Projektas „Motyvacinė pica“

Pakelkite rankas, kas nemėgstate picos? Rankų nematyti... O dabar sakykit, gal kažkam nepatinka pasakos? Tokių ir vėl nėra! Jei klaustume vaikų, šiuos du skirtingus dalykus jie turbūt įtrauktų į pačių mėgiamiausių dalykų pasaulyje dešimtuką. Įdomu, kas nutiktų, jei pasakas ir picas sujungtume į bendrą didelį projektą? Pabandom? Bet apie viską nuo pradžių.

 

Projekto tikslas – sukirsti picą kavinėje su draugais! Teisybės dėlei teks pripažinti ir kitus, gal net šiek tiek svarbesnius tikslus – kalbos lavinimą ir turtinimą, komandinio darbo pagrindus, bendro tikslo siekimą.

 

Projektui reikės: sumanaus, entuziastingo ir motyvuoti gebančio pedagogo, tai – esminis projekto elementas, be jo – nė iš vietos; būrio čiauškančių darželinukų – picos gerbėjų; pasakų – įdomių, linksmų, negirdėtų, stebuklingų, tinka įvairios, svarbu, kad vaikams būtų įdomu; popieriaus, žirklių, spalvinimo priemonių; tėvų – pageidautina įsitraukiančių į darželio veiklas ar bent jau mokančių skaityti pasakas.

 

Ruošimasis projektui. Surandame daug daug įdomių pasakų. Sugalvojame kuo įvairesnių pasakų sekimo būdų ir vietų. Ant didelio lapo atspausdiname ir matomoje vietoje priklijuojame nespalvotą „Motyvacinės picos“ piešinį, susidedantį iš tiek picos gabalėlių, kiek dalyvauja vaikų.

Projekto pradžia. Informuojame picos mėgėjus, kad projektas pradedamas, išklausome džiaugsmo šūksnius, drauge pasvajojame apie projekto sėkmę ir gardžią picą.

Projekto eiga. Įvairiausiose, netikėčiausiose vietose, sekame arba klausomės pasakų įrašų, aptariame kiekvieną pasaką, kas ir kodėl įvyko, kas patiko ar nepatiko, ko galime pasimokyti ir t. t. Išbandę ir įgyvendinę visas įmanomas ir neįmanomas pasakų sekimo idėjas, darželyje, ir aplink jį, padaliname po vieną pasaką kiekvienam picos mėgėjui, kad su tėveliais jas paskaitytų namuose ir mokytųsi atpasakoti. Išmokę pasaką, mažieji seka ją grupės draugams darželyje. Pasekęs pasaką, kiekvienas pasakotojas nuspalvina picos gabalėlį „Motyvacinės picos“ plakate. Pica sėkmingai gražėja ir didėja, kol, galiausiai, visi gabalėliai nuspalvinami.

Projekto kulminacija. Iki soties pasiklausę įvairių įvairiausių pasakų, vieną jų pasekę grupės draugams, nuspalvinę ir išgražinę asmeninį picos plakatėlį, kruopščiai darbavęsi ir daug išmokę, pasipuošę ryškiaspalvėmis liemenėmis, keliaujame į piceriją, valgyti ir mėgautis užtarnauta pica! Tik įdomu, kas dabar skaniau: ar gabalėlis išsvajotos picos, ar tas malonus bendrumo ir pergalės jausmas kartu pasiekus išsikeltą tikslą?!

 

Projekto eiga ir rezultatai. Rimčiau. Šis, net pusę metų trukęs, „Motyvacinės picos“ projektas įgyvendintas Šiaulių lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ su 5–6 metų „Voveriukų“ grupės ugdytiniais. Veiklos vyko nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės pabaigos. Projekto sumanytojos ir įgyvendintojos – mes, grupės auklėtoja Rūta Krivickienė, darželio logopedė Jurgita Balčiūnaitė-Čėsnienė ir socialinė pedagogė Ingrida Jočienė. Projekto idėja kilo matant, kiek daug vaikų susiduria su kalbos ir kalbėjimo problemomis.

Pasitelkusios vaikams patrauklų tikslą – draugiškai suvalgyti skanią picą kavinėje, smagias priemones tikslo siekimui – pasakas, spalvinimą, žaidimus, siekėme ugdyti vaikų sakytinės kalbos gebėjimus bei įgūdžius, plėtoti komunikavimo kompetencijas.

Įgyvendindamos projektą, išsikėlėme šiuos uždavinius: gerinti vaikų girdimojo dėmesio koncentraciją, mokytis klausytis ir įsiminti tai, ką sako kitas; ugdyti gebėjimą savarankiškai kurti trumpus vaidinimo siužetus, pasakojimus, išreikšti save bei savo patirtį sakytine kalba; skatinti vaikų tėvus, pedagogus įsitraukti į vaikų rišliosios kalbos ugdymo procesą; ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, padėti pajausti sėkmę.

 

Pirmoji projekto dalis – sekamų pasakų klausymasis. Vaikų sudominimui ir didesniam įsitraukimui sugalvojome įdomių pasakų sekimo būdų ir vietų. Pasektos šios pasakos:

Spalvoto kamuolio pasakos klausėmės lauke, sportuodami ir žaisdami kamuoliu.

Braškių pasaka pasekta skanaujant braškių, kartojantis žinias apie uogas, jų naudą žmogaus sveikatai.

Lietaus pasaka nuskambėjo lauke lyjant lietui, vaikai jos klausėsi pasipuošę lietaus batais ir skėčiais.

Pelėdžiuko pasaka pasekta ir aptarta miške.

Pasakas ir jų sekimo būdus vaikai įvertino puikiai, noriai klausydamiesi ir aktyviai įsitraukdami pasakas aptariant, aktyviai išsakydami mintis įvairiais klausimais.

 

Antroji projekto dalis – pasakos atpasakojimas. Mokymasis rišliai pasakoti – sieja vaiko žodyno turtinimą, gramatinę kalbos struktūros plėtotę, prasminių priežasties-pasekmės ryšių atradimą, loginį veiksmų sekos suvokimą bei mąstymą. Šioje dalyje į projektą įtraukti ir grupės vaikų tėvai. Kiekvienam vaikui paskirta pasaka. Namuose su tėveliais mokėsi rišliai, jei pavyksta, ir intonuojant, ją pasekti. Visi dvidešimt vaikų pasakas išmoko ir pasekė grupėje, vieni drąsiau ir sklandžiau, kiti – truputį auklėtojai padedant, tačiau visi išklausyti, visos pasakos aptartos.

Kasdien sekėme po pasaką, ją pasekęs vaikas nuspalvindavo savo picos gabalėlį „Motyvacinės picos“ plakate. Šios projekto dalies įgyvendinimas užtruko iki trijų mėnesių.

 

Trečioji projekto dalis – „Voveriukų“ grupės vaikų kelionė į netoliese įsikūrusią „Gusto“ piceriją – valgyti picos. Kelionės metu su vaikais aptartas ne tik įgyvendintas projektas, pasektos pasakos, bet ir kalbama apie maistą, mėgstamus ir nemėgstamus patiekalus. Picerijoje vaikai suvalgė picas, desertui vaišinosi ledais.

Į darželį vaikai grįžo ne tik sotūs, bet ir smagumo, dėl kartu pasiekto tikslo, kupinomis širdelėmis.

 

Nors projektas orientuotas į vaikų kalbinių įgūdžių gerinimą ir kalbos lavinimą, tačiau viso projekto metu taip pat buvo: skatinama aktyviai dalyvauti veiklose ir kūrybiškai save išreikšti; siekiama maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos, atsižvelgiant į individualias ugdymosi galias; ugdomi sveikam gyvenimui reikalingi įgūdžiai; skatinama meninės raiškos džiaugsmo pajauta, išgyvenimai, gebėjimas išreikšti patirtas emocijas vizualiai; mokoma drąsiai siūlyti naujas idėjas ir savitai jas įgyvendinti; mokomasi išklausyti ir suprasti kitų kalbėjimą; kalbėtis su suaugusiais ir vaikais; intuityviai jausti kalbos grožį; skatinama pajausti kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos, bei kūrybos džiaugsmą.

 

Tiek pedagogai, tiek projekto dalyviai – vaikai, tiek jų tėvai projektą įvertino teigiamai. Mažieji noriai įsitraukė ir džiaugsmingai dalyvavo, tad pasiekta gerų rezultatų. Galime drąsiai teigti, kad projekto lūkesčiai išties pasiteisina.