Emokykla.lt

Pristatytas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimas

2015-06-18
Pristatytas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimas
Nuo 2012 m. pradžios vykdomas nacionalinis ESF „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros projektas“, kurio vienas iš uždavinių – užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.
Viena iš projekto numatomų veiklų – teikti metodinę pagalbą, kuriant ir diegiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį. Siekiant kokybiškesnio Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinių rekomendacijų ir Bendrosios priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programos atnaujinimo, buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio programų dermę.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo būtinumas kilo dėl keleto priežasčių:
  • Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos parengtos skirtingu metu, vadovaujantis šiek tiek besiskiriančiomis nuostatomis.
  • Per pastarąjį laikotarpį pakito kai kurie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo akcentai Europos ir Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose.
  • Mokslinės programų rengimo koncepcijos taip pat nuolat kinta dėl atliekamų programų filosofinių pagrindų, modelių, veiksmingumo tyrimų.
Atliekant tyrimą buvo išanalizuoti su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programomis susiję Lietuvoje galiojantys teisiniai dokumentai, taip pat apžvelgta trijų užsienio šalių geroji praktika. Buvo nustatytos strateginių dokumentų reglamentuojamos ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo turinio dermės kryptys ir problemos.
Kokybiniam ugdymo programų dermės vertinimui buvo parengti vertinimo kriterijai. Atliekant tyrimą buvo išanalizuota ne mažiau kaip 10 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų, taikomų įvairiose  Lietuvos teritorijose, skirtingose pagal dydį ugdymo įstaigose ir atspindinčias kitus aktualius kriterijus.
Tyrimo duomenys ir išvados bus panaudotos kuriant metodines rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo programoms rengti ir atnaujinant priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Tyrimą atliko Lietuvos edukologijos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Tomo Raimundo Jovaišos. Tyrėjų komandą sudarė Vitolda Sofija Glebuvienė, Aldona Mazolevskienė, Ona Monkevičienė, Sigita Montvilaitė, Kristina Stankevičienė, Aušra Žemgulienė.
Tyrimo rezultatai birželio 13 d. buvo pristatyti švietimo bendruomenei Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje.
 
Prof. Onos Monkevičienės, Lietuvos edukologijos universiteto dekanės, paprašėme pakomentuoti atliktą tyrimą.
 
Ką vertingiausio atskleidė tyrimas Jums asmeniškai ir visai tyrėjų komandai?
Man ir visai komandai didžiausia tyrimo vertybė yra ta, kad pavyko aprašyti programų sandarą – kokios dalys turėtų sudaryti programas ir kaip parengtos jos turėtų būti. Be to, pavyko išskirti daugybę programų kokybės ir dermės vertinimo aspektų. Tuo pasinaudojęs bet kuris programų rengėjas gali pats pasitikrinti rengiamos programos kokybę ir dermę su kitomis programomis.
Tyrimas atskleidė, kad programos dera tarpusavyje, nors ir nepakankamai. Nė vienoje analizuojamoje srityje neatskleistas visiškas dermės nebuvimas.

Kokie iš tyrimo išryškėjo opiausi / skubiausiai spręstini klausimai?
Atsiskleidė du labai opūs dalykai. Ikimokyklinio ugdymo programoms dažnai būdingas didelis fragmentiškumas – vienas kompetencijos komponentas yra, kito – nėra, vieni turinio elementai yra, kitų – nėra, vieni uždaviniai formuluojami vadovaujantis viena logika, kiti – kita. Reikėtų atnaujinti rekomendacijas pedagogams, kaip parengti kokybišką ikimokyklinio ugdymo programą ir teikti patarimus, kaip užtikrinti programų sistemiškumą, tam tikrą kryptingumą.
Kitas opus dalykas, būdingas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programoms – jose neskiriama dėmesio nei gabiam, nei kitakalbiam, nei neįgaliam vaikui. Reikia ieškoti būdų, kad programos apimtų ir šių vaikų ugdymą, kuriant jiems „draugiškas“ ugdymo įstaigas.

Ar turėtumėte viziją, kaip ugdomas kompetencijas būtų galima sudėlioti į darnią sistemą?
Manau, reikia parengti vientisą „kompetencijų medį“. Ikimokykliniame amžiuje kalbėtume apie prielaidas kompetencijų ugdymuisi, priešmokykliniame amžiuje – apie tų kompetencijų pradmenis, pradinio ugdymo pakopoje – apie kompetencijų pagrindus, pagrindinio ugdymo pakopoje – apie įgytas kompetencijas, vidurinio ugdymo pakopoje – apie išplėtotas kompetencijas. Vaikui augant galėtų atsirasti naujų kompetencijų ar gebėjimų.
 
Minėjote, kad Europos dokumentuose problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimai yra integruojami. Kaip yra Lietuvoje? Kiek svarbus yra kritinio mąstymo ugdymas ir kiek dėmesio skiriama tam iki- / priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme?
Nepasakyčiau, kad problemų sprendimo ar kritinio mąstymo gebėjimai būtų pamiršti mūsų programose. Bet vėl – arba jie pateikiami fragmentiškai, arba ne visai tiksliai suprasti (kritinis mąstymas – tai kritika, problemų sprendimas – gebėjimas tvarkytis su skaudžiomis gyvenimo problemomis). Šiuo aspektu programas taip pat reikėtų peržiūrėti.
 
Taip pat minėjote, kad užsienio šalys turi kitokią pasiekimų aprašo sampratą. Ar galėtumėte trumpai apibūdinti, kuo skiriasi mūsų ir užsienio šalių požiūriai?
Užsienio šalyse vaikų pasiekimų aprašai formuojami laipteliais: pavyzdžiui, pirmieji žingsniai; einama teisinga kryptimi; jau arti tikslo; įgyta kompetencija. Ikimokyklinio ugdymo programose kartais pateikiami aprašai pagal 5–8 laiptelius. Pagal juos lengva stebėti vaiko pažangą ir organizuoti tolesnį ugdymą. „Laipteliai“ – humaniškesnė sistema, nes padeda išsaugoti savigarbą: pirmieji žingsniai – aš orus, kad pavyko žengti pirmuosius žingsnius; einu teisinga kryptimi – aš orus, kad tikslingai einu rezultato link.
Lietuvoje pradinio ugdymo programose yra trys laipteliai: patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Taigi mokiausi to paties, kaip ir kiti, – ir tik patenkinamas pasiekimų lygis. Šioje vertinimo sistemoje atsispindi prastesnio mokinio atspalvis.
 
Remiantis tyrimo duomenimis, kiek detaliai reikėtų pateikti ugdymo turinį auklėtojoms?
Atnaujinant ar rengiant programas, reikėtų parengti tik bendras turinio gaires, jų nedetalizuojant. Svarbiausia, kad nebūtų pamirštos ištisos turinio sritys, pavyzdžiui, menai ar socialinė sveikata, ar klausymasis kalbos srityje.
 
Kviečiame pratęsti tyrimo pristatymo metu prasidėjusią diskusiją ir savo mintimis aktyviai dalytis portalo www.ikimokyklinis.lt forume čia.
 
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo ataskaitos pristatymo skaidres galite peržiūrėti čia.