Paprastumo skambesys vaiko piešinyje

Skubančiame pasaulyje skubame ne tik mes, bet ir informacijos, idėjų srautas. Internetas mirga žinutėmis, knygynų lentynos lūžta nuo leidinių skirtų vaikų kūrybiškumo ugdymui. Kaip atsirenkame toje gausoje ir kokia informacija pasiekia mūsų vaikus? Siūlome atsiriboti nuo informacijos pertekliaus ir išmokti pastebėti stebuklus labai paprastose aplinkos detalėse bei pasidomėti kūrybiškumo plėtotės galimybėmis ikimokyklinio amžiaus tarpsniu. Savo įžvalgomis norime pasidalinti su skaitytojais, ieškančiais inovatyvių idėjų vaikų veiklai ir kūrybai... Kartais pakanka pažvelgti pro langą, atrasti atspindžių ir detalių kupiną pasaulį, kad patikėtum paprastumo galia.

 

Ikimokyklinis amžiaus tarpsnis yra reikšmingiausias ir palankiausias vaizduotės vystymosi laikotarpis žmogaus raidoje. Šiuo raidos etapu vaikas dar neskiria savo fantazijos nuo realybės, todėl be vidinių trukdžių tiek šeimoje, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoje provokuojama ir plėtojama vaizduotė kuria prielaidas asmens kūrybingumo formavimuisi ateityje. Tokiam vaizduotės stimuliavimui ypatingai reikšmingos kasdienės jutiminės patirtys bei kuriamos žaismės ar netikėtumo situacijos, kurias vaikas išreiškia ir vizualizuoja įvairiausiais būdais.

 

Neretai mūsų praktikoje kūrybinės raiškos procesas atsiejamas nuo įvairiapusės vaiko patirties. O šabloniški ir vienodi darbeliai tapatinami su kūrybine vaiko raiška. Vienodos Kalėdų eglutės, Velykiniai kiškiai, širdelės, drugeliai bei kitos suaugusiojo peršamos schemos dažnai dominuoja ne tik vaikų darbuose, bet ir ugdymo įstaigos „puošyboje“. Su vaikais piešiame tulpes, žibutes, paukščius, medžius bet nepastebime kitų šalia esančių objektų detalių, kurios galėtų tapti impulsu kūrybinio proceso įvairovei. Vien kalbėdamiesi apie saulę galime įžvelgti daugybę skirtingų jos perteikimo variantų, o sukurta schema, kai vaizduojamas apskritimas su tiesiomis linijomis lapo kampe, dar ir šiandien nepalieka mažųjų.

 

Naujų ir įdomių tematikų siūlome ieškoti artimiausioje aplinkoje. Čia esantys objektai ir jų detalės gali tapti stebėjimo, tyrinėjimo ir vaiko kūrybinės raiškos atributais. Ypatingą dėmesį siūlytume atkreipti į architektūros detales ir formas. Pavyzdžiui, tyrinėti ir fotografuoti skirtingų namų stogus ir kaminus, duris ir langus, suolelius ir tvoras, spynas ir raktus. Darbus peržiūrėti, analizuoti, o tęstinėje veikloje – piešti, konstruoti, kurti pasakojimus ar inscenizacijas. Tokiu būdu mokytojas niekada nepritrūks idėjų, o vaiko patirtis ir tos patirties raiška taps jautresne ir originalesne.

 

Daugiau skaitykite svietimonaujienos.lt.