Nauja svetainė, skirta gabiems vaikams ugdyti
Nauja svetainė, skirta gabiems vaikams ugdyti
2016-05-11
|
Gabiųjų ugdymo centras, įsteigtas skleisti žinias apie gabiųjų atpažinimą ir ugdymą, pristatė naują savo interneto svetainę www.guc.lt. Joje naudingos informacijos ras ir studentai, ir dėstytojai, ir mokytojai, taip pat tėvai ir mokiniai.
Svetainės naujienų skiltyje – aktualijos ir nauja informacija, pranešimai apie tarptautines stovyklas gabiam jaunimui, vykstančias įvairiose pasaulio šalyse. Studentai, besiruošiantys egzaminams ar rašantys darbus gabių vaikų ugdymo tema, taip pat visi kiti besidomintieji, informacijos ras projekto leidinyje ir bibliotekoje (moksliniai straipsniai, tyrimų apžvalgos, įdomybės, vaizdo įrašai ir kita naudinga medžiaga).
Svetainėje mokytojai ras ekspertų parengtas lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo užduotis, bus pranešama apie vyksiančius seminarus. Be to, svetainėje pateikiama informacija apie Lietuvos ir užsienio švietimo institucijas, su kuriomis bendradarbiauja Gabiųjų ugdymo centras, ir kitas švietimo institucijas, kurių interneto svetainėse galima rasti informacijos apie gabiųjų ugdymą.
Svetainės administratoriai nuolat atnaujins informaciją, tad kviečia sekti svetainę ir dalytis ja su kolegomis, draugais ir bendraminčiais. Gabiųjų vaikų centro komanda linki smagaus skaitymo ir laukia netikėčiausių idėjų, įvairių pasiūlymų ir kūrybiško bendradarbiavimo. Susisiekite el. paštu gabiuju.centras@gmail.com
Ištrauka iš leidinio A. Šimelionienė. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Vilnius, 2008
Gabūs ikimokyklinio amžiaus vaikai
Gabumų atpažinimas kūdikystėje
Iki šiol daug diskutuojama apie tai, ar galima kalbėti apie gabumus jau kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje. Gabumų atpažinimas šiais amžiaus tarpsniais kelia bene daugiausiai diskusijų ir abejonių. Informacija apie gabiuosius ir jų raidą kūdikystėje renkama iš tėvų pasakojimų, o moksliniai duomenys – iš ilgai trunkančių, tačiau informatyviausių tęstinių gabių vaikų tyrimų, kai gabūs asmenys yra tiriami ir stebimi nuo kūdikystės iki suaugant.
Jau minėjome, kad vienas iš gabių vaikų ir kūdikių požymių gali būti kūdikių judrumas, aktyvumas, naujų stimulų poreikis. „Borstein ir Singman (1986) nustatė, kad laikas, kurį 6 mėn. kūdikis susitelkęs žiūri į kokį nors objektą, gali būti susijęs su IQ lygiu. Rose, Wallace (1985), Fagan ir McGrath (1981) nustatė ryšį tarp protinių gebėjimų ir pirmenybės naujiems stimulams teikimo. Tikėtina, kad kūdikių aktyvumas, naujų stimulų poreikis gali būti susijęs su informacijos apdorojimo greitumu ir ši pažintinė ypatybė yra būdinga gabiems vaikams“ (cit. pg. Hettinger ir Carr, 2003).
Neretai gabumai siejami ir su miego ypatumais. Daugelio gabių vaikų tėvai teigia, kad gabūs jų vaikai kūdikystėje miegodavo mažiau nei kiti vaikai, gana anksti atsisakė dienos miego. O ir kiek paaugę jie pasižymėjo menku miego poreikiu. Daugelyje gabių vaikų atpažinimo klausimynų galima rasti klausimų apie miego ypatumus, o literatūroje – teiginių, kad gabūs vaikai miega mažiau nei kiti vaikai ir gali turėti miego sutrikimų (Freeman, 1979; Louis ir Lewis, 1992). Tačiau daugelis tyrėjų (Freeman, 1979; Despart, 1949; Wolke, 1993; Busby ir Pivik, 1983; Grubar, 1985) nepatvirtina ryšio tarp kūdikių miego ypatumų ir gabumų, todėl teigia, kad miego ypatumų negalima laikyti gabumų kriterijumi(pg. Perleth ir Mönks, 2000). Miego poreikis labai individualus, miego trukmei ir įpročiams įtakos gali turėti ne tik individualios fiziologinės vaiko ypatybės, bet ir kultūra, šeima, tėvų įpročiai ir kt.
Dažniausiai yra minimos šios gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatybės:
- neįprastai judrūs, gyvybingi kūdikystėje;
- sparčiai vystosi ankstyvaisiais raidos etapais;
- anksti supranta kryptis (pavyzdžiui, „kairė, dešinė“);
- pasižymi turtingesniu žodynu nei jų bendraamžiai;
- spontaniškai kuria istorijas, pasakas ar dainas;
- konstruoja įdomias formas ar vaizdus iš trinkelių, lentelių, molio ar kitos medžiagos;
- sudeda sudėtingą dėlionę;
- supranta abstrakčias ir sudėtingas sąvokas;
- neįprastai greitai įgyja naujus įgūdžius, įvaldo sąvokas;
- greitai išmoksta dainas ar jų melodiją;
- puikiai reiškia mintis kalba;
- prisimena ir supranta ryšį tarp įvykių;
- moka išardyti ir vėl sudėti daiktus;
- sėkmingai vykdo nurodymus atlikti keletą užduočių paeiliui;
- teikia pirmenybę naujovėms;
- sugeba ilgam sukaupti dėmesį spręsdami užduotis;
- turi humoro jausmą;
- kalbėdami su mažesniais už save, supaprastina kalbą;
- smalsūs, daug klausinėja;
- domisi, kolekcionuoja;
- supranta kitų jausmus, patys moka juos išreikšti;
- dėmesingi, pastabūs aplinkai;
- naudojasi kalbiniais įgūdžiais spręsdami konfliktus ar norėdami daryti įtaką kitų vaikų elgesiui (Roedell, 1980; Silverman, 1997; pg. Sattler, 2006).
Minėjome, kad pažintinė ikimokyklinio amžiaus vaikų raida gali būti labai įvairi. Vaikai, kurie pasižymi išskirtiniais kurios nors srities gabumais, gali niekuo neišsiskirti kitose srityse, be to, nebūtinai gabūs vaikai pasižymi visais galimais kurios nors srities gabumų požymiais.
Apibendrinant įvairių ikimokyklinio amžiaus gabių vaikų gabumų tyrimų rezultatus paprastai nurodoma, kad:
- tėvai ir auklėtojai dažniausiai pastebi, jog maži gabūs vaikai jaučia didelį poreikį tyrinėti, atrasti, suprasti. Jie labai smalsūs ir imlūs. Kai kurie iš jų jau labai anksti atranda sau įdomią sritį ir siekia tos srities žinių;
- gabūs vaikai labai atkaklūs, gerai ir ilgam susitelkia į tą veiklą, kuri jiems įdomi (Perleth ir Mönks, 2000; Hettinger ir Carr, 2003; Schneider, 2000). Jau 2–3 metų vaikai gali susitelkti į vieną kurią jiems patinkančią veiklą. Jie gali keletą dienų daryti tai, kas juos žavi (paprastai tai nebūdinga šio amžiaus vaikams) ir neretai labia nemėgsta, kai jiems trukdoma tai daryti;
- gabūs vaikai dažnai pasižymi gera atmintimi, lengvai įvaldo įvairias sąvokas, įžvelgia dėsningumus. Gabūs ikimokyklinio amžiaus vaikai kritiškai mąsto, gerai sprendžia problemas, lengvai randa ryšius tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų. Jie geba mąstyti pagal analogiją, turimas žinias pritaikyti naujoms situacijoms. Šiais įgūdžiais jie gerokai pranoksta bendraamžius (Miller, 1995; Mönks ir kt., 2000; Šyvytė, 2003).
Nors daugelis ikimokyklinio amžiaus gabių vaikų skaito, kuria originalius pasakojimus, vartoja abstrakčias sąvokas ir savarankiškai sprendžia nesudėtingas aritmetines užduotis, nereikėtų pamiršti, kad jų pasiekimai gali būti labai skirtingi (Sattler, 2006).
Ir vis dėlto, nors yra atlikta daugybė ikimokyklinio amžiaus gabių vaikų tyrimų, lieka neatsakytas klausimas, ar remiantis tam tikrais vystymosi kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje požymiais galima numatyti, kad vaikas bus gabus ateityje. Vis dar diskutuojama, ar spartesnė vaiko raida ir kiti jos ypatumai gali būti kriterijus, leidžiantis numatyti gabumus vėlesniame amžiuje. Abejojama, ar tikslinga ir ar iš viso įmanoma įžvelgti išskirtinius gabumus vertinant ankstyvąją fizinę ir pažintinę raidą, ir kol kas nėra nustatyta absoliučiai neklaidingų požymių, iš kurių būtų galima atpažinti nepaprastus gabumus ankstyvaisiais raidos etapais.
Šaltiniai:
Taip pat skaitykite:
