln. kilometrų, kuriais būtų galima net 145 kartus apjuosti Žemę.
 
Smegenų augimas
 
Dar būnant gimdoje vaisiaus smegenys priima informaciją ir ją apdoroja. Pavyzdžiui, vaisius 19-ąją savaitę reaguoja į skausmą, nuo 26-osios savaitės girdi, nuo 29-osios jaučia skonį, o nuo 32-osios mato. Nuo 35-osios savaitės vaisius girdi ir skiria tėvų balsus ir jų kalbą – tai gali turėti įtakos vėliau mokantis gimtosios kalbos.
 
Ką tik gimusio kūdikio smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų, t.y. tiek pat, kiek ir suaugusiųjų, tačiau naujagimio nervų ląstelės dar nėra visiškai subrendusios ir mažai išsišakojusios. Naujagimio nerviniai impulsai lėtesni, tačiau iki paauglystės jų greitis padidės net 16 kartų. Taigi, naujagimio smegenys dar nėra pakankamai subrendusios.
 
Kai kūdikis gimsta, jis gali matyti, girdėti ir reaguoti į prisilietimus. Tuo metu vyrauja  čiulpimo ir rijimo refleksai, o visas kūnas yra naudojamas poreikiams, tokiems kaip alkis, arba jausmams, tokiems kaip baimė, išreikšti. Nuo dabar smegenų vystymasis labai priklauso nuo vaiką supančios socialinės ir kultūrinės aplinkos, vaiko potyrių.
 
Naujų pojūčių ir naujos patirties dėka sinapsių skaičius per pirmuosius trejus gyvenimo metus auga sparčiausiai: dvejų metų vaiko smegenyse sinapsių kiekis jau toks pat kaip suaugusiojo, o trejų metų dar padvigubėja ir siekia 200 bilijonų.
 
Trejų metų vaiko smegenys yra daugiau nei dvigubai aktyvesnės nei suaugusiojo ir suvartoja beveik dvigubai daugiau gliukozės. Iki 50 proc. organizmui reikalingų visos dienos kalorijų poreikio atitenka smegenims, tuo tarpu suaugusiojo šis poreikis tesudaro apie 18 proc. Be to, vaiko smegenys sunaudoja 20–25 proc. viso organizmui reikalingo deguonies.
 
Su sparčiu sinapsių augimu susijęs greitas smegenų masės augimas: nuo 300 g tik gimus iki 750 g pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ir iki 1300 g penktaisiais gyvenimo metais. Savo galutinį svorį smegenys pasieks brendimo laikotarpiu. Trečiaisiais gyvenimo metais pasiektas sinapsių skaičius išliks santykinai toks pat iki pirmojo gyvenimo dešimtmečio pabaigos. Paauglystės laikotarpiu sinapsių skaičius sumažėja per pusę, kol pasiekia suaugusiajam būdingą 100 bilijonų skaičių.
 
Kūdikystėje – milžiniškos smegenų galimybės
 
Dvigubai didesnis, nei vėliau reikės, sinapsių kiekis, suteikia mažo vaiko smegenims didžiulį plastiškumą ir milžiniškas mokymosi galimybes. Smegenų sritys, atsakingos už tokias sudėtingas kompleksines funkcijas, kaip kalba ir mąstymas, dar nėra pilnai išnaudojamos. Būtent šiuo laikotarpiu naujagimis yra atviras pačioms skirtingiausioms kultūroms ir aplinkai – ar tai būtų indėnų genties medžiotojai Brazilijos džiunglėse, ar žemdirbių ir gyvulių bandų augintojų bendruomenė Vakarų Afrikoje, ar technologijų ir žinių visuomenė Vakarų Europoje arba Rytų Azijoje. Sinapsių perprodukcija per pirmuosius kelerius gyvenimo metus įgalina greitai perprasti ir įsisavinti visiškai skirtingą gyvenimo būdą, elgseną, kalbą, prisitaikyti prie įvairiausios aplinkos ir t.t.
 
Vaikui augant, prisitaikant prie gyvenamosios aplinkos ir vystantis smegenims, mažėja nesvarbių ir nereikalingų sinapsių skaičius, tam, kad būtų intensyvinami būtini impulsų perdavimo tarp neuronų keliai. Toks smegenų „valymas“ ir persitvarkymas vyksta iki pat žmogaus mirties: nebūtinos sinapsės yra eliminuojami, o dažnai naudojamos yra stiprinamos. Tuo pačiu metu nuolat formuojasi naujos sinapsės, ypač susijusios su atminties procesais. Dar ne taip seniai buvo išsiaiškinta, kad nauji neuronai gali rastis iki gilios senatvės. Taigi, aplinka – tai, kas joje patirta, įgyta, išmokta, perimta – didžiąja dalimi lemia smegenų struktūrą.
 
Praleidus kritinį laikotarpį – ateityje bus sunkiau
 
Sinapsių kūrimasis ir atranka skirtingose smegenų srityse vyksta skirtingu tempu ir savo intensyvumo viršūnę pasiekia vis kitu metu. Pavyzdžiui, didžiausias sinapsių tankis pakaušio skiltyje, kuri yra atsakinga už vizualinį suvokimą, pasiekiamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Priešingai, priekinės skilties (atsakingos už mąstymą, planavimą, sprendimų priėmimą, dėmesį) sinapsių augimas intensyviausias tarp 3 ir 6 metų amžiaus.
 
Atsižvelgiant į tai, dažnai kalbama apie raidos langus ar kritinius laikotarpius, kuomet smegenys  ypač jautrios tam tikrai mokymosi patirčiai. Praleidus jautrųjį tam tikrai patirčiai laikotarpį, kitu metu pasiekti tokių pat rezultatų bus žymiai sunkiau.
 
Pavyzdžiui, jautrusis kalbos įsisavinimo laikotarpis tęsiasi iki 6 arba 7 metų. Kūdikis geba atskirti visas bet kokios pasaulio kalbos fonemas, tačiau per keletą gyvenimo metų šis gebėjimas išnyksta, nes dalis sinapsių, reikalingų šiam gebėjimui palaikyti, yra eliminuojamos, mat jos tampa tiesiog nebereikalingos, kadangi vaikas dažniausiai girdi ir vartoja tik vieną kalbą su jai būdingomis fonemomis. Štai kodėl mokyklinio amžiaus vaikai, o ypač paaugliai, nebe taip lengvai įsisavina naują kalbą.
 
Kritinių raidos etapų nereikia pervertinti: ir paauglys, ir suaugusysis gali įsisavinti ir antrą, trečią ar ketvirtą kalbą, tačiau ne taip lengvai ir su (kad ir neryškiu) akcentu. Tačiau konkrečių įgūdžių formavimasis (tokių kaip erdvės suvokimas ar muzikos ir kalbos supratimas) per kiekvieną jautrųjį laikotarpį vyksta daug lengviau.
 
Svarbūs smegenų vystymosi etapai:
  • Nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus įvyksta dviejų pusrutulių susijungimas, todėl pagerėjęs apsikeitimas informacija iššaukia kalbos sprogimą ir pagerėjusią kairės ir dešinės kūno pusių koordinaciją.
  • Nuo trejų–ketverių metų amžiaus informacija jau gali būti išsaugoma atmintyje. Tačiau pirmųjų gyvenimo metų patirtis dar negali būti išsaugota ilgalaikėje atmintyje, kad vėliau galėtų būti atkurta. Taigi, todėl mes neprisimename savo pirmųjų trejų gyvenimo metų (kūdikystės amnezija) ir tik nedaug prisiminimų išlieka iš 4, 5 ir 6 gyvenimo metų amžiaus.
  • Maždaug ketvirtaisiais gyvenimo metai pagerėja komunikacija tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių. Tai įgalina analitinės ir intuityviosios vaiko pusių integraciją. Vaikas jau  veikia protingiau, geba atskirti išgalvotą ir realų pasaulį, pripažįsta kitų žmonių minčių ir motyvų skirtumus, kitoniškumus, gali įsijausti vaidmenis.
  • Šeštaisiais gyvenimo metais prasideda naujas intelektinės brandos etapas: vaikas vis labiau pradeda kontroliuoti savo emocijas, geba geriau susikaupti ir efektyviai veikti. Priekinės kaktos skilties brendimas palengvina loginį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, skaičiuoti ir „racionalų“ elgesį.
  • Nuo 10 metų amžiaus įsivyrauja principas „Naudok arba prarask“(angl. „Use it or loose it“): smegenys yra optimizuojamos, t.y. tos sinapsės, kurios buvo dažnai naudojamos, išlaikomos, o kitos eliminuojamos. Smegenų struktūroje vis labiau atsispindi tai, ką žmogus veikia, kokie jo pomėgiai.
Pirmuosius dešimt gyvenimo metų mokymasis, ypač jei pataikoma į atitinkamus jautrius etapus, vyksta lengvai, o vėliau tai pareikalaus vis daugiau pastangų. Liks vis mažiau perteklinių, nepanaudotų sinapsių, o visiškai naujos jungtys tarp neuronų rasis retai. Smegenyse jau bus susiformavusi tam tikra struktūra, nuo kurios tipo priklausys, kuriose srityse mokymasis eisis lengviau ar sunkiau. Jei, pavyzdžiui, vaikas augo dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje – jis tikrai greičiau įsisavins trečią ar ketvirtą kalba; jei ankstyvajame amžiuje muzikavo – tikėtina, kad jis sužibės muzikos pamokose ir pranoks bendraamžius.
 
Sėkmingas mokymasis vėlesniuose amžiaus tarpsniuose remiasi išmokimu mokytis, kuomet vaikas jau žino, kad mokymąsi reikia planuoti ir yra įgijęs įgūdžių tai daryti: geba stebėti save, įvertinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir atsirinkti sau tinkamas mokymosi strategijas, padedančias išmokti ir prisiminti. Taip pat vaikas jau žino, kad mokymasis reikalauja pastangų ir yra išsiugdęs mokymosi ir pasiekimų motyvaciją. 
 
Taigi, kuo įvairesnė ir platesnė smegenų struktūra susiformuoja vaikystėje, tuo daugiau ateityje bus sričių, kuriose jaunas žmogus ar suaugusysis galės padaryti pažangą. Mokslininkai gali gana patikimai prognozuoti tolesnę mokyklos karjerą jau aštuonerių–dešimties metų vaikams, įvertindami jų gebėjimus, socialinį prisitaikymą, ugdymo šeimoje ir vaikų darželyje kokybę.
Šaltiniai:
Textor, M. R. (2011). Bildung im Kindergarten: Zur Förderung kognitiver Kompetenzen. BoD–Books on Demand.